- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-211-488/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04377-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Pareiškėjas
- N. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., D. K., Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Arvydas Penelis
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. J., D. K., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
Žemesnės instancijos teismas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims M. J., D. K., Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, institucijai, teikiančiai išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja N. P. (toliau – ir pareiškėja) prašo tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. P. yra E. K. sūnus.
2. Pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. K.. Jis buvo pareiškėjos sugyventinis. Jie kartu pragyveno virš 20 metų. Jiems gyvenat kartu gimė 2 vaikai: sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pridedamų fotonuotraukų matyti, kad pareiškėja su mirusiuoju gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu augino vaikus, kartu pramogavo, t. y. jie gyveno faktinėje šeimoje. Kai (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo metu mirė E. K., pareiškėja jau laukėsi dar vieno jo kūdikio. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A., tačiau į jo gimimo liudijimą tėvas nebuvo įrašytas, kadangi jie su E. K. nebuvo susituokę, E. K. jau buvo miręs ir negalėjo pripažinti savo tėvystės. Taigi, priežastis dėl kurios pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo yra ta, kad abu A. broliai turi tėtį, o trečiasis vaikas ne.
3. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodo, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis N. P. šeimai nebuvo taikoma atvejo vadyba ar teikiamos socialinės paslaugos. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios vykdymą vaiko atžvilgiu. Skyrius, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, teikia išvadą, kad pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepažeidžia nepilnamečio A. P. interesų, nes vienas svarbiausių vaiko teisių – žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, taip pat ir teisė teisiškai pripažinti savo kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Tėvystės faktas, mirus spėjamam vaiko tėvui, nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnyje nurodyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) yra vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tarptautinės teisės normos (1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso) taip pat orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus.
5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau Konvencija) 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus. Šios Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioritetą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nustatymo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (žr., pvz., EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53176/99, par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (žr., pvz., EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 77785/01). CK 3.3 straipsnyje įtvirtinti prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principai, o vadovaujantis CK 3.146–3.148, 3.150 straipsniais, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.
6. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėja su E. K. gyveno kartu nuo 2002 m., vedė bendrą ūkį, palaikė artimus santykius, jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė A. P., o (duomenys neskelbtini). – M. P.. Jų abiejų gimimo liudijime tėvu įrašytas E. K.. Tačiau santuokos pareiškėja su E. K. nebuvo sudarę. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo metu mirė E. K.. (duomenys neskelbtini) gimė A. P., gimimas registruotas (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 115. Kadangi santuoka su vaiko tėvu nebuvo registruota, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas. Be to E. K. jau buvo miręs, todėl pareiškimu negalėjo pripažinti savo tėvystės.
7. Gyventojų registro duomenimis E. K. – nevedęs. Vaikai: A. P., gimė (duomenys neskelbtini), M. P., gimė (duomenys neskelbtini). Broliai ir seserys: M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir sesuo D. K., gim. (duomenys neskelbtini).
8. E. K. brolis ir sesuo yra įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis, nors jiems apie bylą yra pranešta tinkamai, tačiau jie posėdyje nedalyvavo, atsiliepimų, prieštaravimų nepateikė.
9. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009 m. iki paklausimo datos nėra užvesta bylų dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš E. K., bendravimo tvarkos nustatymo.
10. Teisme 2025 m. spalio 20 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES62/2025(01), kurioje nurodyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99999999998 proc. tikimybe.
11. Šioje byloje pareiškėjos paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir fotonuotraukomis nustačius, jog pareiškėja N. P. su E. K. gyveno faktinėje šeimoje nuo 2002 m. iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)), jiems gyvenat kartu gimė 2 vaikai, E. K. pripažino jų tėvystę; gavus ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad E. K. yra A. P. biologinis tėvas, niekam tam neprieštaraujant, teismas, pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 445 str.), vadovaudamasi CK 3.146 straipsnio 1 dalimi, tenkina pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. P. yra E. K. sūnus.
12. Šis giminystės santykių (tėvystės) faktas nustatytinas tiek mirusiojo E. K. turto paveldėjimo tikslu, tiek dėl to, kad mirusiojo sūnus A. P. turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.) (CPK 448 str.).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra sūnaus A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Šį faktą nustatyti tiek mirusiojo E. K. turto paveldėjimo tikslu, tiek dėl to, kad mirusiojo sūnus A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę gauti teisės aktais numatytas socialines garantijas (našlaičio pašalpą ir kt.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.