Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-03-15 · Administracinė byla Nr. I-160-414/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
I-160-414/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00424-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
Romainių bendruomenės centro
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Trečiasis asmuo
UAB „Ladavas“, Kauno apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Linas Meškys, Aušra Mudėnaitė
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-160-414/2010Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00424-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.6 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo Romainių bendruomenės centro atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Airai Dalikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ atstovui advokatui Linui Meškiui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Romainių bendruomenės centro, atstovaujamo atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės, skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Ladavas“ ir Kauno apskrities viršininko administracija, dėl akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1172, kuriuo pateikta teigiama detaliojo plano patikrinimo išvada, ir įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą – patvirtinti detaliojo plano patikrinimo aktą, kuriame būtų pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo išvada.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad planavimo organizatorius UAB „Ladavas“, pagal 2008 m. liepos 4 d. išduotas planavimo sąlygas pradėjo rengti žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini ) (unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. ( duomenys neskelbtini )) detalųjį planą. Romainių bendruomenės centras pateikė planavimo organizatoriui planavimo pasiūlymą, vėliau papildomus pasiūlymus į kuriuos UAB „Ladavas“ atsisakė atsižvelgti. Kauno apskrities viršininko administracija išnagrinėjusi Romainių bendruomenės centro pateiktą skundą dėl UAB „Ladavas“ atsisakymo atsižvelgti į pasiūlymus ir patikrinusi detalųjį planą priėmė ginčijamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Ginčijamas aktas yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir Romainių bendruomenės interesus, nes: 1) patvirtinus žemės sklypo, esančio ( duomenys neskelbtini ), detalųjį planą, planuojamos ūkinės veiklos (numatomo statyti 1 000 kv. m. prekybos centro) keliamas triukšmas galimai viršys higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytus maksimalius lygius. Planavimo organizatorius neatliko detaliojo plano sprendinių keliamo triukšmo įtakos gyvenamajai aplinkai vertinimo ir, pažeisdamas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, nepateikė visuomenei susipažinti; 2) detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nenumatyta pėsčiųjų judėjimo schema, šaligatviai, tuo pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių VIII skyriaus 39.3.1 p. Todėl visuomenė neturėjo galimybės įvertinti detaliajame plane numatytų sklypo erdvių atitikimo teisės aktų reikalavimams; 3) įvažiavimas į žemės sklypą ir išvažiavimas iš jo yra suplanuoti per valstybinę žemę, neturint žemės valdytojo sutikimo, pažeidžiant planavimo sąlygose numatytą reikalavimą, kad visi sprendiniai būtų planuojami žemės sklypo ribose, pažeidžiant Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIV skyriaus 68 p., nustatytus minimalius atstumus nuo atvirų stovėjimo aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas, iki visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų langų; 4) planuojamo prekybos centro vitrininiai langai yra suplanuoti prie pat stovėjimo aikštelės, t. y. nesilaikant Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 3 d. 3.4 p. nustatytų minimalių atstumų nuo atvirų stovėjimo aikštelių iki visuomeninių pastatų langų. Detaliajame plane nėra numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kaip tai numato minėto STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 2.8 punktas; 5) rengiant detalųjį planą nebuvo vertinta planuojamos ūkinės veiklos įtaka oro kokybei, poveikis požeminiams vandenims ir dirvožemiui, žmonių sveikatai bei neatsižvelgta į tai, kad netoliese planuojama steigti „Natūra 2000“ teritoriją, skirtą joje gyvenančių Lietuvos ir Europos Sąjungos mastu saugomų tam tikrų rūšių vabzdžių apsaugai; 6) atsakovas, pateikdamas teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą, neįvertino privalomo reikalavimo, kad būtų atlikti ekogeologiniai tyrimai ir nepateikė šių tyrimų visuomenei susipažinti viešo svarstymo metu; 7) pažeidžiant 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-238, sudarytos su nuomininku UAB „Ladavas“, 5.1 punktą, detaliuoju planu siekiama nustatyti kitą žemės naudojimo pobūdį nei išnuomotame žemės sklype. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjo nuomone, Kauno apskrities viršininko administracija negalėjo surašyti ir patvirtinti ginčijamo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto su teigiama patikrinimo išvada. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-238-2006, sprendė, kad ginčą dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto spręsti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. kreipiantis į teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančią instituciją, kuri pati ir atlieka detaliojo plano dokumento tikrinimą, prieštarautų įstatymų leidėjo logikai, todėl padavė skundą tiesiogiai teismui.

Atsakovo atstovė ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ atstovas su skundu nesutiko, prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi pareiškėjas nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Jų nuomone, nesutikdamas su apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) patikrinimo išvada pareiškėjas šį aktą turėjo skųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Privalomą šiems ginčams išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką yra ne kartą patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-1621/2008, 2009 m. birželio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS-502-331/2009 ir kt.), t. y. laiko atžvilgiu vėlesnėse nutartyse nei pareiškėjo nurodoma nutartis, be to taisyklė dėl privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos šiuose ginčuose nebuvimo yra ydinga. Tuo atveju, jei byla bus nagrinėjama iš esmės, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimuose į skundą panašiai nurodė, kad pareiškėjas klaidingai taiko reikalavimus nustatytus detaliajam planui ir projektui; rekomenduojamus reikalavimus traktuoja kaip privalomus; painioja sąvokas „automobilių stovėjimo vieta gatvėje“ ir „automobilių stovėjimo vieta automobilių stovėjimo aikštelėje“ ir su šiomis sąvokomis susijusius atstumus praėjimui ir pėstiesiems; sutapatina sąvokas „įvažiavimas į sklypą“ ir „įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę“; nepagrįstai sutapatina žemės sklype vykdomą veiklą su žemės sklypo naudojimo pobūdžiu; šiuo metu dar nėra aiškūs būsimo pastato projektiniai sprendiniai, todėl teiginiai apie pažeidžiamus atstumus tarp pastato langų ir automobilių stovėjimo aikštelės tėra tik prielaidos; prielaidų pagrindu pareiškėjas siekia įrodyti detaliojo plano sprendinių neigiamą įtaką oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui; teritorija „Natura 2000“ šiuo metu nėra įsteigta, todėl jos įsteigimas ateityje negali įtakoti rengiamo detaliojo plano sprendinių ir ginčijamo patikrinimo akto teisėtumo. Atkreipė dėmesį, kad Detaliojo planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelėje nurodyta, jog detaliojo plano sprendinių poveikis oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui bus minimalus, o iki techninio projekto parengimo pagal teisės aktų reikalavimus bus atlikti ekologiniai tyrimai; planuojamas sklypas nepatenka į saugomų teritorijų zonas ir jų buferines zonas, rengiamas detalusis planas pilnai atitinka Kauno miesto bendrąjį planą, parduotuvė nėra taršos objektas, o visi tinklai bus prijungti prie miesto centralizuotų tinklų; be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 30.7 p. atsakovas yra išdavęs sutikimą dėl detalaus plano rengimo, kurio sprendiniuose numatoma naujo pastato (prekybos centro) žemės sklype statyba, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis nėra pažeidžiama. Užtikrino, kad planuojamo prekybos centro pastato techninis projektas atitiks teisės aktų reikalavimus. Išduodant ginčijamą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, projekto rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūrų bei teritorijų planavimo normų sąvado reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti ginčijamą patikrinimo aktą Nr. TP-1172 nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos – Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimą ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1172 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo atsakovas dėl detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Ladavas“ pateikto tikrinti žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ), detaliojo plano projekto pateikė teigiamą patikrinimo išvadą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (byloje aktuali. redakcija galiojusi iki 2010-01-01); Detaliųjų planų rengimo taisyklės (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 redakcija, galiojusi iki 2010-02-04); Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.867 (toliau – Priežiūros nuostatai); Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (toliau – Aprašas); Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – Visuomenės dalyvavimo nuostatai; byloje aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtinta redakcija).

Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Prieš teikiant tvirtinti teritorijų detaliojo planavimo dokumentus, jie turi būti privalomai patikrinti atitinkamoje valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje (toliau – Priežiūros institucija; Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, 27.4 punktas). Tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame Priežiūros institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo (Priežiūros nuostatų 20.3 punktas, Aprašo 12 ir 14 punktai). Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 2 d. 2 p. (redakcija galiojusi iki 2010-01-01) nustatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka: savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų – apskrities viršininko administracija. Priežiūros nuostatų 20.4 punkte nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus bei pranešimus teritorijų planavimo klausimais. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija nagrinėja asmenų skundus teritorijų planavimo klausimais, kai skundžiami veiksmai ir aktai, kurie yra priimti nuo projektavimo sąlygų išdavimo iki patikrinimo akto priėmimo, juos pirmiausia išnagrinėjus apskrities viršininko administracijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Patikrinimo aktas yra Kauno apskrities viršininko administracijos aktas priimtas vykdant teritorinio planavimo priežiūrą (pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1 d. 3 p.), todėl tokio skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009 sausis-birželis, p. 376-442) bei savo nutartyse (2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-238-2006; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-718/2009). Kadangi ginčo nagrinėjimui įstatymai nenumato privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl byla atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ nurodytu pagrindu negali būti nutraukta ir ji nagrinėjama iš esmės.

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ar pareiškėjas turi atitinkamą jo nurodytą subjektinę teisę ginčyti Patikrinimo aktą, ar pareiškėjo teisė (įstatymų saugomas interesas) iš tikrųjų buvo pažeista ir ar ji buvo pažeista ginčijamu administraciniu aktu, veiksmais (neveikimu). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą gali apskųsti teismui asmenys, jei jie mano, kad šiuo aktu jų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir jei jie turi faktinį ir teisinį pagrindą teigti, jog valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (toliau - Priežiūros institucija), tikrindama teritorijos planavimo dokumentą, netinkamai atliko teisės aktuose nurodytas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijas ir dėl to buvo pateikta nepagrįsta ir neteisėta išvada, kuri pažeidžia besikreipiančiojo į teismą asmens subjektinę teisę (įstatymų saugomą interesą). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Romainių bendruomenės centras jungia visus Romainiuose gyvenančius ir dirbančius 18 metų sulaukusius fizinius asmenis, tarp jų ir besiribojančių su detaliai planuojama teritorija sklypų savininkus, ir yra įsteigtas su tikslu rūpintis bendrovės narių, jų šeimų bei kitų gyventojų gerove, ginti gyventojų teises, teikti jiems reikalingą teisinę ir juridinę paramą (Romainių bendruomenės centro įstatų II dalies 6; 7 punktai). Iš pareiškėjo skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad Romainių bendruomenės centras (draugijos nariai) per visuomenės dalyvavimo teritorijų planavime procedūrą gynė savo subjektines teises į turimų gyvenimo sąlygų nepabloginimą, kurias, jų manymu pažeistų, pagal rengiamą detalųjį planą planuojamos veiklos poveikis (sklype numatomas statyti prekybinis pastatas), jei parengtas detalusis planas būtų patvirtintas ir jo sprendiniai įgyvendinti. Nors teismo posėdžio metu Romainių bendruomenės centro atstovė pripažino, kad pareiškėjas viešo intereso negina ir, kad dėl kai kurių skunde nurodytų (pvz. 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-238) pažeidimų tiesiogiai bendruomenės narių interesai nėra pažeidžiami, tačiau neabejotina, kad pareiškėjas (draugijos nariai) yra suinteresuotas, jog rengiamo detaliojo plano sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepažeistų ir nepablogintų Romainių gyventojų gyvenimo sąlygų. Todėl Romainių bendruomenės centras laikytinas tinkamu subjektu ginčyti atsakovo priimtą Patikrinimo aktą.

Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje – Patikrinimo akto, kuriame pateikta teigiama patikrinimo išvada, pagrįstumas ir teisėtumas. Formuluodamas reikalavimą (ginčo dalyką) pareiškėjas nustato nagrinėjamo ginčo ribas. Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas neapima atstumų tarp planuojamo pastato ir parkavimo vietų, praėjimų pėstiesiems aikštelėse vertinimo, taip pat dėl to, ar ginčijamu dokumentu nepažeidžiami pareiškėjo interesai kylantys iš Higienos normos HN 33:2007, Reglamento STR 2.06.01:1999 atitinkamų nuostatų ir pan., tačiau teismas vertindamas ginčijamo Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą turi nustatyti, ar atsakovas, tikrindamas teritorijos planavimo dokumentą, išsprendė jo kompetencijai priskirtus Priežiūros nuostatų 20 punkte, Aprašo 8 ir 10 punktuose nurodytus klausimus, ar išsprendė juos laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ar laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Taigi, pareiškėjo skundas galėtų būti patenkintas nustačius, jog atsakovas, tikrindamas žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ) detaliojo plano projektą, netinkamai atliko savo funkcijas, ar padarė esminius procedūrinius pažeidimus, pateikė nepagrįstą bei neteisėtą išvadą ir tai pažeidžia pareiškėjų teises (įstatymų saugomus interesus).

Teritorijų planavimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai numato visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procedūrose institutą (Teritorijų planavimo įstatymo 30 ir 31 straipsniai). Taigi, teritorijų planavimo procesas yra viešas. Nustatyta tvarka visuomenės informavimo priemonėse informavus visuomenę apie atitinkamos teritorijos planavimą, šiame procese Visuomenės dalyvavimo nuostatų numatyta tvarka gali dalyvauti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Be to, teisės aktuose yra nustatytas privalomas reikalavimas detaliojo planavimo organizatoriui - rengiant vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, apie žemės sklypo teritorijos planavimo dokumento rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoti kaimyninių (besiribojančių su planuojamu) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus (Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Visuomenės dalyvavimo nuostatų 27.2 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, detaliojo planavimo organizatorius UAB „Ladavas“ 2008 m. liepos 4 d. yra gavusi planavimo sąlygas detaliojo plano ( duomenys neskelbtini ) dokumentams rengti. Su planuojama teritorija ribojasi pareiškėjo Romainių bendruomenės centro nariams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (S. M. S. žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini ), V. Z. ir R. Z. žemės sklypas, esantis ( duomenys neskelbtini )). Iš byloje esančio detaliojo plano rengimo dokumentų nustatyta, kad apie sklypo ( duomenys neskelbtini ) detaliojo plano rengimo pradžią skelbta 2007 m. rugpjūčio 22 d. „Kauno dienoje“ ir savivaldybės interneto tinklalapyje, apie parengto detaliojo plano viešą svarstymą skelbta 2008 m. rugsėjo 6 d. „Kauno dienoje“ ir savivaldybės tinklalapyje. Detaliojo planavimo organizatorius apie planuojamą rengti detalųjį planą 2008 m. gruodžio 24 d. registruotais laiškais informavo besiribojančių sklypų savininkus (atitinkami rašytiniai pranešimai ir informacija spaudoje buvo teikiama ir vėliau). Iš bylos dokumentų matyti, kad Romainių bendruomenės centro nariai, gavę informaciją apie gretimos teritorijos detalųjį planavimą, naudojosi Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsniu, 32 straipsnio 1 dalyje ir Visuomenės dalyvavimo nuostatais visuomenei suteikta teise dalyvauti detaliojo planavimo procese: teikė detaliojo planavimo organizatoriui pasiūlymus ir pretenzijas, dalyvavo detaliojo plano viešajame svarstyme su visuomene, dėl detaliojo planavimo organizatoriaus atmestų pasiūlymų teikė skundą atsakovui.

Teritorijų planavimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai nustato ginčų kilusių teritorijų planavimo procese nagrinėjimo tvarką: suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl rengiamo detaliojo plano pateikia detaliojo planavimo organizatoriui; detaliojo planavimo organizatorius pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsako raštu per 20 darbo dienų po viešo susirinkimo ar jų svarstymo dienos (nurodydamas pasiūlymų atmetimo motyvus, jeigu jie atmesti); atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti apskųstas Priežiūros institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos; Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Kaip matyti iš teritorijų planavimo dokumentų viešo svarstymo su visuomene protokolų, žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ), detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene įvyko 2008 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. vasario 3 d. Gautus pareiškėjų prieštaravimus ir pretenzijas dėl detaliojo plano sprendinių detaliojo planavimo organizatorius išnagrinėjo per nustatytą terminą ir atsakė 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. vasario 18 d. motyvuotais raštais. Į dalį pasiūlymų buvo atsižvelgta, dalis - atmesta. Pareiškėjų atstovė advokatė 2009 m. kovo 19 d. skundu kreipėsi į Priežiūros instituciją – atsakovą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovės advokatės skundą 2009 m. birželio 17 d. pasitarime (b. l. 56-62), motyvuotai atsakė 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. 4-1272 (b. l. 63-65) Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, Priežiūros nuostatų 18 punkto, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas šį atsakovo sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos galėjo apskųsti administraciniam teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai atsakovo 2009 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 4-1272 neskundė - šio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nėra ginčo nagrinėjamoje byloje dalykas, tačiau šis sprendimas vertintinas tinkamu Priežiūros nuostatų 20 punkte ir Aprašo 8 bei 10 punkte Priežiūros institucijai pavestų funkcijų vykdymu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, savo pretenzijose detaliojo planavimo organizatoriui Romainių bendruomenės centro nariai iš esmės kėlė tuos pačius klausimus, kurie nurodyti skunde (pažeidžiami teisės aktų reikalavimai dėl būsimo leistinos triukšmo normos viršijimo, dėl pėsčiųjų judėjimo schemų nenumatymo, atstumų tarp planuojamo pastato ir automobilių parkavimo vietų, dėl transporto eismo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, detaliojo plano sprendinių poveikis oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui neanalizavimo, ekogeologinių tyrimų neatlikimo ir pan.). Tiek detaliojo planavimo organizatorius, tiek atsakovas raštu atsakydami į pretenzijas ir skundus motyvuotai paaiškino, kad pareiškėjų nurodyti teisės aktai nėra pažeidžiami, savo argumentus pagrindė atitinkamomis norminių teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms pavesta ne kliudyti detaliajam planavimui, o nustatytos kompetencijos ribose prižiūrėti, kad detalusis planavimas vyktų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nustačius pažeidimus reikalauti juos pašalinti.

Aprašo 14.2 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija gali pateikti neigiamą išvadą tuo atveju, jei nustato, kad teritorijų planavimo procedūros ir Dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios Dokumento sprendinius, Dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai). Detalusis planas turi būti rengiamas pagal kompetentingų institucijų išduotas planavimo sąlygas, kuriose taip pat yra nuoroda kokių teisės aktų reikalavimai turi būti įvykdyti. Parengus detaliojo planavimo dokumentą, jis turi būti suderintas su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Planavimo sąlygas išdavusi institucija derinimo metu turi patikrinti, ar detalusis planas parengtas laikantis nustatytų sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki skundžiamo Patikrinimo akto priėmimo, dėl parengto detaliojo plano teigiamas išvadas pateikė (suderino be pastabų) visos planavimo sąlygas išdavusios institucijos ir kitos institucijos, į kurių kompetenciją įėjo pareiškėjo skunde keliamų klausimų patikrinimas (2009 m. gegužės 20-21 d. Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolas Nr. 40-12-SK 79/2; b. l. 95-97). Ginčo dėl to, kad planavimo sąlygas išdavusios kompetentingos institucijos pripažino (neteisėtai pripažino ar nepripažino) jas įvykdytomis pagal teisės aktų reikalavimus, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, atlikdamas planavimo dokumento patikrinimą atitikties planavimo sąlygoms aspektu turėjo pagrindą nustatyti priešingai. Kaip matyti iš detaliojo planavimo dokumentų, rengiant detalųjį planą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Byloje nėra duomenų apie tai, kad detaliojo plano rengimo procese būtų pažeista pareiškėjo ir jo narių, tarp jų gretimų su planuojama teritorija žemės sklypų savininkų, teisė žinoti apie teritorijos detalųjį planavimą ir galimą teritorijos planavimo įtaką pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, arba teisė Visuomenės dalyvavimo nuostatų numatyta tvarka dalyvauti detaliojo planavimo procedūrose. Atsakovas detaliojo plano patikrinimo stadijoje išnagrinėjo pareiškėjo atstovės advokatės skundą 2009 m. birželio 17 d. susirinkime ir 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. 4-1272 motyvuotai atsakė į pretenzijas, esminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 63-65). Kaip matyti iš minėto rašto ir bylos medžiagos, kai kurie detaliojo plano sprendiniai buvo pakeisti pareiškėjų naudai reaguojant į jų pretenzijas. Be to, pareiškėjai kai kurias aplinkybes (pav., reikalavimus nustatytus detaliajam planui ir projektui; rekomenduojamus ir privalomus reikalavimus; atitinkamas sąvokas ir kt.) vertina kitaip nei atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys, todėl galimai gauna kitokius duomenis. Teisės aktai gina tik pagrįstus trečiųjų asmenų interesus, kad teritorijų planavimu ir projektuojamos veiklos poveikiu nebūtų pažeistos normatyvinių dokumentų leistinos ribos. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas, atlikdamas žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ) detaliojo plano projekto patikrinimą ir šioje stadijoje nagrinėdamas 2009 m. kovo 19 d. gautą pareiškėjo atstovės advokatės skundą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus atmestų pretenzijų, turėjo objektyvų pagrindą nustatyti, jog teritorijos planavimo dokumento sprendiniai dėl pareiškėjų nurodytų pretenzijų neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad atsakovas, tikrindamas žemės sklypo ( duomenys neskelbtini ) detaliojo plano projektą, tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė ir patikrinimo akte pateikė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Todėl, pareiškėjo Romainių bendruomenės centro reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. priimtą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1172 yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą – patvirtinti detaliojo plano patikrinimo aktą, kuriame būtų pateikta neigiama detaliojo plano patikrinimo išvada yra išvestinis iš reikalavimo dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 20 d. Patikrinimo akto panaikinimo, todėl nepatenkinus pirminio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Romainių bendruomenės centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėKęstutis Gudynas