Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž B, gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. B 2016-01-09 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,94 ‰ girtumas), (duomenys neskelbtini), smurtaudamas brolio - L. B. atžvilgiu, t.y. ranka sugriebęs nukentėjusiajam už kaklo bei vieną kartą įspyręs į kairės kojos šlaunį, padarė paviršinę žaizdą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. B. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės dėl faktinių aplinkybių prisipažino visiškai, nepripažino dėl juridinio veikos vertinimo ir parodė, jog tąkart tarp jų, brolių, kilo konfliktas. Ruošėsi darbovietės reisui, o L. B. paprašė duoti jo banko sąskaitos numerį, kad galėtų pervesti mokesčius. Tas pasakė, kad sąskaitos numerio neduos. Kilo tarp jų konfliktas, kambaryje buvo žmona ir mažametis vaikas. Liutauras atėjo į saloną apsinuoginęs. Jį paėmė už gerklės ir stūmė iš kambario. Po kažkiek laiko tas iškvietė policiją. Liepė broliui išsivalyti grindis. Tas pasakė, kad jo žmona tegul išvalo. Broliui jis tuomet spyrė per kojas į užpakalį. Brolis susigrąžino pareigūnus. Spyrė dešine koją į užpakalį. Už kaklo griebė dešine ranka, nespaudė kaklo. Su delnu brolis buvo išstumtas iš kambario. Nematė, kas po spyrio nutiko broliui. Nežiūrėjo į brolį, ką tas veikia. Kai antrą kartą atėjo pareigūnai po spyrio, brolis rodė pareigūnams žymes ant kūno. Jis nusimovė kelnes ir rodė koją. Jam pačiam gailėtis dėl savo veiksmų nėra ko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. B. parodė, jog tąkart tarp jų įvyko konfliktas. Jis, L. B., nepatikėjo broliu. Jis turėjo išvažiuoti, o laiko ginčui nebuvo laiko spręsti. Jis, L. B., išgėręs miegojo. Brolis jam, L. B., griebdamas už kaklo suspaudė gomurį. Jis patyrė skausmą, jam skaudėjo gomurį dvi paras. Susimušė koją. Buvo užfiksuota. Jis policiją kvietė kartą, o paskui juos susigrąžino po smūgio į koją. Buvo jam daryta abdukcija. Jam spyrė į dešinės kojos šlaunį. Spyris neskaudėjo, tačiau skaudėjo sumušimas. Pareigūnams rodė kūną, fotografavo. Jam buvo pradrėksta oda ir bėgo kraujas. Pareigūnus kvietė dėl brolio smurtavimo. Jo tikslas buvo apraminti brolį. Brolis vėl griebėsi smurto veiksmų. Kai pareigūnai išėjo, jis nuėjo į kambarį parūkyti ir nusiraminti.

Liudytojas L. J. tyrimo metu parodė, jog 2016-01-09 patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyr. patrule A. L., apie 17.50 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp brolių. Atvykus minėtu adresu, į juos kreipėsi L. B., kuris nurodė, kad tarp jo ir brolio Ž. B. kilo konfliktas. Jie pasiūlė broliams susitaikyti ir išsprendė konfliktą vietoje. Jau išėjus iš buto, laiptinėje juos pasivijo L. B., kuris nurodė, kad tarp jo ir brolio vėl kilo konfliktas, kurio metu brolis jam spyrė į koją. L. B. parodė, kad nuo brolio spyrio jam ant kairės kojos atsirado žaizda (kur būtent, šiuo metu negali pasakyti). Buvo nuspręsta abu vyrus pristatyti į 6 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu abu broliai buvo ramūs (b.l. 20).

VTMT Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvadoje Nr. G53/2016 (01), konstatuota, kad L. B. padaryta paviršinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, paveikus kietu, buku, aštriabriauniu daiktu ar įrankiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2016-01-09. L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis pats faktiškai pripažino savo kaltę ir faktines bylos aplinkybes, nurodė, jog po kilusio konflikto griebė brolį už kaklo tam, kad išvestų iš kambario, neigė, jog suspaudė pagriebęs ranka kaklą ar smaugė brolį. Ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog spyrė vieną kartą iš kojos broliui, po ko tas sugražino policijos pareigūnus. Nukentėjusysis patvirtino, jog brolis jam griebė ranka už kaklo po kilusio tarp jų konflikto, taip pat spyrė vieną kartą koja. Pareigūnus jis kvietė tam, kad nuramintų brolį. Tai, jog nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas patvirtina ir specialisto išvada, liudytojo L. J. parodymai, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Kaltinamasis ginčija veikos juridinį kvalifikavimą teigdamas, jog jis nesukėlė jokio skausmo ar sveikatos sutrikdymo savo veiksmais broliui. Teismas pažymi, kad skausmo jutimas yra individualus kiekvieno žmogaus dalykas, tą nurodo ir medikai, jog žmonės skausmą perneša nevienodai. Šiuo atveju pats nukentėjusysis aiškiai nurodė, jog po smurto juto pora dienų skausmą gerklės srityje, negalėjo nuryti maisto. Specialistas nustatė, jog L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, kaltinamojo nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos |BK 140 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl kaklo suspaudimo, nes ir nukentėjusysis nekonkretizavo kaip jam buvo griebta už kaklo.

Motyvuojamoji dalis

K. Ž. B atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. K. Ž. B atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,94 ‰ girtumas) (b.l. 21).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. B. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau veika padaryta prieš šeimos narį, buvo sukeltas nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į tai, jog nepareikštas civilinis ieškinys, į asmenybę: aukštojo išsilavinimo, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, vedęs, turintis vaiką, žmona nedirbanti, administraciniai teisės pažeidimai – baustas (b. l. 48-49), psichiatrinis gydymas, įskaita: negydytas, neįrašytas (b. l. 52, 53); priklausomybės ligų gydymas, įskaita: į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 54), neteistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti Ž B kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimą: tęsti darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.