Kauno apylinkės teismo nutartis

2014-12-11 · Civilinė byla Nr. 2-25468-584/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
2-25468-584/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
UAB „Gija-Brukabz“
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-25468-584/2014Procesinio sprendimo kategorija 103.4; 106.3; 119 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, spręsdama ieškovo A. B. ieškinio atsakovei UAB „Gija-Brukabz“ dėl neturtinės žalos sveikatai priteisimo priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. B. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad jis patyrė psichologinį smurtą, preziumuojamą tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, skausmą, pesimizmą, nusivylimą, liūdesį, nerimą, graužatį, nuoskaudą, neviltį, pažeminimą, šmeižimą, bendravimo galimybių bėgiojimo pomėgio galimybių sumažėjimą; priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2014-12-01 ieškinio trūkumams pašalinti

Motyvuojamoji dalis

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyta 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovės prašė priteisti 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra kildinamas iš atsakovės ir kitų subjektų veiksmų, sudarant žemės sklypo duomenys neskelbtini), planą, įkalant riboženklius, todėl ieškinyje turėjo būti aiškiai ir nuosekliai išdėstytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės ir kitų subjektų nubraižytas planas niekinis, buvo savavališkai įsibrauta į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau nenurodytos su šiais teiginiais susijusios aplinkybės. Ieškovas nėra nurodęs ir nėra pateikęs duomenų patvirtinančių minėto žemės sklypo nuosavybę bei nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių tarp šalių buvus teisminius procesus ir dėl to priimtus sprendimus. Iš ieškinio pareiškimo buvo negalima suprasti, kokiais konkrečiais atsakovės veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, t. y. pagal ieškinio tekstą nėra tinkamai atskleistas ieškinio faktinis pagrindas.

Taip pat nebuvo nenurodyta kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumos. Neaišku iš ko susideda ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala ir kokiais įrodymais jis grindžia prašomos priteisti žalos padarymo faktą.

Ieškovui buvo pažymėta, kad kiekvienas ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju teismui pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydis grindžiamas pablogėjusia sveikata, tačiau tai nėra ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, susijusio su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar pan. ir nusikalstama veika, todėl nagrinėjamu atveju netaikomos 83 str. 1 d. 3 ir 4 p. nuostatos. Taigi nagrinėjamu atveju už ieškinį turėjo būti sumokėtas 1200 Lt žyminis mokestis.

Ieškovas 2014-12-03 pateikė rašytinį paaiškinimą su įrodymais dėl ieškovo sveikatos būklės susijusios su kelių ir dešinio peties sąnarių skausmais bei pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl blogos finansinės padėties ir pateikė pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas.

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

Teismas pažymi, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kaip nustatyta, ieškovas prašė pripažinti, kad jis patyrė psichologinį smurtą, preziumuojamą tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, skausmą, pesimizmą, nusivylimą, liūdesį, nerimą, graužatį, nuoskaudą, neviltį, pažeminimą, šmeižimą, bendravimo galimybių bėgiojimo pomėgio galimybių sumažėjimą ir priteisti iš atsakovės 40000 Lt neturtinę žalą, teikė papildomus paaiškinimus dėl ieškinio ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-14 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, tačiau ,teismo nuomone, ieškovas ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino– pateiktas ieškinys nėra pakankamai aiškus, reikalavimo pagrindas ir ribos liko nesuprantami ir šių ieškinyje likusių neaiškumų nepašalinimas gali būti traktuojamas kaip apsunkinimas suinteresuotam asmeniui formuluoti poziciją dėl ieškinio, todėl ieškinys bei rašytinis paaiškinimas laikytini nepaduotais ir grąžintini ieškovui (CPK 115 str. 3 d., Kauno apygardos teismo nutartis priimta c.b. 2-2581-173/2014). Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę ,kad ieškovas užvesdamas bylą ir šalindamas ieškinio trūkumus nepateikė duomenų apie žemės sklypo Tilžės 8 C, Kaune, nuosavybę, tačiau teismas iš bylos nr. 2-1446-199/2014 medžiagos nustato, kad ieškovas nuo 2013-10-31 nėra minėto žemės sklypo savininkas (minėta byla bl.l.129-135, 5t. ). Nustačius, kad ieškovas nepašalino minėtų ieškinio trūkumų, nėra prasmės svarstyti ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 2 d., 290-291 str., teismas

nutaria:

Ieškovo A. B. ieškinį ir rašytinį paaiškinimą laikyti nepaduotais ir grąžinti su priedais ieškovui .

Nutartis per 7 d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šį teismą.

TeisėjaDiana Jasaitienė