Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei J. L. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tretieji asmenys VĮ „Visagino energija“, Visagino 1-ojo notarų biuro notarė Ana Skrupskaja,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka, 2015 m. gruodžio 11 dieną buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarka ir terminus.

Trečiasis asmuo VĮ „Visagino energija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Kadangi per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) A. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Sutuoktiniams gyvenant santuokoje, pagal 1992m. rugsėjo 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartį A. L. vardu buvo įsigytas nuosavybėn butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali inter alia tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, palikėjo sutuoktinė atsakovė J. L. dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, taip pat nekėlė ginčo dėl dalintino turto statuso (režimo), todėl santuokos metu įgytas butas dalintinas lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas,-

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirusiam A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė, o J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (duomenys neskelbtini) esančio buto/patalpos-buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų šį sprendimą gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.