Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kretingos rajono apylinkes teismo teiseja Diana Navickiene, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant Kretingos rajono apylinkes prokuraturos prokurorei Irenai Gedžiuvienei, gynejui advokatui V. G., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes 1973-03-30, Skuodo raj., gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokes, turintis vidurini išsilavinima, neteistas, kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali. Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

A. J. sunkiai sutrikde sveikata, o butent: jis, 2010-08-02 apie 22.10 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., budamas apsvaiges nuo alkoholio, išgertuviu metu, kilus konfliktui del asmeniniu nesutarimu, tycia viena karta peiliu dure G. R. i dešines puses pilvo sriti, viena karta i kairiaja krutines puse, viena karta i krutinkaulio apatiniaja dali, viena karta i dešiniji peti nugariniame paviršiuje, du kartus i kaires rankos dilbi ir padare kiaurymine durtine-pjautine žaizda pilvo dešineje, durtines pjautines žaizdas krutines lastos kaireje, krutinkaulio apatines dalies projekcijoje, dešiniojo peties nugariniame paviršiuje, dvi kairiojo dilbio apatiniame trecdalyje, kas nukentejusiajam G. R. sukele sunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis A. J. teisminio nagrinejimo metu kaltu neprisipažino ir parode, kad nusikaltimo nepadare. Teige, kad nežino, kas sužalojo jo drauga G. R., bei mano, kad jis buvo išejes iš buto, ir sužalotas kitu asmenu. Jis budamas neblaivus miegojo savo namuose, kai G. R. ji pažadino ir pasake, kad jis ji užpuole. Tuomet pamate, kad G. R. kraujuoja. Jis iškviete greitaja medicinine pagalba ir G. R. buvo išvežtas i ligonine. A. J. pesciomis nuejo i ligonine, kur policijos pareigunams papasakojo ivykio aplinkybes budamas šoko busenoje, teige, kad tai buvo mistika. Po ivykio i medikus del savo sveikatos bukles nesikreipe. Veliau G. R. pasake, kad ivykio metu sakydamas, jog jo veiksmais buvo sužalotas, tik pajuokavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyreju, bei ikiteisminio tyrimo teisejo, apie G. R. sužalojima pasakojo kitaip, nei teisme, nes tuo metu jam taip atrode.

Esant iš esmes skirtingiems kaltinamojo parodymams teisminio nagrinejimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems ikiteisminio tyrimo teisejui, bei kaltinamajam iš esmes vengiant teisminio nagrinejimo metu duoti parodymus, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-04 A. J. ikiteisminio tyrimo teisejo apklausos protokolas, nustatyta, kad A. J. parode, kad jam 2010-08-03 pareikštas itarimas yra suprantamas ir kaltu prisipažista, bei paaiškino, kad 2010-08-02 jo namuose, Topoliu aklg. 6-4, Kretingos mieste, girtavo su draugu G. R., kuris pas ji atvyko apie 16:00 val. jau budamas neblaivus. Abu gere alu ir degtine. Jie susigincijo del senu nuoskaudu, G. R. jo atžvilgiu pasake ižeidžiancius žodžius, ka nepamena, nes buvo girtas ir tuomet nuo stalo paemes aštru, juoda briauna virtuvine peili dešine ranka dure G. R. apie 4 kartus i pilva, krutine, peti, o G. R. gynesi ranka ir jam sake, „Andriau, ka darai?“, tuomet jis prablaivejo. Po suduotu smugiu peiliu, pamate, kad G. R. pradejo kraujuoti, tuomet jis G. R. neleido judeti, denge žaizdas rankšluosciu, pagalve ir iškviete GMP. Prieš atvykstant medicinine pagalba nuplove kruvina peili. Išvežus G. R. i ligonine, jis nuo stalo nurinko alus ir degtines butelius ir išejo i ligonine. Ligonineje jis policijos pareigunams papasakojo apie ivyki, kurie ji parsiveže i jo namus. Teige, kad iki ivykio jis buvo geres alkoholinius gerimus dvi dienas. (I t., b. l. 95-97).

Byloje esantiems irodymams patikrinti teisminio nagrinejimo metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu A. J. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigunui ir nustatyta, kad jis 2010-08-03 apklaustas itariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parode, kad 2010-08-02 jo namuose, (duomenys neskelbtini), girtavo su draugu G. R.. Apie 22.10 val. ginco metu supyko ant G. R., kad šis nesutiko su juo ir pykcio metu pašokes nuo sofos lovos dešine ranka paemes ant stalo buvusi virtuvini peili ir puole prie G. R. dure G. R. i pilva, po to dar kelis kartus i ivairias kuno vietas. Idure ne mažiau keturiu kartu, galejo buti ir daugiau. G. R. apžiurejus žaizdas, pamate durtine žaizda pilve ir papraše iškviesti medikus, ir jis juos iškviete. Dar iki atvykstant medikams su G. R. susitaike, jo atsipraše. Medikams išsivežus G. R., peili kuriuo sužalojo G. R. nuplove virtuveje po tekanciu vandeniu, ir padejo prie kitu švariu irankiu, veliau policijos pareigunams parode peilio buvimo vieta. Pergyvendamas del G. R. sveikatos išejo i Kretingos ligonines priemimo skyriu, kur jis buvo išvežtas. (I. t., b. l. 86-88). Ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-04 papildomos apklausos metu A. J. parode, kad jis G. R. sužalojo budamas neblaivus ir tai turejo itakos jo nusikalstamiems veiksmams, nurode, kad budamas blaivus taip nepasielgtu. G. R., budamas sužalotas tame paciame kambaryje liko laukti atvyksianciu mediku ir niekur išejes nebuvo. (I. t., b. l. 91-95)

2010-08-04 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolu ir prie jo esanciomis foto lentelemis nustatyta, kad A. J. pranešus apie itarima, kuriuo itariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. padarymu, parode ir paaiškino anksciau apklausu metu nurodytas aplinkybes, tai yra kaip jis peiliu sužalojo G. R. (I t., b. l. 104-118)

Teisminio nagrinejimo metu pagarsinus nukentejusiojo G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nustatyta, kad jis parode, jog nepamena jo sužalojimo aplinkybiu, bei paaiškino, kad 2010-08-02 atvyko pas savo drauga A. J. po pietu, ar vakare. Ji iš Gargždu i Kretinga atveže draugas. Kai atvyko pas A. J. buvo išgeres gal 3 butelius 0,5 litro alaus. A. J., kiek pamena irgi buvo išgeres, kiek buvo išgeres nežino. Pas ji bute jie dviese vartojo alkoholinius gerimus. Kokius alkoholinius gerimus vartojo ir kiek ju išgere, nepamena. Po to, jau pamena kaip jau buvo ligonineje. Ligonineje jam atliko operacija, todel kad jam buvo padaryti sužalojimai. Randai del padarytu sužalojimu yra jo dešiniajame petyje, krutineje, pilve bei kaireje rankoje prie riešo. Kas ir kaip ji sužalojo, nežino. Jam del šio ivykio jokia turtine žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia ir niekam pretenziju neturi. Nurode, kad atsisako duoti parodymus del ivykio, bei pažymejo, kad draugui A. J. jokiu pretenziju nereiškia, nepageidauja, kad ikiteisminis tyrimas butu tesiamas, nenori buti kvieciamas i policija, atsisako nurodyti aplinkybes kurioms esant jis buvo sužalotas ir tai kas ji sužalojo, bei atsisako pasirašyti ant nutarimo, kuriuo butu pripažintas nukentejusiuoju. Nurode, kad ateityje atvykti negales, nes planuoja išvykti i užsieni. (I. t., b. l. 49-50, 51, 52).

Teisimo posedžio metu apklaustas liudytojas V. C. parode, kad dirbant Klaipedos AVPK Kretingos r. PK vyriausiuoju postiniu, 2010 m. rugpjucio men. tikslios datos nepamena, buvo gautas pranešimas iš Kretingos ligonines priemimo skyriaus, kad yra pristatytas vyras su durtinemis žaizdomis. Del šio fakto i priemimo skyriu važiavo du kartus. Pirma karta nuvykes i priemimo skyriu pamate gulinti žmogu, kuris buvo neblaivus, taciau ka sake buvo galima aiškiai suprasti. Pokalbio metu, kuris truko apie 10-15 min. jis pasakojo, kad atvyko iš Gargždu m. pas drauga i Kretinga, kurio bute kartu gere alkoholinius gerimus, susigincijo ir draugas jam peiliu dure. Apie konflikto priežastis jis aiškino nenoriai, nes kaip nurode, nenori apie tai kalbeti. Nurode, kad tas draugas yra atejes i ligonines priimamaji skyriu. Jis suprato, kad nukentejusysis nenorejo išduoti draugo. Po pokalbio su nukentejusiuoju jis i ligonines priimamaji atvyko kartu su tyrejais M. N. ir K. K.. Sugrižus i priemimo skyriu, tenai buvo kaltinamasis, su kuriuo kartu visi važiavo i ivykio vieta. Kaltinamasis atrakino buto duris, juos ileido. Butas buvo tvarkingas. Bute kaltinamasis papasakojo ivykio aplinkybes. Parode, kad budamas susikivircijes su nukentejusiuoju, jis virtuviniu peiliu jam keleta kartu dure. Parode, kad peili po ivykio nuplove ir padejo prie stalo irankiu. Aiškino kaltinamsis, kad su nukentejusiuoju yra draugai ir, kad nukentejusysis jam atleis. Bute mate kraujo demes ant patalynes, ant sofos, grindu.

Teisminio nagrinejimo metu buvo pagarsinti liudytojo V. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu siekiant esamiems irodymams patikrinti, kur liudytojas V. C. parode, kad nukentejusysis ligonineje sake, kad ji peiliu sužalojo draugas, pasake ir draugo varda, kurio jis nepamena, bei sake, kad dure peiliu tas draugas, kuris yra dabar atejes i priemimo skyriu. Prie nukentejusiojo priemimo skyriuje buvo priejes ligonines priemimo skyriuje stovejes draugas, kuris prisipažino sužalojes nukentejusiji. Girdejo kaip jis nukentejusiojo atsipraše, o šis sake, kad jam jokiu pretenziju neturi del padarytu sužalojimu. Ir po šiu nustatytu aplinkybiu, jis išvyko i Kretingos rajono policijos komisariata atsivežti tyrejus M. N. ir K. K., su kuriais atvykus i ligonine, buvo vyras, kuris prisipažino sužalojes nukentejusiji drauga peiliu ir visi kartu nuvyko i jo parodyta buta, esanti (duomenys neskelbtini) kur jis paaiškino ivykio aplinkybes. (I t., 55-56 b. l.) Teisminio nagrinejimo metu liudytojas V. C. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu dave teisingus parodymus ir tuo metu geriau atsimine tam tikras ivykio aplinkybes.

Teismo posedžio metu liudytojas M. N. Klaipedos AVPK Kretingos rajono PK VTS tyrejas, parode, kad 2010 m. rugpjucio menesi, tikslesnes datos nepamena, jis kartu su tyreja K. K. ir Vyr. postiniu V. C. vyko i Kretingos ligonines priimamaji, nes buvo gautas pranešimas, kad ten yra pristatytas žmogus su durtinemis žaizdomis. Ligonines priimamajame buvo kaltinamasis, kuris paaiškino, kad su draugu bute gere alkoholinius gerimus ir tarp ju ivyko konfliktas, kurio metu jis dures draugui peiliu. Tyreja K. K., vyr. postinis V. C., bei jis kartu su kaltinamuoju vyko i jo buta. Buto svetaineje ant sofos mate kraujo demes, bei kaltinamasis parode virtuveje prie kriaukles padeta peili, kuriuo dure nukentejusiajam, ir, kad ji nuplove. Kaltinamasis aiškino, kad bute jie buvo dviese. Kaltinamasis buvo neblaivus, taciau jo pasakojimas buvo suprantamas.

Teismo posedžio metu buvo apklausta liudytoja K. B. (K.) Klaipedos AVPK Kretingos r. PK tyreja, parode, kad 2010 m. rugpjucio men. dirbo operatyvineje grupeje, kai buvo gautas pranešimas, kad yra sužalotas žmogus. Kartu su tyreju M. N. ir vyr. postiniu V. C. nuvyko i Kretingos ligonines priemimo skyriu. Nukentejusysis tuo metu jau buvo ruošiamas operacijai ir su juo pabendrauti galimybes nebuvo. Priimamajame ant kedes pamate sedinti A. J., kuris paaiškino, kad kartu su draugu bute girtavo, kur jis nukentejusiji sužalojo durdamas peiliu. Nuvykus i kaltinamojo buta pamate demes, kurios buvo panašios i kraujo demes ant grindu buto koridoriuje ir kambaryje, esanciame dešineje puseje, ant sofos, pagalves užvalkalas buvo išteptas dememis panašiomis i krauja, kitame kambaryje buvo stalas, sofa, ant stalo butelis. Kaltinamasis nurode, kad nukentejusysis gulejo kambaryje ir jis jam dures. Kaltinamasi tiek ligonines priimamajame, tiek bute aiškindamas ivykio aplinkybes buvo ramus.

Ivykio vietos apžiuros protokolu nustatyta, kad apžiuretas butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir apžiuros metu rastos kambaryje, koridoriuje ant grindu, laiptineje, lauke prie namo laukiniu duru demes panašios i krauja. Kambaryje ant lovos - padeta pagalve, ant kurios buvo matyti deme panaši i kraujo. Po apžiuros iš buto buvo paimtas pagalves užvalkalas bei peilis, kuri A. J. pateike policijos pareigunams, kaip iranki kuriuo buvo sužalotas G. R. (I t. b. l. 3-7).

Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti, apžiuros protokolu nustatyta, kad pagalves užvalkalas suteptas rusvai rudos spalvos dememis panašiomis i krauja (I t., b. l. 8-10). Pagalves užvalkalas saugomas Kretingos r. PK (I t., b. l. 12).

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus 2010-08-31 specialisto išvadoje Nr. G 1276/10 (03) konstatuota, jog G. R. buvo padaryti šie sužalojimai: durtines pjautines žaizdos kairio peties nugariniame paviršiuje, krutines lastos kaireje, krutinkaulio apatines dalies projekcijoje, dvi kairiojo dilbio apatiniame trecdalyje, kiaurymine durtine- pjautine žaizda pilvo dešineje. Visi sužalojimai padaryti durianciai pjaunanciomis savybemis pasižyminciu irankiu, galimai ir peiliu. Del kiauryminio durtinio- pjautinio pilvo sužalojimo G. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I. t., b. l. 27-28).

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus 2011-01-04 papildomojoje specialisto išvadoje Nr. G 01/11 (03) konstatuota, kad G. R. padaryti durtiniai-pjautiniai sužalojimai kairio peties nugariniame paviršiuje, krutines lastos kaireje, krutinkaulio apatines dalies projekcijoje, kairiojo dilbio apatiniame trecdalyje atskirai atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma – buvo pažeisti raumenys, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, o del kiauryminio pilvo sužalojimo patirta trauma kvalifikuotina sunkiu sveikatos sutrikdymu (apibendrinant visus patirtus sužalojimus ir prisilaikant visuotinio teisinio principo – sunkesnei kvalifikacijai apimant lengvesne). (I. t., 32-33 b.l.)

Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipedos skyriaus Vyresnysis teismo medicinos ekspertas gyd. R. P. P. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad G. R. padaryti sužalojimai kvalifikuoti teisingai kaip sunkus sveikatos sužalojimas, kadangi buvo padarytas kiauryminio pilvo sužalojimas.

Lietuvos teismo ekspertiziu centro 2010-12-23 specialisto išvada Nr. 11-2653 (10) nustatyta, jog tirti pateiktuose striukeje ir marškineliuose yra šeši kiauryminiai pažeidimai. Striukeje ir marškineliuose esantys šeši kiauryminiai pažeidimai yra padaryti penkiais poveikiais (smugiais). Nustatyti, ar pažeidimai tirti pateiktuose striukeje ir marškineliuose padaryti tirti pateiktu peiliu, negalima. (I t.,b. l. 43-47).

2010-08-02 d. 23:34 val. A. J. alkotesteriu Drager alcotest Nr. ARKF-0387 nustatytas 3,43 promiliu girtumas (b. l. 127)

2010-08-03 specialisto išvada Nr. T-A 1174/10 (03) nustatyta, kad G. R. kraujo eminyje rasta 2,28 ‰ etilo alkoholio (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizaves ir ivertines šiuos duomenis, pripažista irodyta, kad kaltinamasis A. J. peiliu durdamas tycia sunkiai sutrikde G. R. sveikata. Del kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo sužalojimo G. R., vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR Socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu III skyriaus 6.6.9 punkta, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Del peties, krutines kaires puses, krutinkaulio bei kairio dilbio apatinio trecdalio durtiniu – pjautiniu sužalojimu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ivertinus visus patirtus sužalojimus ir prisilaikant visuotinio teisinio principo nustatyta sunkesne kvalifikacija, nes ji apima lengvesne. Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali.

Kaltinamasis A. J. savo kalte del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai, bei savo parodymus apie ivykdyta nusikalstama veika patvirtino keleta kartu apklausimas ikiteisminio tyrimo tyrejui, parodymu patikrinimo vietoje metu dalyvaujant advokatui, bei apklausos metu, kuri buvo atliekama teisme, ja atliekant ikiteisminio tyrimo teisejui. Teisiamojo posedžio metu atsisake teikti paaiškinimus iš esmes, taciau nurode, kad G. R. galejo sužaloti kiti asmenys, nes galimai jis buvo išejes iš buto. Pagrisdamas šia savo versija A. J. parode, kad kartu su nukentejusiuoju girtavo jo bute ir jis buvo užmiges. Nukentejusysis ji pažadino ir pasake, kad jis užpuole nukentejusiji, veliau, jam išejus iš ligonines pasake, kad tuomet jis taip sakydamas pajuokavo. Šia kaltinamojo versija paneigia kiti bylos duomenys. Nukentejusysis G. R. tuoj po nusikaltimo padarymo, ligonineje liudytojui policijos pareigunui V. C. paaiškino, kad ji peiliu sužalojo draugas, nurode varda, kurio nepamena, bei kuris yra atejes i ligonines priemimo skyriu, taciau iš karto po ivykio nukentejusysis nurode, kad jis draugo neišduos. Nukentejusysis net tris kartus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2010-08-04, 2010-09-15 ir 2010-09-27) teige, kad del jam padarytu kuno sužalojimu jis niekam jokiu pretenziju neturi, taip pat ir draugui A. J., atsisake nurodyti kas ji sužalojo. Šie nukentejusiojo paaiškinimai patvirtina liudytojo V. C. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinejimo metu, kad nukentejusysi nuo pradžios ivykio tyrimo, kaltininkui jokiu pretenziju nereikš, nes jie yra draugai ir kaip pats kaltinamais apklaustas ikiteisminio tyrimo (2010-08-03) (T.I., b.l. 86) teige, kad dar iki atvykstant medicininei pagalbai jis su nukentejusiuoju susitaike, jo atsipraše už padarytus sužalojimus. Nors nukentejusiojo parodymai apie tai, kad ji peiliu sužalojo A. J. nera užfiksuoti ikteisminio tyrimo metu, taciau gretinant liudytojo V. C. parodymus, su nukentejusiojo parodymais, apie tai, kad nukentejusysis atsisako pranešti kas ji sužalojo, darytina išvada iš karto po ivykio nukentejusysis policijos pareigunui sake tiesa, kad ji sužalojo draugas, kuris yra priemimo skyriuje, o teismo nenustatyta jokiu aplinkybiu, kad pareigunas sako netiesa ir nori apkalbeti kaltinamaji.

Be to, kaltinamojo parodymai duoti teisminio nagrinejimo metu apie tai, kad jis sake netiesa ligonineje ir iškarto po ivykio jo namuose, pasakodamas policijos pareigunams apie jo padaryta nusikaltima, nes buvo šoko busenoje, jam vaidenosi, kad peiliu jis sužalojo G. R., nieko nepgristi. Po šio ivykio del sveikatos bukles i medikus nesikreipe, bei niekam nepasakojo apie savo savijauta. Nurode, kad iki šiol pergyvena del ivykusio ivykio. Kaltinamasis negalejo paaiškinti, kodel ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra skirtingi, nuo teisminio nagrinejimo metu duodamu parodymu apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš teismui pateiktu duomenu nustatyta, kad A. J. psichikos sveikatos centro iskaitoje del psichikos sutrikimu ir priklausomybes ligu neregistruotas (I t., b. l. 98). Ši kaltinamojo versija, kuri atsirado tik teisminio nagrinejimo irodymu tyrimo pabaigoje, kad pasakojant policijos pareigunams apie nusikaltimo padarymo aplinkybes jam vaidenosi, nes jis buvo šoko busenoje, negincytinai paneigta tiek paties jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytoju policijos pareigunu parodymais, kurie paaiškino, kad A. J. po ivykio buvo neblaivus, taciau pakankamai aiškiai, ir nuosekliai pasakojo ir ivykio vietoje rode nusikaltimo padarymo mechanizma, bei po to sekusia ivykio eiga. Ši kaltinamojo versija laikytina, kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, niekuo nepagrista.

Ivykio vietos apžiuros metu rastos raudonos spalvos demes panašios i krauja ant bute, esancio (duomenys neskelbtini), pagalves ir pagalves užvalkalo, kambaryje ant žemes prie lovos galo, koridoriuje, patvirtina, kad nukentejusysis buvo žalojamas šiame bute. Ivykio vietos apžiura atlikusi liudytoja K. B. (K.), ir ivykio vietos apžiuroje dalyvave liudytojai M. N. ir V. C. parode, kad rastos demes A. J. bute, buvo panašios i kraujo demes, ka patvirtino ir kaltinamasis dalyvaves apžiurint ivykio vieta. Nukentejusysis ir kaltinamasis yra pažistami asmenys, duomenu apie tarp ju anksciau buvusius konfliktus, byloje nera, kaip teige kaltinamasis jis su nukentejusiuoju draugai, todel eliminuojama apkalbejimo iš keršto galimybe, t.y., ta, kai nukentejusysis policijos pareigunui iš kart po ivykio nurode savo drauga A. J., kaip ji sužalojusi, asmeni. Pats kaltinamasi ir nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad jie dviese girtavo kaltinamojo bute adresu (duomenys neskelbtini). ir niekur išeje iš buto nebuvo. Kitu žmoniu bute nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai K. B. (K.), M. N. ir V. C. teisminio nagrinejimo metu parode, kad jiems bunat ligonines priimamajame, paklausus, kas atsitiko, kaltinimasis paaiškino susipykes su nukentejusiuoju ir jam peiliu keleta karta dures, kaltinamojo bute, po ko iškvietes greitaja medicinos pagalba. Kaltinamajam ir liudytojams tuoj pat atvykus i A. J. buta, pats kaltinamasis atidare duris ir nurode visas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Liudytoju policijos pareigunu parodymai iš esmes sutapo su kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo tiek apklausus tyrejai, tiek ikiteisminio tyrimo teisejui duotais parodymais. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. J. patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu, kur detaliai parode nukentejusiojo sužalojimo aplinkybes. (I. t., b. l. 104-118). Paties kaltinamojo elgesys tuoj po ivykio taip pat nepatvirtina jo iškeltos versijos teisminio nagrinejimo metu, kad nukentejusiji galejo sužaloti kiti asmenys. Kaltinamasis A. J. sužalotam nukentejusiajam iškviete medicinine pagalba tuoj pat po ivykio, demes panašios i krauja buvo A. J. bute, peili, kuriuo sužalojo nukentejusiji, jis iš karto po sužalojimo nuplove, padejo virtuveje prie stalo irankiu, ir šias aplinkybes nurode ir policijos pareigunams tuo po ivykio. Policijos pareigunams, atvykusiam tuoj po ivykio, paaiškino, kad jo drauga jis sužalojo savo bute peiliu. A. J. ikiteisminio tyrimo metu eile kartu apklaustas parode, kad dure nukentejusiajam peiliu kilus tarp ju asmeniniams nesutarimams del praeities ivykiu, tai patvirtino ir liudytojai policijos pareigunai, kuriems pirmiems jis papasakojo apie ivyki. Irodyta, kad nusikalstama veika padare kaltinamasis A. J..

Nusikaltima A. J. padare tiesiogine tycia: durdamas nukentejusiajam i ivairias kuno vieta: i pilvo, kaires krutines puse, krutinkaulio apatiniaja dali, dešiniji peti, kaires rankos dilbi, jis suprato savo veikimo pavojinguma ir neišvengiama ar galima pavojingu padariniu atsiradima, ir ju norejo. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunku nukentejusiojo sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis A. J. padare viena sunku smurtini nusikaltima. Anksciau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, nusikalto pirma karta, nusikaltimo padarymo metu dirbo, dabar dirba. Nuo nusikaltimo padarymo praejo daugiau nei vieneri metai ir per ši laika nauju nusikalstamu veiku ar teises pažeidimu A. J. nepadare. Iš bylos medžiagos, bei iš nukentejusiojo priimtos pozicijos, atsisakant duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, bei tai, kad nukentejusysis civilinio ieškinio del jam padarytos žalos nepareiške, darytina išvada, kad nukentejusysis jam atleido ir materialiniu ar moraliniu pretenziju neturi.

A. J. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamasis nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo realios itakos nusikalstamai veikai padaryti, todel ji pripažistama atsakomybe sunkinancia aplinkybe (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, ivertines visas šias aplinkybes, mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, mažesne už istatyme numatyta šios bausmes vidurki.

Kardomosios priemones – rašytinis pasižadejimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybes korteles paemimas, nuosprendžiui isiteisejus, panaikintinos.

Valstybine ligoniu kasa pareiške 1569,40 Lt civilini ieškini, reikalaudama atlyginti del kaltinamojo A. J. nusikalstamu veiksmu patirta turtine žala. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentejusysis G. R. del kaltinamojo A. J. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiuros istaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiuros išlaidos -1569,40 Lt buvo apmoketos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu (Sveikatos draudimo istatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis A. J., teismo psedžio metu parode, kad sutinka su gydymo išlaidu priteisimu, todel vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligoniu kasai sužaloto asmens sveikatos priežiuros išlaidas.

Daiktiniai irodymai pagalves užvalkalas saugomas Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK saugykloje ( I. t., b. l. 12), peilis, sportinis švarkelis ir sportiniai marškineliai, kurie yra Lietuvos teismo ekspertizes centre (I. t., b. l. 42) nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini.

Vokas Nr. 1, vokas Nr. 2 su demiu, panašiu i krauja nuoskutomis, paimtomis 2010-08-04, Topoliu aklg. 6-4 Kretingos m., saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui isiteisejus, paliekami baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprende

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisves trims metams.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu i paskirta bausmes laika iskaityti laika išbuta laikinajame sulaikyme nuo 2010-08-02 iki 2010-08-04.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

A. J. paskirta kardomasias priemones – rašytini pasižadejima neišvykti, dokumento - asmens tapatybes korteles paemima nuosprendžiui isiteisejus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipedos teritorines ligoniu kasos pareikšta civilini ieškini tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. J. 1569,40 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pagalves užvalkala saugoma Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK saugykloje, peili, sportini švarkeli ir sportinius marškinelius, esancius Lietuvos teismo ekspertizes centre nuosprendžiui isiteisejus sunaikinami ir sunaikinima pavesti atlikti Klaipedos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono PK.

Voka Nr. 1, voka Nr. 2 su demiu, panašiu i krauja nuoskutomis, paimtomis 2010-08-04, Topoliu aklg. 6-4 Kretingos m., saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui isiteisejus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui paduodant skunda byla nagrinejusiame teisme.