Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-2498-675/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2-2498-675/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Nenortienė
Ieškovas
EOS C
Atsakovas
S. B.
(S)VILNIAUS REGINO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo EOS C. F. DAC ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos, palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas EOS C. F. DAC kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. B. 10789,17 Eur negrąžinto kredito, 5184,05 Eur palūkanų, 971,03 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas ir BigBank AS, (pradinis kreditorius) 2016 m. birželio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė 10930,00 Eur vartojimo paskolą, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais ją grąžinti. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdė tinkamai, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis sutarties sąlygomis, su atsakove vartojimo kredito sutartį nutraukė. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. pasirašytos tarp BigBank AS, ir EOS C. F. DAC reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu, ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į susidariusį atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą vartojimo paskolos sutartį ir kitas su paskolos sutartimi susijusias prievoles.

A. S. B ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje 3 dalyje nustatyta tvarka, Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius BigBank AS, 2016 birželio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius atsakovui suteikė 10930,00 Eur kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. liepos 15 d. mokėdama dalimis pagal nustatytą grafiką. Šia sutartimi atsakovė už suteiktą kreditą taip pat įsipareigojo sumokėti 23,00 proc. palūkanas. Nustatyta bendra vartojimo kredito metinė norma 26,42 proc. Atsakovė nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo įmokų pagal vartojimo kredito sutartį. Pažeidus sutarties sąlygas ir pradelsus mokėjimus pradinis kreditorius su atsakove 2016 m. gruodžio 5 d. sutartį nutraukė. Ieškovas ir BigBank AS 2019 m. balandžio 30 d. pasirašytos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į susidariusį atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą vartojimo paskolos sutartį. Kaip nurodo ieškovas ir patvirtina reikalavimų perleidimo sutarties išrašas, pirminis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į 10789,17 Eur paskolos sumą, 5184,05 Eur sumą nesumokėtų mokėjimo palūkanų, pagal paskolos grąžinimo grafiką nuo 2016-11-15 iki 2020-07-15 bei kitas su vartojimo kreditu susijusias prievoles visa turėta apimtimi.

Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Pranešimu atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, kas laikytina tinkamu informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Taigi, naujasis kreditorius (ieškovas) tinkamai informavo skolininką (atsakovą) apie reikalavimo teisės perleidimą ir turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovės prievoles.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovas nurodo, jog atsakovas pirminiam kreditoriui liko skolinga 10789,17 Eur nesumokėto suteikto kredito dalies. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po sutarties nutraukimo atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 10789,17 Eur negrąžintos kredito dalies.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 5184,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumą, pagal paskolos grąžinimo grafiką nuo 2016-11-15 iki 2020-07-15.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines palūkanas, metinė palūkanų norma 23,00 proc. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 5184,05 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti 971,03 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi (6.1 punktu) atsakovė įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 971,03 Eur delspinigius už 180 dienas taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 16944,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. vasario 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2-3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 381,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovui iš atsakovės priteistina 381,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Išieškoti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo EOS C. F. DAC, j. a. k. 575157, naudai 10789,17 EUR (dešimt tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 17 centų) negrąžintą finansavimo sumą, 5184,05 EUR (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 5 centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 971,03 EUR (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 3 centus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16944,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 381,00 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Regina Nenortienė