Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-30 · Administracinė byla Nr. eI-4196-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
eI-4196-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02738-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
P. Y.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4196-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mefodijos Povilaitienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Laurai Martynaitytei,atsakovo atstovėms Elinai Petrauskaitei ir Jurgitai Pašin,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja P. Y. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-571 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos pilietei P. Y.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo P. Y.“.

Skunde pareiškėja nurodė, kad atvyko į Lietuvą dar 2014 m., leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės „Rofis“ (toliau – ir UAB „Rofis“) akcininkė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tapo naujos įmonės – UAB „Šilduja“ akcininke, kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jau kaip naujos įmonės – UAB „Šilduja“ (toliau – ir bendrovė) akcininkė. Pažymėjo, kad pareiškėja ir toliau išlieka UAB „Rofis“ akcininke, tačiau tuo pačiu plėtoja verslo idėjas ir naujoje įmonėje.

Paaiškino, kad pareiškėja 2017 m. birželio 27 d. nuosavybės teise (kartu su broliu H. Y. ir jo sutuoktine T. Z.) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atlikus naujos statybos bute remontą, visi trys jame ir apsigyveno bei gyvena iki šiol (butas 3 kambarių, 71,16 kv. m., tikrai atitinka ploto reikalavimus užsieniečiams).

2018 m. birželio 5 d. pareiškėja pateikė prašymą Departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir pateikė visus reikiamus dokumentus. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjant pareiškėjos prašymą, kilo „pagrįstų įtarimų dėl minėtos užsienietės dalyvavimo bendrovės veikloje ir ar jos dalyvavimas bendrovės veikloje yra būtinas“, todėl Departamentas išsiuntė kvietimą iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. asmeniškai atvykti apklausai apie jos vykdomą teisėtą veiklą Lietuvoje.

2018 m. liepos 24 d. pareiškėja atvyko į Departamentą, kur raštu turėjo pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Kaip nurodoma skundžiamame sprendime, pareiškėja pateikė atsakymus abstrakčiai, nurodė neatitinkančius tikrovės faktus, kai ko nenurodė iš viso, todėl išvadoje nurodoma, kad asmuo „nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima“. Taip pat nurodoma, kad „pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė“. Tokias Departamento išvadas vertino nepagrįstomis, neįrodytomis, nesusijusiomis su esamomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nurodė, kad atsakovui pateikė įrodymus apie tai, kad pareiškėja legaliai įsigijo UAB „Šilduja“ akcijas, kurios pagrindinė veikla yra visų tipų pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų montažas. Šiai dienai įmonėje dirba 24 darbuotojai. 2017 m. apyvarta siekė apie 600 000 Eur be PVM. Kaip ir reikalaujama, įmonės veikla atitinka verslo plane nurodytą veiklą, tai yra paskutinius 6 mėnesius vykdo veiklą pagal verslo planą. Atsakovui buvo pateikta ne viena sutartis su klientais (darbų rangos ar subrangos), išrašytų sąskaitų faktūrų registras, banko išrašas bei kiti dokumentai, įrodantys, kad įmonės veikla nėra fiktyvi, o pareiškėja yra įmonės akcininkė. Įmonės akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, priimti sprendimus dėl įmonės valdymo, dėl finansinių klausimų, kaip įstatinio kapitalo didinimas, pelno paskirstymas, įmonės reorganizavimo, įmonės veiklos gairių.

Pabrėžė, kad Departamentas melagingai nurodė, kad pareiškėja yra UAB „Sonavis“ akcininkė. Pareiškėja nežino tokios įmonės ir niekaip nėra su ja susijusi.

Pareiškėjai atvykus į apklausą, ji buvo nuvesta į atskirą kabinetą, kadangi atsakovo atstovė nenorėjo, kad brolis ir sesuo sėdėtų prie to paties stalo. Buvo pasodinta prie stalo gretimame kabinete, kur ji net neturėjo progos plačiau pakomentuoti atsakymų. Pareiškėjai buvo pateiktas apie 8 lapų iš abiejų pusių klausimynas, ir buvo duota suprasti, kad į jį atsakinėtų kuo greičiau. Tai yra, užsieniečiui nebuvo nurodyta, kad reikia atsakinėti kuo išsamiau, buvo tik komentuojama, kad labai lėtai atsakinėja ir kad tikriausiai per paskirtą valandą nespės (priešingai nei nurodoma sprendime). Klausimų buvo itin daug, kai kurių vertimas yra sunkiai suprantamas, pareiškėja stengėsi rašyti kaip įmanoma greičiau, bandyti suprasti vertimą ir ko konkrečiu klausimu norima paklausti. Pažymėtina, kad anglų kalba, kuri nėra pagrindinė pareiškėjos kalba, raštu atsakyti į sudėtingus klausimus, yra sudėtinga. Kai kurių klausimų pareiškėja negalėjo net suprasti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra įmonės akcininkė, o ne direktorė, tačiau Departamentas į tai nekreipė dėmesio, priimdamas sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Į klausimą nurodyti įmonės veiklą, pareiškėja atsakė, kad įmonė užsiima „šildymu, oro kondicionieriais, vandens tiekimu, dujomis“. Ji nenurodė tiekėjų ir pagrindinių klientų, nenurodė, kad įmonė prekiauja įranga, skirta šildymo, vandentiekio, nuotekų, vedinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio sistemomis bei nenurodė jos gamintojų. Visų pirma, pareiškėja teisingai apibūdino įmonės veiklą. Antra, prekyba nesudaro pagrindinės dalies pajamų. Visgi, klientų yra daug, tai ir fiziniai ir juridiniai asmenys, ir akcininkė neturi pareigos žinoti visus klientus. Pareiškėjai, kaip akcininkei, svarbu finansiniai dokumentai, sutartyje numatyta darbų vertė. Užsienietė, net ir žinodama klientus, sunkiai galėtų teisingai užrašyti jų vardus ar pavadinimus lietuvių kalba. Kaip jau minėta, pareiškėjos nebuvo prašoma patikslinti atsakymų ar pateikti papildomus dokumentus apie klientus, tiekėjus ar kita. Tai, kad pareiškėja nenurodė veiklos pažodžiui iš verslo plano – tai nėra nežinojimas kuo užsiima įmonė, tai yra atsakinėjimas savais žodžiais, pagal faktines aplinkybes ir dar užsienio kalba. Akivaizdu, kad pareiškėja žino, kuo užsiima UAB „Šilduja“ ir į tai atsakė. Paklausus apie įmonės silpnybes, stiprybes ir problemas, pareiškėja nurodė, kad „bendrovės direktorius ir kiti akcininkai yra labai geri, jie yra labai aktyvūs“, problemų pareiškėja nurodė neturinti, o kaip silpnybę įvardijo faktą, kad įmonė galėtų vykdyti daugiau projektų. Neaišku kodėl, bet šiuos atsakymus atsakovas vertino neigiamai, nes rėmėsi verslo plane pateikta analize. Svarbiausia yra reali įmonės veikla ir siekis plėstis ir didinti apyvartą ir pelną (kaip numatyta verslo plane). Tačiau verslo planas nėra teisės aktas, kad jį žinoti mintinai, verslo planas yra gairės, siekiai, idėjos, ką norima pasiekti, tačiau nebūtinai susiduriama su prognozuojamais sunkumais/problemomis, kaip ir nebūtinai pavyksta pasiekti norimą pelną.

Atsakovas nepagrįstai neigiamai vertino ir atsakymą dėl įmonės planų, plėtros, apyvartos ir pelno. Pareiškėja tinkamai nurodė, kad planas – „auginti jų veiklą“. Turint omenyje, kad atsakoma buvo anglų kalba, tai pareiškėjos atsakymas yra teisingas – auginti/plėsti/tobulinti/siekti didesnio pelno. Taip pat pareiškėja teisingai nurodė ir įmonės apyvartą. Neįtikėtina, kad Departamentas vertino apskritai atsakymą apie 2018 metų apyvartą, kai metai yra dar net nepasibaigę. Atkreipė dėmesį, kad neturint buhalterinių žinių, atsakovas netinkamai interpretavo ir faktus, nes už einamuosius metus teikiami duomenys bent jau vienu mėnesiu atsilieka nuo realių skaičių, nes dažniausiai buhalterijoje sąskaitų suvedimas ir apmokėjimai vyksta mėnesio gale arba kitą mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos nurodyta informacija apie įmonės pelną ir kada ji įsigijo akcijas yra neatitinkanti tikrovės. Tai laikė nepagrįstu teiginiu. Pareiškėja teisingai nurodė, kad derybos dėl akcijų prasidėjo plačiau, ir ji puikiai žino, kada ir kokią pinigų sumą sumokėjo už įsigytas akcijas. Tad pagrįstai dvejojama, kad akcininkė netinkamai galėjo atsakyti į šiuos klausimus. Kita vertus, rašymo apsirikimas taip pat yra įmanomas. Klausimai apie įmonės veiklos plėtrą, planuojamą pelną ir apyvartą turi būti vertinami kritiškai. Visų pirma, tai yra spėjimai ir planai, ne faktais paremti įvykiai. Taip pat negalima reikalauti, kad atsakymai atitiktų verslo plano konkrečius žodžius, nes klausiama buvo ne apie verslo planą, o bendrai apie planus, tai yra asmenišką pareiškėjos supratimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja galėjo netiksliai suprasti angliškus žodžius, reiškiančius pelną, apyvartą ir pajamas. Dėl klausimo, ar įmonės darbuotojai dirba kitose įmonėse nurodė, kad kai įmonėje dirba daugiau kaip 20 darbuotojų, apie tai, ar darbuotojai dirba kitose įmonėse žino, matyt, tik buhalterė, nes tai yra darbo užmokesčio skaičiavimui reikalinga aplinkybė. Turint omenyje, kad visi darbuotojai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų darbo sutarčių tikrumu nėra abejojama, nėra suprantama, kaip apskritai toks klausimas gali būti užduodamas akcininkui. Kiekvienu skirtingu atveju klausimynas turėtų būti derinamas pagal situaciją, priklausomai nuo įmonės veiklos, jos dydžio, užsieniečio padėties įmonėje. Ir vertinti neigiamai pareiškėjos atsakymą, kad iš pradžių nurodė „taip“, o paskui pataisė į „nežino“, laikė absurdiška, nes akcininkė neturi žinoti, ar darbuotojai dar dirba kitose įmonėse, tačiau natūralu ir suprantama, kad pareiškėja nežino, kokiose kitose įmonės darbuotojai galėtų dirbti, tad ji atsakė sąžiningai – kad nežino.

Atsakovas neigiamai interpretavo pareiškėjos atsakymą apie jos pačios veiklą įmonėje. Pareiškėja nurodė, kad yra akcininkė ir tikrina bendrovės finansinius dokumentus. Vėlgi, tai yra realus atsakymas, todėl teisingas. Pažymėjo, kad pareiškėja net nurodė, kad padeda tikrinti dokumentus ar juos tikrina kartu su Lėta (turėta omeny įmonės buhalterę L. G.). Dėl įmonės turto nurodė, kad įmonės turto sąvoka – buhalterinis klausimas, ar ilgalaikis, ar trumpalaikis, ar kapitalas ir t. t. Tad siekiant neklaidinti atsakovo ir neturint su savimi buhalterinių dokumentų, į tai atsakyti nėra galimybių. Kaip jau minėta, pareiškėjai niekas nenurodė patikslinti atsakymų ar pateikti papildomų dokumentų atsakymams pagrįsti. Klausimas apie įmonės kreditą yra supratimo dalykas. Pareiškėjos nuomone, kreditas ir lizingas yra skirtingi terminai, todėl paklausus apie kreditą, atsakymas buvo neigiamas. O kad įmonė turi įsipareigojimų dėl lizingo – klausimo nebuvo. Akcininkė puikiai žino, kad lizinguojamas yra automobilis, tačiau apie tai klausiama nebuvo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, kad klientams pritraukti yra „daromas marketingas“. Tai tik dar kartą įrodo, kad pareiškėja aktyviai dalyvauja ir domisi įmonės veikla. Dėl klausimo apie valdybą, tai pareiškėjai dėl kalbinio barjero neva atsakė netinkamai, tačiau jis aiškiai nurodė, kad yra 5 akcininkai. Tokio atsakymo negalima vertinti, kad asmuo nežino įmonės valdymo. Priešingai, ji konkrečiai nurodė, kad įmonė yra valdoma akcininkų susirinkimo, kad akcininkų susirinkimas ir valdyba yra tie patys žmonės, tačiau akcininkų susirinkimą ir valdybą ji naudojo kaip sinonimą. Šio atsakymo esmė yra teisinga, tačiau nesusipratimas yra dėl kalbos ir vertimo barjero, o ne dėl nežinojimo.

Pažymėjo, kad atsakovas neigiamai vertina ir tai, ko nesugebėjo identifikuoti. Tai yra, pareiškėja nurodė, iš ko yra perkamos prekės ir su kuo siekia sudaryti projektą, tačiau Migracijos departamentas neprašė patikslinti ar papildomai paaiškinti šio atsakymo, o įvertino, kad taip užsieniečiai siekia gauti leidimus laikinai gyventi. Nors pats sau prieštaraudamas atsakovas nurodė, kad pareiškėja parašė mokesčių pavadinimus, tačiau tai vertina kaip paviršutiniškas žinias. Klausimas apie Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą net ne užsieniečiui būtų sudėtingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, turėtų būti vertinama atsakymų visuma, tačiau akivaizdu, kad paminėti atsakymai, kurie ar dėl kalbos ir vertimo paklaidos, ar dėl kitokio supratimo, nors ir atsakyti tinkamai, tačiau atsakovo vertinami neigiamai, paimti iš konteksto. Taip pat nesuprantama, kodėl atsakymai turėtų idealiai sutapti su verslo planu, klausimų buvo tiek daug, kad maždaug 2–2,5 val. pareiškėja pildė atsakymus nesustodama, nors klausimai anglų kalba išversti taip, kad net gerai anglų kalbą žinančiam asmeniui būtų nepaprasta suprasti visus klausimus. Be to, kai kurie klausimai kartojosi, ir į juos nebebuvo perrašomi išsamūs atsakymai taupant laiką bei atsižvelgiant, kad į juos jau buvo atsakyta. Be to, pareiškėja jautėsi nuolat skubinama atsakinėti kuo greičiau, jai nebuvo nurodoma atsakinėti kuo išsamiau. Kultūrinis supratimas ir individualus klausimų supratimas negali būti interpretuojamas neigiamai.

Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju atsakovui neatlikus jokių veiksmų, siekiant išsiaiškinti aplinkybes ir nepaprašius pateikti papildomų dokumentų, nenuvykus į UAB „Šilduja“ atlikti patikrinimo – nesurinkus duomenų visumos, sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu. Atsakovas, priimdamas sprendimą, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priėmė neigiamą sprendimą, toks atsakovo nenuoseklumas, kuomet atsakovas netiria duomenų, nesiaiškina aplinkybių, selektyviai renka įrodymus neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų nurodytų reikalavimų, galimai apsunkina pareiškėjos teises realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių ir neteisingai skirstant įrodinėjimo naštą bei taikant subjektyvią nuomonę, sprendimas negali būti priimtas teisingai. Šioje situacijoje nėra duomenų, grindžiančių įmonės fiktyvumą, be kita ko, įmonė veikia pelningai, taip pat nėra duomenų, grindžiančių pareiškėjos leidimo laikinai gyventi neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima panaikinti išduotą leidimą. Pareiškėja tinkamai atsakė į didžiąją dalį klausimų apklausos metu, yra įmonės akcininkė, ne vadovė. Svarbu, kad atsakovas neatliko išsamaus patikrinimo, nevyko įmonės veiklos vietą, neapklausė nei vadovo, nei darbuotojų, nei paprašė pateikti papildomus dokumentus.

Jokių duomenų, kad pareiškėja keltų grėsmę saugumui ar kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nėra, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiavo procedūromis, priešingai, pareiškėja pateikė visus teisės aktuose numatytus dokumentus ir duomenis Departamentui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, priėmė ginčijamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, pareiškėja nedalyvauja bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiima, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji pati realiai užsiima teisėta veikla bendrovėje, todėl sprendė, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas.

Dėl UAB „Sonavis“ paaiškino, jog tai turi būti laikoma technine klaida ir turėjo būti įrašyta UAB „Rofis“. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad ji į apklausos metu pateiktus klausimus atsakinėjo taip, kaip ji suprato klausimus, kad ji nėra bendrovės direktorė, todėl negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su bendrovės veikla, jai taip pat buvo sunku atsakinėti anglų kalba, kadangi tai nėra jos gimtoji kalba nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą pasisakė, kad vien tai, jog užsienietis yra įmonės akcininkas, savaime nereiškia, kad šis užsienietis neturi rūpintis savo įmonės veikla, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje gyvena jau ne pirmus metus, ji jau turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Tiek bendrovė, tiek UAB „Rofis“ yra Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, visi įmonių dokumentai turi būti sudaromi lietuvių arba lietuvių ir užsienio kalba, taigi, pareiškėjai esant šių įmonių akcininkei ir ketinant kontroliuoti įmonių veiklą, neturėjo atsirasti sunkumų, atsakant į su bendrovės veikla susijusius klausimus lietuvių ar anglų kalba. Dėl pareiškėjos argumento, jog ji nesuprato, kad turi pateikti išsamius atsakymus, nurodė, jog pačiame apklausos lape, kurį pildė pareiškėja, buvo nurodyta, kad ji turi pateikti kiek įmanoma išsamesnius ir konkretesnius atsakymus į pateiktus apklausos lape klausimus.

Pažymėjo, kad pareiškėjos žinios apie bendrovę paviršutiniškos ir negilios, nes į daugelį pateiktų apklausos lape klausimų ji atsakė abstrakčiai ir netiksliai, o į kai kuriuos klausimus neatsakė iš viso. Ji nenurodė bendrovės visų akcijų kiekio bei vienos akcijos nominalios vertės, nenurodė visų bendrovės akcininkų pavardžių. Paprašius apibūdinti bendrovės veiklą, ji nurodė, kad bendrovė užsiima „šildymu, oro kondicionieriais, vandens tiekimu, dujomis“. Ji nenurodė bendrovės tiekėjų ir pagrindinių klientų, nepažymėjo, kad bendrovė prekiauja įranga, skirta šildymo, vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio sistemomis bei nenurodė jos gamintojų. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad mažmeninė prekyba šildymo, vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio sistemomis sudaro daugiau kaip 10 proc. bendrovės apyvartos, o didmeninė – daugiau kaip 15 proc., t. y. prekyba užima daugiau kaip ketvirtadalis bendrovės apyvartos. Paklausus, ar bendrovė turi konkurentų ir paprašius juos išvardinti, pareiškėja pažymėjo, kad ji „juos pamiršo“, tačiau jos pateiktame kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi bendrovės verslo plane nurodyta, kad „rinka yra perpildyta, metai iš metų rinka siaurėja, atsiranda vis naujų rinkos žaidėjų, didėja konkurencija, ko pasėkoje pelno marža nesiekia 10 proc.“. Paprašius išvardinti bendrovės stiprybes, silpnybes ir problemas, pareiškėja pažymėjo, kad „bendrovės direktorius E. I. ir kiti akcininkai yra geri, jie yra labai aktyvūs“, problemų, anot jos, bendrovė neturi, o kas liečia silpnybes, ji galvoja, kad jie turėtų vykdyti daugiau projektų“.

Paprašius pareiškėjos apibūdinti bendrovės 2018 m. planus, papasakoti apie bendrovės plėtrą bei įvardinti planuojamas apyvartas ir pelną, minėta užsienietė pažymėjo, kai tai – „auginti jų veiklą“, taip pat ji nurodė, kad bendrovės apyvarta 2017 metais buvo 600 tūkst. Eur, o „dabar ji sudaro 500 tūkst. Eur “. Pažymėtina, kad bendrovės verslo plane nurodyta, kad 2018 m. planuojama 800 tūkst. Eur be PVM metinė apyvarta, taip pat planuojama importuoti alternatyvias šildymo sistemas, didinti asortimentą konsignacijos pagrindais iš vietinių tiekėjų, vystyti prekyba mažinant pelno maržą iki 5–7 proc., tuo pačiu neįšaldant bendrovės lėšų (atsiskaitant su tiekėjais po realizacijos), o taip pat lėšų pritraukimas, naujų paslaugų ir produktų įvedimas, bendrovės veiklos žemėlapio išplėtimas. Ji nenurodė, kur yra laikomos bendrovės atsargos, nors, Departamento duomenimis, bendrovė turi sandėlį. Į klausimą, kada ji pirko bendrovės akcijas, ji parašė, kad „pradėjo derėtis (su bendrove) rugsėjo mėn. (2017 m.), o (nupirko akcijas) dviem mėnesiais vėliau“, o tai neatitinka tikrovės. Departamento duomenimis, pareiškėja tapo bendrovės akcininke 2018 m. gegužės 21 d. Į klausimą apie bendrovės pajamas bei gautą pelną ji tik nurodė, kad 2017 m. bendrovės gautas pelnas sudarė 25 tūkst. Eur, o apyvartos dydžio nenurodė iš viso, o tai neatitinka tikrovės. Departamento duomenimis, pagal patektas VĮ Registrų centras bendrovės 2017 m. finansines ataskaitas, 2017 m. bendrovė gavo 4 749 Eur pelno, o jos apyvarta sudarė 597 728 Eur. Pareiškėja nežinojo, ar bendrovės darbuotojai taip pat dirba ir kitose įmonėse (iš pradžių pažymėjo, kad „taip“, tačiau po to pakoregavo, kad „nežino“). Į klausimą, ar bendrovės darbuotojai motyvuojami bendrovėje papildomai, ji atsakė, kad jiems kiekvienais metais didinamas darbo užmokesčio dydis, tačiau, Departamento duomenimis, tai neatitinka tikrovės. Taip pat, anot verslo plano, bendrovės darbuotojai nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, o tai laikoma motyvacijos priemonėmis. Ji nenurodė, kaip, kokiu būdu darbuotojams mokamas darbo užmokestis (nurodė tik, kad jis mokamas kiekvieną mėnesį). Paprašius pareiškėjos detaliai apibūdinti jos funkcijas bendrovėje bei išvardinti klientus, su kuriais ji bendradarbiauja, ji abstrakčiai pažymėjo, kad ji yra bendrovės akcininke ir tikrina bendrovės finansinius dokumentus, o klientų nenurodė. Ji nenurodė, kokį bendrovė turi turtą, nurodė tik – 600 tūkst. Eur. Į klausimą, ar bendrovė turi kreditą, pareiškėja atsakė, kad ne, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes nagrinėjant pateiktą bendrovės SEB banko išrašą, nustatyta, kad iš bendrovės sąskaitos kas mėnesį nurašoma piniginių lėšų suma SEB banko lizingui. Paprašius nurodyti konkrečias įmones, su kuriomis bendrovė bendradarbiauja, ji nurodė – „projektas su vyriausybe“ bei pažymėjo, kad „projektas priklauso nuo darbo“. Paprašius apibūdinti, kaip pritraukiami bendrovės klientai, ji pažymėjo, kad „daromas marketingas“, tačiau kaip jis daromas, ji neapibūdino. Į klausimą, kaip bendrovėje priimami sprendimai dėl jos veiklos, ji tik pažymėjo, kad ji ir jos brolis turi 67 proc. akcijų, kiekvienas po 33,5 proc. Į klausimą, kada paskutinį kartą buvo bendrovės akcininkų susirinkimas ir kokie sprendimai jame buvo priimti, pareiškėja pažymėjo, kad jis buvo prieš mėnesį, o apie priimtus sprendimus nepaminėjo iš viso. Į klausimą, ar bendrovė turi valdybą bei iš ko ji susideda, minėta užsienietė atsakė, kad taip, turi, o susideda ji iš bendrovės direktoriaus ir jos akcininkų. Ji nenurodė, kokias funkcijas atlieka valdyba. Pažymėtina, kad, Departamento duomenimis, bendrovė neturi valdybos. Paprašius pareiškėjos apibūdinti didžiausias bendrovės sutartis, ji pažymėjo, kad „kartais mes perkame Stene ir turime projektą KSB“ (pažymėtina, kad šių pavadinimų nepavyko identifikuoti).

Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, kad bendrovė yra fiktyvi, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėja neketina užsiimti teisėta veikla šioje bendrovėje. Skundo teiginius, susijusius su bendrovės fiktyvumo nustatymu, nagrinėjamos bylos kontekste laikė teisiškai nereikšmingais.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės), neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Gaires.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-571 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos pilietei P. Y.“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja 2018 m. birželio 5 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Šilduja“ akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės kapitalo. Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, galiojantį leidimą laikinai gyventi, bendrovės verslo planą, bendrovės SEB banko sąskaitos išrašą, darbo sutarčių, sudarytų bendrovės su Lietuvos Respublikos piliečiais kopijas ir kitus dokumentus.

Departamentui nagrinėjant pareiškėjos prašymą bei kartu pateiktus dokumentus, kilo įtarimų dėl minėtos užsienietės dalyvavimo bendrovės veikloje ir ar jos dalyvavimas bendrovės veikloje yra būtinas, todėl išsiuntė pareiškėjai kvietimą ir paprašė atvykti į Departamentą apklausai apie jos vykdomą teisėtą veiklą Lietuvoje.

2018 m. liepos 24 d. pareiškėja atvyko į Departamentą ir buvo apklausta dėl jos vykdomos teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje bei dalyvavimo bendrovės veikloje.

Departamentas, įvertinęs pareiškėjos apklausos rezultatus, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

Pareiškėja nesutiko su Sprendimu ir nurodė, kad Sprendimas priimtas nemotyvuotai, nepagrįstai neigiamai įvertinus pareiškėjos apklausos rezultatus ir net neatlikus bendrovės tyrimo jos veikla laikoma fiktyvia.

Pažymėtina, jog iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog sprendimas nebuvo priimtas tuo pagrindu, kad bendrovė yra fiktyvi. Departamentas nustatė, kad pareiškėja neketina užsiimti teisėta veikla šioje bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog skundo teiginiai, susiję su bendrovės fiktyvumo nustatymu, nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisakys.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus (redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 30 d.). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tos pačios dalies 14 punkte – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Departamentas, siekiu įvertinti, ar pareiškėja realiai dalyvauja bendrovės veikloje, pakvietė pareiškėją į Departamentą apklausai. Iš pateiktos pareiškėjos apklausos matyti, jog pareiškėja nenurodė bendrovės visų akcijų kiekio bei vienos akcijos nominalios vertės, nenurodė visų bendrovės akcininkų pavardžių. Apibūdindama bendrovės veiklą, ji nurodė, kad bendrovė užsiima „šildymu, oro kondicionieriais, vandens tiekimu, dujomis“; nenurodė bendrovės tiekėjų ir pagrindinių klientų, nepažymėjo, kad bendrovė prekiauja įranga, skirta šildymo, vandentiekio, nuotekų, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujotiekio sistemomis bei nenurodė jos gamintojų. Atsakydama į klausimą, ar bendrovė turi konkurentų ir paprašius juos išvardinti, pareiškėja pažymėjo, kad ji „juos pamiršo“, nurodydama bendrovės stiprybes, silpnybes ir problemas, pareiškėja pažymėjo, kad „bendrovės direktorius E. I. ir kiti akcininkai yra geri, jie yra labai aktyvūs“, problemų, anot jos, bendrovė neturi, o kas liečia silpnybes, ji galvoja, kad jie turėtų vykdyti daugiau projektų“. Apibūdindama bendrovės 2018 m. planus pažymėjo, kad tai – „auginti jų veiklą“, taip pat ji nurodė, kad bendrovės apyvarta 2017 metais buvo 600 tūkst. Eur, o „dabar ji sudaro 500 tūkst. Eur “. Nenurodė, kur yra laikomos bendrovės atsargos, į klausimą, kada ji pirko bendrovės akcijas, ji parašė, kad „pradėjo derėtis (su bendrove) rugsėjo mėn., o (nupirko akcijas) dviem mėnesiais vėliau“, į klausimą apie bendrovės pajamas bei gautą pelną ji tik nurodė, kad 2017 m. bendrovės gautas pelnas sudarė 25 tūkst. Eur, o apyvartos dydžio nenurodė iš viso. Pareiškėja nežinojo, ar bendrovės darbuotojai taip pat dirba ir kitose įmonėse. Į klausimą, ar bendrovės darbuotojai motyvuojami bendrovėje papildomai, ji atsakė, kad jiems kiekvienais metais didinamas darbo užmokesčio dydis, kad jis mokamas kiekvieną mėnesį. Apibūdindama savo funkcijas bendrovėje nurodė, kad ji yra bendrovės akcininkė ir tikrina bendrovės finansinius dokumentus, o klientų nenurodė. Ji nenurodė, kokį bendrovė turi turtą, nurodė tik – 600 tūkst. Eur. Į klausimą, ar bendrovė turi kreditą, pareiškėja atsakė, kad ne. Prašyme nurodyti konkrečias įmones, su kuriomis bendrovė bendradarbiauja, pareiškėja nurodė – „projektas su vyriausybe“ bei pažymėjo, kad „projektas priklauso nuo darbo“. Apibūdindama, kaip pritraukiami bendrovės klientai, ji pažymėjo, kad „daromas marketingas“. Į klausimą, kaip bendrovėje priimami sprendimai dėl jos veiklos, ji pažymėjo, kad ji ir jos brolis turi 67 proc. akcijų, kiekvienas po 33,5 proc. Į klausimą, kada paskutinį kartą buvo bendrovės akcininkų susirinkimas ir kokie sprendimai jame buvo priimti, pareiškėja pažymėjo, kad jis buvo prieš mėnesį, o apie priimtus sprendimus nepaminėjo. Į klausimą, ar bendrovė turi valdybą bei iš ko ji susideda, pareiškėja atsakė, kad taip, turi, o susideda ji iš bendrovės direktoriaus ir jos akcininkų. Prašyme nurodyti didžiausias bendrovės sutartis, ji pažymėjo, kad „kartais mes perkame Stene ir turime projektą KSB“. Taip pat pareiškėja nenurodė pagrindinių Lietuvos Respublikos mokesčių dydžių, nurodydama tik kai kurių iš jų pavadinimus (pelno mokestis, darbo užmokesčio mokestis).

Teismas, įvertinęs apklausos rezultatus iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos kai kurie pateikti atsakymai nėra tikslūs ir ne visais klausimais konkretūs. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tokie netikslumai galėjo atsirasti ne dėl to, jog pareiškėja nežino ir nedalyvauja bendrovės ūkinėje veikloje, tačiau dėl vartotinos kalbos barjero. Šias aplinkybes skunde nurodė ir pareiškėja. Atsakovo pozicija, jog pareiškėja jau nuo 2014 m. gyvena Lietuvoje ir dalyvauja įmonės UAB „Rofis“ veikloje, todėl turėjo ir galėjo suprasti lietuvių bei anglų kalbomis pateiktus atsakymus, vertintina kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja apklausoje atsakydama į klausimą, ar ji moka lietuvių kalbą, o jei ne, kaip ketina bendrauti Lietuvoje, ar įmonėje dirba vertėjas, atsakė, kad lietuvių kalbą moka tik truputį ir kad įmonėje yra vertėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje situacijoje atsakovas, vertindamas pareiškėjos apklausos rezultatus, turėjo juos vertinti visos apklausos klausimų kontekste. Teismas negali nesutikti su pareiškėjos pozicija, jog dalies pareiškėjos pateiktų atsakymų atsakovas nevertino ar juos įvertino nepagrįstai neigiamai, t. y. teismas konstatuoja, kad bendrovės veiklą pareiškėja apibūdino; o tai, kad nedetaliai nurodė bendrovės silpnybes, stiprybes, kaip jos nurodytos verslo plane, nepaneigia pareiškėjos pateikto atsakymo. Pareiškėja nurodė, jog siekiu motyvuoti darbuotojus jiems didinamas atlyginimas, kad atlyginimas yra mokamas kiekvieną mėnesį; nurodė bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių, bendrovės vadovą, buhalterį, kad įmonė neturi skolų ir dirba pelningai ir kt. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pati pareiškėja realiai neužsiima teisėta veikla bendrovėje. Pareiškėja skunde teismui nurodė, jog į klausimą apie bendrovės įsigijimo aplinkybes (datą) galėjo padaryti rašymo apsirikimą, nes tikrai žino, kada ir kokią pinigų sumą sumokėjo. Teismas neatmeta šių pareiškėjos argumentų, pabrėždamas, jog iš ties rašymo apsirikimas yra įmanomas ir tai atspindi ir paties atsakovo priimtas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja yra UAB „Sonavis“ akcininkė.

Nors atsakovas Sprendime ir nenurodė, jog bendrovė yra fiktyvi, tačiau, teismo įsitikinimu, tam, kad prieitų išvados, jog pareiškėja nedalyvauja bendrovės veikloje, turėjo šiuo aspektu atlikti išsamesnį tyrimą, t. y. apklausti bendrovės akcininkus, direktorių, buhalterę ir kt., tačiau to neatliko. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja realiai nedalyvauja bendrovės veikloje. Teismui konstatavus, jog nesant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo, atitinkamai konstatuotina nesant ir to paties straipsnio ir tos pačios dalies 12 bei 14 punktų pagrindų.

Pareiškėja teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Taigi, pareiškėjai priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Departamento sprendimas naikintinas, o pareiškėjos skundas tenkintinas pilnai. Departamentas įpareigojamas per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai pakeitimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, Įstatymo 140¹ straipsnio 3 dalimi teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos P. Y. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-571.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos per vieną mėnesį priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjai pakeitimo.

Priteisti pareiškėjai P. Y. 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaArūnas KaminskasMefodija Povilaitienė