Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

gynėjams advokatams Jolantai Savickaitei, Juzefui Stankevičiui, Edgarui Pauliui Staniukaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro, nuteistųjų R. K. bei G. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. bei nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005-04-27 veika) laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams,

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005-05-17 veika) laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams,

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. (2005-06-08 veika) laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų,

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. (2005-07-14 veika) laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas G. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu kaltu pripažintas M. A., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. ir 260 str. 3 d. bei nuteistas:

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. (2005-04-27 veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams,

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. (2005-06-08 veika) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. (2005-07-14 veika) laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų,

pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo R. K. priteista 5070 (penki tūkstančiai septyniasdešimt) Lt, iš nuteistojo G. G. priteista 800 (aštuoni šimtai) Lt procesinių išlaidų, jas pervedant Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistieji R. K. ir M. A. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: M. A., turėdamas tikslą per R. K. parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų-tenamfetamino (MDA) ir metamfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 40 plastikinių maišelių su 28,307 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 14,075 g (50 %) psichotropinės medžiagos-metamfetamino ir 20 rožinės spalvos bendro 5,167 g svorio tablečių su įspaustais peliuko „Mikio“ simboliais, kurių sudėtyje yra 1,121 g (22%) psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 0,063 g (1%) psichotropinės medžiagos amfetamino, šias medžiagas iki 2005m. balandžio 27d. 14.10 val. neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) ir iki 2005 m. balandžio 27 d. 14.10 val. jas perdavė R. K., kad pastarasis jas parduotų ir grąžintų jam priklausančią dalį pinigų. Po to R. K., veikdamas pagal iš anksto su juo sutartą planą, šias psichotropines medžiagas 2005 m. balandžio 27 d. apie 13.50 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) ir apie 14.10 val. prie (duomenys neskelbtini) namo neteisėtai pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „Egidijui“, veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, už jas gaudamas 520 Lt. Tokiu būdu, M. A. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis - neteisėtai įgijo, laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., neteisėtai pardavė šį didelį kiekį psichotropinių medžiagų asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tokiu būdu R. K. ir M. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 str.1 d., 260 str. 2 d.

Be to, M. A., turėdamas tikslą per R. K. parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų-amfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 499,021 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 258,656 g (52 %) psichotropinės medžiagos-metamfetamino. Šias medžiagas iki 2005 m. birželio 8 d. 14.50 val. neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iki 2005 m. birželio 8 d. 14.50 val. jas perdavė R. K., kad pastarasis jas parduotų ir gražintų jam priklausančią dalį pinigų. R. K., veikdamas pagal iš anksto su juo sutartą planą, šias psichotropines medžiagas 2005 m. birželio 8 d. apie 14.50 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „Egidijui“, veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, už jas gaudamas 4250 Lt. Tokiu būdu, M. A. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis - neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., neteisėtai pardavė šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tokiu būdu R. K. ir M. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.

Be to, M. A., turėdamas tikslą per R. K. parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - MDMA ir metamfetamino bei narkotinių medžiagų-kokaino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 3,5 vnt. tablečių 0,791 g svorio su įspaustu logotipu „Mikimausas“, kurių sudėtyje yra 0,070 g (8,87%) psichotropinės medžiagos MDMA, 0,842 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,359 g (42,67%) narkotinių medžiagų kokaino, 1000,338 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 512,073 g (51,19%) psichotropinės medžiagos metamfetamino. Šias medžiagas iki 2005 m. liepos 14 d. 14.25 val. neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), ir iki 2005 m. liepos 14d. 14.25 val. jas perdavė R. K., kad pastarasis jas parduotų ir gražintų jam priklausančią dalį pinigų. R. K., veikdamas pagal iš anksto su juo sutartą planą, šias psichotropines ir narkotines medžiagas 2005 m. liepos 14 d. tarp 13.55-14.25 val. prie parduotuvės „Iki“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „Egidijui“, veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį, už jas gaudamas 8700 Lt. Tokiu būdu, M. A. neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis - neteisėtai įgijo, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., neteisėtai pardavė šį labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir narkotines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tokiu būdu R. K. ir M. A. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d.

Be to, R. K. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: G. G., turėdamas tikslą per R. K. parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, 2005 m.gegužės 17 d. apie 15 val. prie naktinio klubo „Citi Metro“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 93,155 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 29,546 g (32 %) psichotropinės medžiagos - amfetamino, pažadėdamas už įgytas psichotropines medžiagas, kai jas parduos, atsilyginti 800 Lt. Įgijęs minėtą kiekį psichotropinių medžiagų, G. G. neteisėtai gabeno jas Kauno miesto gatvėmis automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) iki restorano „McDonalds“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kur 2005 m. gegužės 17 d. apie 17 val. minėtą kiekį psichotropinių medžiagų pardavė R. K. už 800 Lt, kuriuos G. G. tą pačią dieną apie 17.30 val. prie naktinio klubo „Citi Metro“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, iš kurio buvo įgijęs minėtas psichotropines medžiagas. R. K. iš G. G. įgytas psichotropines medžiagas tą pačią dieną apie 17.02 val. prie restorano „McDonalds“ už 1100 Lt pardavė tariamam psichotropinių medžiagų pirkėjui „Egidijui“, veikusiam pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Aukščiau paminėtomis aplinkybėmis G. G., įgydamas ir vėliau parduodamas psichotropines medžiagas R. K., veikė pagal iš anksto su R. K. aptartą planą, kad R. K. iš G. G. nupirktas psichotropines medžiagas perparduos kitam asmeniui. Tokiu būdu R. K. ir G. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d.

Be to, M. A., turėdamas tikslą parduoti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų - nitrazepamo ir metamfetamino, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 5937 vnt. žalios spalvos tablečių su averse įspaustais skaičiais „542“ bendro 1068,65 g svorio, kurių sudėtyje yra 29,685 g psichotropinės medžiagos nitrazepamo bei 2,084 g šviesiai pilkos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,125 g (54%) psichotropinės medžiagos metamfetamino ir šias psichotropines medžiagas iki kratos atlikimo, t.y. 2005 m. liepos 14 d. 16.15-17.32 val. neteisėtai laikė savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu M. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, jog visos M. A. ir G. G. nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos teisėsaugos pareigūnų, todėl reali grėsmė šių nusikalstamų veikų objektui - visuomenės saugumui nebuvo iškilusi ir negalėjo iškilti ir dėl to šios veikos nebuvo baigtos dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių.

Prokuroro teigimu, M. A. 2005-04-27, 2005-06-08, 2005-07-14 padarytos nusikalstamos veikos ir G. G. 2005-05-17 padaryta nusikalstama veika turėjo būti pripažintos baigtomis dėl to, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog nuteistieji M. A. ir G. G. ne tik neteisėtai pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau jas įgijo, laikė turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti iki tol, kol bendrininkas R. K. jas pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelį. Nuteistųjų M. A. ir G. G. veiksmai - neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti nebuvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, nusikalstamos veikos buvo padarytos tikromis aplinkybėmis, todėl šiais veiksmais buvo sukelta reali grėsmė visuomenės saugumui.

dėl neteisėto disponavimo dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti ir jų pardavimo 2005-04-27, kvalifikuoti pagal BK 260 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti ir jų pardavimo 2005-05-17, kvalifikuoti pagal BK 260 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti ir jų pardavimo 2005-06-08, kvalifikuoti pagal BK 260 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;

dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti iki 2005-07-14, t.y. pagal BK 260 str. 3 d. nubausti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Prokuroras prašo, BK 63 str. 4 d. pagrindu šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant: prie griežčiausios 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo už 2005-04-27 veiką, 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo už 2005-05-17 veiką, 1 (vienerius) metus už 2005-06-08 veiką ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Be to, teismas visiškai nevertino G. G. dalyvavimo nusikaltimo padaryme vaidmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos, o tik sutiko su kaltinime nurodytu nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Anot nuteistojo, iš bylos duomenų matyti, jog jo nusikalstama veika apsiribojo pagalba R. K. įsigyjant psichotropines medžiagas. Apie tai, kad R. K. iš jo įgytas psichotropines medžiagas pardavinės jam nebuvo žinoma. Teismas iš vienintelio apelianto pokalbio telefonu, kurio metu šis domėjosi ar R. K. susitiko su žmonėmis, daro išvadą, kad šio vienintelio telefoninio pokalbio užtenka neabejotinam nuteistojo bendrininkavimui įrodyti, ir kad būtent šis vienintelis telefoninis pokalbis teismui leido suprasti, kad R. K. psichotropines medžiagas įgijo tikslu parduoti. Tokia teismo prielaida yra nepagrįsta, kadangi jokiuose kituose pokalbiuose G. G. R. K. net nebuvo užsiminęs apie tai, kad su jo pagalba įsigytas psichotropines medžiagas kažkam parduos ir tas kažkas yra žmonės, su kuriais jis bendrauja. Teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai neįvertino G. G. ir R. K. parodymų bei tos aplinkybės, kad apeliantui buvo žinoma, jog R. K. vartojo narkotines medžiagas ir apeliantas savo veiksmais tik padėjo R. K. įsigyti psichotropines medžiagas galvodamas, kad pastarasis jas naudos savo reikmėms. Nuteistasis mano, kad teismas jo veiką turėjo kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d., kaip neteisėtą narkotinių medžiagų įsigijimą, laikymą ir gabenimą be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Kitoje skundo dalyje nurodoma, kad net ir darant prielaidą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal baudžiamąjį kodeksą, pirmos instancijos teismas, paskirdamas bausmę, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. į nuteistojo prisipažinimą dėl nusikaltimo padarymo, nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, nesavanaudiškumą darant nusikaltimą, atsitiktinį ir antraeilį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, būtent tas visas aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant bausmę konkrečiam asmeniui už konkretų vaidmenį konkretaus nusikaltimo padaryme, ir kas leistų paskirti bausmę atitinkančią padarytą nusikalstamą veiką.

Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 103 str. 1 d. 6 p. ir 105 str. 1 d., patenkino Kauno apygardos prokuratūros prašymą ir 5870 (penkis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt) Lt išlaidų pripažino proceso išlaidomis bei priteisė iš G. G. 800 (aštuonis šimtus) litų. Kauno apygardos prokuratūra prašymą dėl civilinio ieškinio pateikė pabaigus įrodymų tyrimą. Tad Kauno apygardos prokuratūros prašymas, kaip pateiktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, anot nuteistojo, turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą atmesti, nuteistojo R. K. gynėja prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis M. A. ir jo gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašo paduotą byloje prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistųjų G. G. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Kauno apygardos prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nuteistųjų G. G. ir M. A. nusikalstamų veikų kvalifikavimo netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą yra pagrįsta. Apygardos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir yra keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias nusikalstamų veikų padarymo stadijų kvalifikavimą.

BK 260 str. 2 ir 3 dalių dispozicijose be kvalifikuojančių šias veikas požymių (didelis ir labai didelis psichotropinių ir narkotinių medžiagų kiekis) yra nustatyta ne vienas, o keletas alternatyvių šių nusikaltimų sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veikos kvalifikuojamos pagal BK 260 str. 2 ar 3 dalis, jei nustatomas bent vienas iš neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis požymių (gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas) ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis M. A., turėdamas tikslą per R. K. parduoti psichotropines medžiagas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K. , iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis įgijo, laikė bei 2005-04-27 pardavė didelį kiekį, o 2005-05-08 ir 2005-07-14 pardavė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Taip pat nustatyta, jog nuteistasis G. G., veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., turėdamas tikslą per R. K. parduoti 2005-05-17 apie 15 val. iš nenustatyto asmens prie naktinio klubo „Citi Metro“ įgijo, laikė, gabeno bei pardavė didelį kiekį psichotropinių medžiagų asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Jei nuteistojo R. K. visi psichotropinių medžiagų disponavimo veiksmai buvo kontroliuojami nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyvių, tai M. A. ir G. G. psichotropinių medžiagų atskiri disponavimo veiksmai (G. G. padarytas psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas turint tikslą jas parduoti, o M. A. įgijimas ir laikymas turint tikslą jas parduoti) vyko be modelio dalyvių iniciatyvos. Šių nuteistųjų padarytų veikų nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijų pareigūnai baudžiamojo proceso priemonių pagalba nemodeliavo, nekontroliavo, jas nuteistieji padarė savarankiškai. Šios veikos sudaro baigtų nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 2 ir 3 d., sudėtis ir, skirtingai negu R. K. padarytos veikos, kvalifikuotinos kaip baigti nusikaltimai. Dėl to, pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies baudžiamąjį įstatymą, veikos kvalifikuotinos kaip baigtinės ir nuosprendis keistinas.

Perkvalifikavus G. G. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 2 d. ir tris M. A. nusikalstamas veikas pagal BK 260 str. 3 d., jiems paskiriamos tokio pačio dydžio bausmės, kaip ir tos, kurios buvo skirtos įvertinus jų veikas kaip pasikėsinimą padaryti šiuos nusikaltimus. Kolegijos manymu dėl veikų baigtumo kitokio teisinio įvertinimo nuteistųjų padarytos veikos netapo iš esmės pavojingesnės ir todėl griežčiau baustinos. G. G. atveju ir pats prokuroras nemano, kad baigtinė veika yra pavojingesnė, neprašo griežtinti šiam nuteistajam bausmės, todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, bausmės griežtinimas ir nėra galimas. O nuteistojo M. A., kuris teisiamas pirmą kartą ir pilnai pripažino padarytas nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, konkrečių veikų baudžiamumas, kolegijos manymu, gali būti įvertintas ir skiriant BK 260 str. 2 d ir 3 d. sankcijose numatytas minimalias bausmes. Šios minimalios sankcijoje numatytos bausmės yra ir taip pakankamai griežtos, nes yra ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. Šių bausmių griežtinimas iki tokio dydžio, kokio prašo prokuroras, pirmą kartą teisiamam ir aktyviai atgailaujančiam teisme asmeniui šiuo atveju neatitiktų BK 54 str. nuostatų ir kriminalinės bausmės paskirties, kuri numatyta BK 41 str.

Kolegijos manymu, nepagrįsti G. G. skundo argumentai, jog jis, 2005-05-17 darydamas nusikalstamą veiką, neveikė bendrininkų grupe kartu su R. K., t.y. neturėjo tikslo per R. K. parduoti didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Nepagrįsti ir skundo argumetai, jog nuteistajam G. G. visiškai nebuvo žinoma, kad R. K. įgytas psichotropines medžiagas ketina parduoti ar kitaip platinti. Šiuos nuteistojo skundo teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų, išanalizuotų ir įvertintų įrodymų visetas.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Apygardos teismas teisingai nusprendė, kad G. G. ir R. K. veikė vieninga tyčia, susitarę parduoti G. G. galimas įgyti ir 2005-05-17 įgytas psichotropines medžiagas trečiam asmeniui, t.y veikė bendrininkų grupe susitarę daryti nusikalstamą veiką (BK 25 str. 2 d.).

Bylos duomenys rodo, jog G. G. ir R. K. veiksmai buvo suderinti. G. G. bei R. K. mobilaus ryšio telefonu (2 t., b.l. 115, 127) bei SMS žinučių (2 t., b.l. 131-134) pagalba bendravo apie konkretaus kiekio ir rūšies psichotropinių medžiagų įgijimą bei pardavimą. R. K. teiravosi pas G. G., ar jis nežino kur galima būtų įsigyti 100 gramų kvaišalų, vėliau sekė G. G. skambutis R. K. bei pranešimas, jog jis galės gauti reikiamą kiekį, aptariama kaina. Telefoninių pokalbių metu G. G. teiraujasi R. K. ar šis jau susitiko su žmonėmis, telefono žinutėmis nuteistieji tariasi dėl psichotropinių medžiagų kiekio bei kainos. Galiausiai ir 2005-05-17 nustatytos pačių psichotropinių medžiagų gabenimo ir pardavimo aplinkybės yra tokios, kad gauti iš modelio dalyvio pinigai už G. G. atvežtus ir perduotus R. K. kvaišalus tuojau pat po kvaišalų pardavimo R. K. yra perduodami G. G. Šios aplinkybės leidžia vienareikšmiškai suprasti, jog nuteistieji tarpusavyje susitarę, suprasdami savo veiksmų esmę, tyčia veikė pagal iš anksto aptartą planą dėl to, kad R. K. iš G. G. įgytas psichotropines medžiagas perparduos kitiems asmenims. Todėl pagrįstai byloje nustatyta, jog šie asmenys veikė bendrininkaudami. Aukščiau išdėstytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės atremia ir G. G. argumentą, jog šis nežinojo, jog R. K. planuoja parduoti ar kitaip platinti iš jo įgytas psichotropines medžiagas. Tikslą platinti per R. K. iš nenustatyto asmens įgytas psichotropines medžiagas įrodo ir tai, jog G. G. įgijo pakankamai didelį kiekį, t.y. 93,155 g psichotropinių medžiagų, kas ženkliai viršija nedidelį šių medžiagų kiekį. Toks įgytų psichotropinių medžiagų kiekis paneigia nuteistojo G. G. apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog šios medžiagos buvo skirtos tik R. K. asmeninėms reikmėms.

Kolegija neturi pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo G. G. veiksmų pagal BK 259 str. 1 d., numatančią baudžiamąją atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kadangi iš šio nuteistojo nustatytų veiksmų matyti, jog pastarasis, įgijęs, laikęs bei gabenęs didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ketino per R. K. pardavimo būdu jas platinti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Senato nutarimo Nr. 37 14 ir 15 punktais, pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo būdų, suprantamas kaip medžiagų pardavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Tuo tarpu kitokiu platinimu laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Kaip matyti iš revizuojamos apeliacine tvarka bylos aplinkybių, G. G. veiksmai, kas šioje nutartyje minima aukščiau, neapsiribojo tik psichotropinių medžiagų iš nenustatyto asmens įgijimu ir jų perdavimu R. K.

Dėl G. G. apeliaciniame skunde keliamo klausimo, susijusio su procesinių išlaidų atlyginimu, pasakytina, kad pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš bylos duomenų matyti, jog 2006-02-13 prokuroro prašyme teismui dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis bei apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje minimos išlaidos atsirado dėl nuteistųjų G. G. bei R. K. sąmoningų veiksmų. Kaip matyti iš protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, siekiant atlikti nusikalstamos veikos imitavimo modelį t.y. iš minėtų nuteistųjų įgyti jų turimas psichotropines medžiagas, iš specialios LR VRM sąmatos buvo panaudoti pinigai - 5870 (penki tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt) litų. Dalis šių pinigų, t.y. 800 litų, kuriuos pats nuteistasis G. G. gavo iš nuteistojo R. K. už jam perduotas psichotropines medžiagas, buvo negrįžtamai prarasta, atiduota nenustatytam asmeniui Tadui, iš kurio G. G. ankščiau buvo įgijęs minėtas psichotropines medžiagas. Šios faktinės aplinkybės rodo, jog operatyvinio tyrimo išlaidas sąlygojo patys nuteistieji G. G. bei R. K. . Kadangi šios išlaidos atsirado dėl nusikalstamų G. G. veiksmų, tokios išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos proceso išlaidomis.

Pagal BPK 105 str. 1 d, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nuteistojo skunde pateikti argumentai, jog Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymas dėl išlaidų pripažinimo procesinėmis išlaidomis, kaip pateiktas pažeidžiant procesinių įstatymų nustatytą tvarką, t.y. BPK 112 str. nuostatas, pasak kurių civilinis ieškinys negali būti pareiškiamas vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios teisme, yra neteisingi ir nepagrįsti, kadangi minėtame straipsnyje nustatyti procesinės formos reikalavimai nėra taikomi proceso išlaidoms. Šie reikalavimai taikomi tik pareiškiant baudžiamoje byloje civilinį ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo R. K. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas BK bendrojoje dalyje esančias bausmių skyrimo taisykles. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir į atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, padarytų nusikaltimų skaičių, t.y. R. K. padarė keturis nusikaltimus, iš kurių du yra sunkūs, o du yra labai sunkūs nusikaltimai. Paskirtų už atskiras veikas nuteistajam R. K. bausmių dydis yra artimas sankcijų vidurkiui. Skiriant galutinę subendrintą bausmę už keturias veikas šiuo atveju buvo taikomas dalinio bausmių sudėjimo būdas ir prie griežčiausios bausmės R. K. yra pridėtos labai nedidelės švelnesnių laisvės atėmimo bausmių dalys. Todėl subendrinta bausmė R. K. negali būti pripažinta aiškiai per griežta ir švelnintina. Nuteistojo turimos sveikatos problemos, apie ką matyti iš prie nuteistojo skundo pridėtų dokumentų apie jo sveikatos būklę, nėra aplinkybė, leidžianti švelninti jam bausmę

Todėl kolegija neįžvelgia jokio įstatyminio pagrindo ar aplinkybių, kurios leistų sumažinti nuteistajam R. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 6 d. nuosprendį nuteistųjų G. G. ir M. A. atžvilgiu pakeisti:

G. G. nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2005 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę G. G. paskirti laisvės atėmimą. 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

nusikalstamą veiką, padarytą 2005-04-27, iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams,

nusikalstamą veiką, padarytą 2005-06-08, iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 10 metų (dešimčiai) metų,

nusikalstamą veiką, padarytą 2005-07-14, iš BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 260 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę, laisvės atėmimą 10 metų (dešimčiai) metų,

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinti šias bausmes ir bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d., ir galutinę bausmę M. A. paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų ir 9 (devyneriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų R. K. ir G. G. apeliacinius skundus atmesti.