Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo S. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. B. 2019 m. vasario 19 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) bauda už tai, kad jis nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, būdamas automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nenurodė pareigūnui ANK nustatytų duomenų (gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones išdavimo datos, numerio ir jį išdavusios institucijos) apie asmenį, kuris 2018 m. liepos 12 d., 12.17 val., kelio P.-Š.-J. 52,817 km naudojosi jam priklausančiu minėtu automobiliu.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. vasario 19 d. nutarimu, S. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Institucijos 2019 m. vasario 19 d. nutarimą Nr. 64-ANR-N-582-2019 panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną S. B. atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nusižengimo padarymo metu nebuvo automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ar valdytojas, taigi, jis nėra tinkamas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę; 2 dalyje nustatyta, kad tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

7. Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju administracine tvarka nubaustas asmuo teigia, kad pareiga pateikti Institucijos nurodytą informaciją apie asmenį, kuris 2018 m. liepos 12 d., 12.17 val., kelio P.-Š.-J. 52,817 km naudojosi automobiliu SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam nekilo, nes jis minėtu laiku nebebuvo transporto priemonės savininkas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 11) ir pažymą apie transporto priemonės išregistravimą (b. l. 14), padarė išvadą, kad S. B. nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį subjektas. Aukštesnės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.

9. Byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas Ukrainos Respublikos piliečiui F. S.. Sutartis surašyta 2018 m. liepos 11 d., 15.45 val., o 2018 m. liepos 12 d., 9.41 val., VĮ „Regitra“ Alytaus filialo Marijampolės grupėje minėta transporto priemonė išregistruota. 2018 m. liepos 13 d. automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas F. S. vardu (b. l. 23). Institucijos teigimu, šiuo atveju susidaro situacija, kai nuo 2018 m. liepos 12 d., 9.41 val., iki 2018 m. liepos 13 d. nėra transporto priemonės savininko ir niekas negali atsakyti už minėtu laiku padarytą administracinį nusižengimą. Tokiam vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria ir išaiškina, kad įgyjant daiktą pagal sandorius nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas priėmimo-perdavimo aktu, pasirašytu pardavėjo ir pirkėjo, arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o išregistravimas nėra nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Daikto registravimu siekiama kitų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-309/20103, 3K-3-462/2011, K-3-157-421/2018).

10. CK 4.49 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Iš byloje surinktų duomenų spręsti, kad automobilis SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos piliečiui F. S. buvo perduotas vėliau, nei sudaryta jo pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo. Tai, kad naujasis transporto priemonės savininkas įregistravo ją savo vardu tik 2018 m. liepos 13 d., nepaneigia jo nuosavybės teisės turėjimo iki registracijos momento, nes, jau minėta, automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Duomenų, jog 2018 m. liepos 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta prieš šalių valią, apsimestinai, bylos medžiagoje nėra, ši sutartis nėra nuginčyta bendra tvarka, todėl spręsti, kad S. B. 2018 m. liepos 12 d., 12.17 val., buvo automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nėra pagrindo. Todėl jam nekyla SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga. Tokia pareiga analizuojamu atveju atsirado Ukrainos Respublikos piliečiui F. S.. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad S. B. sąžiningai bendradarbiavo su policijos pareigūnais, t. y. nurodė visą jam žinomą informaciją apie transporto priemonės pirkėją. Piktybiškumo ar tyčios nuslėpti konkrečius asmens duomenis nenustatyta, o tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis užpildyta nevisiškai tinkamai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, iš byloje esančių duomenų galima nustatyti automobilio SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijėją, t. y. žinomas jo vardas, pavardė, gimimo data, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas, paso serijos numeris. Todėl skundo teiginys, kad buvo užkirstas kelias policijos pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nėra pagrįstas. Nors minėti duomenys policijos pareigūnams buvo pateikti per kelis kartus, tačiau, jau minėta, S. B. netaikoma ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo pareiga, todėl, jis, kaip liudytojas, tinkamai įgyvendino savo pareigą atskleisti visas jam žinomas aplinkybes apie policijos pareigūnus dominantį administracinį nusižengimą bei jį galimai padariusį asmenį.

11. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2019 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. B. atžvilgiu nutraukė, jo veiksmuose nesant visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o Institucijos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.