- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-10
- Bylos Nr.
- I-297-583/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos T. Ž. skundu atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl įpareigojimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja skunde nurodo, kad 2012 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl apmokėjimo už nepriklausomo eksperto suteiktą pirminę konsultaciją, siekdama įrodyti pateiktos byloje ekspertizės akto nepagrįstumą ir jai pareikštų kaltinimų nepagrįstumą baudžiamojoje byloje Nr. I-953-2011/2011. Tarnybos direktorius privalėjo per 5 dienas išspręsti pateikto prašymo klausimą, tačiau iki šiol nėra priimtas sprendimas dėl apmokėjimo. Dėl atsakovo neveikimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir tuo jai buvo padaryta neturtinė žala.
Šiais bei kitais skunde išdėstytais motyvais pareiškėja reiškia reikalavimus:
1. įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl apmokėjimo už A.G. teismo medicininių tyrimų biuro specialisto pirminę konsultaciją;
2. priteisti iš atsakovo 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą;
4. priteisti iš atsakovo 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.
5. už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymą ir pareiškėjos teisių pažeidimą, kreiptis į prokuratūrą pranešant apie tarnybos direktoriaus R.Valančiaus nuolatinius piktnaudžiavimus jo tarnybinėmis teisėmis bei tarnyba.
Dėl bylos perdavimo kitam teismui.
Pareiškėja teikdama skundą jame nurodo, kad skundas negali būti nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kadangi teismas yra suinteresuotas nagrinėjant jos bylas, teismo pirmininkės A.Romanovienės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos visuomeninės veiklos, todėl užkertama galimybė objektyviam ir nešališkam bylos išsprendimui. Todėl pareiškėja prašo bylą perduoti iš karto spręsti kitam tos pačios pakopos teismui.
Įstatymo leidėjas Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatęs tokio procesinio veiksmo kaip viso teismo nušalinimas, todėl teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą vertina pareiškėjos keliamas skunde abejones dėl teismo nešališkumo ar yra teisinės prielaidos ir pagrindai teisėjui, kuriam paskirtas skundo priėmimo klausimo išsprendimas ir nagrinėjimas, nušalinimui ar nusišalinimui.
Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pagrindus ir aplinkybes teisėjui nušalinti ar nusišalinti. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, ta aplinkybė, kad pareiškėjas mano, jog teisme negali būti objektyviai išnagrinėta byla, nėra pagrindas savaime abejoti teismo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos įvardijamų procesinių veiksmų atlikimas, kitų veiksmų susijusių su teisėjo ar teismo pirmininko jurisdikcine veikla ar administravimu atlikimas, nėra teisinė prielaida teigti apie konkretaus teisėjo ar teismo pirmininko suinteresuotumą. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, o tuo atveju, kai dėl tam tikrų teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami – motyvus dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo įtraukti į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės, kurios įvardijamos kaip tariamas pareiškėjo persekiojimas yra susijusios su teismo vykdoma jurisdikcine veikla konkrečiose administracinėse bylose, o taip pat teismo pirmininko kaip teisėjo vykdoma jurisdikcine veikla bei teismo administravimo veikla, tai savaime nesudaro pagrindo abejoti teismo ar teisėjų nešališkumu. Konkrečių aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjo, kuriam paskirtas bylos nagrinėjimas nešališkumu, pareiškėja nenurodė.
Taigi pareiškėjos reiškiamas prašymas perduoti bylą nuo skundo priėmimo stadijos kitam teismui nepagrįstas nei įstatymu, nei faktinėmis aplinkybėmis, pagrindų, numatytų ABTĮ 47 str. teisėjui nušalinti ar nusišalinti nėra.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas byla gali būti perduodama kitam teismui jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame pačiame teisme negalima. Teisinių pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti ar jį nušalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra, todėl nėra teisinių prielaidų ir bylos perdavimui kitam teismui.
Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą dėl apmokėjimo už A.G. teismo medicininių tyrimų biuro specialisto pirminę konsultaciją, priėmimo.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo ir teikiamų priedų, pareiškėja nesutinka su 2010 m. birželio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G888/10 (03), kuri pateikta baudžiamojoje byloje Nr. I-953-201/2012 ir siekia nepriklausomos ekspertizės šioje baudžiamojoje byloje atlikimo. Tuo tikslu kreipėsi A.G. teismo medicininių tyrimų biurą dėl specialisto pirminės konsultacijos. 2012 m. sausio 24 d. A.G. teismo medicininių tyrimų biuras Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (ne pareiškėjai) išrašė sąskaitą faktūrą Nr. TMTB Nr.37, apmokėti 250 litų. Pareiškėja 2012 m. sausio 24 d. Klaipėdos VGTPT pateikė apmokėjimui sąskaitą ir prašė kuo skubiau apmokėti G. teismo medicininių tyrimų biurui 250 litų sąskaitą už konsultaciją (išvadą) baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-201/2011 (naujas bylos Nr. I-953-201/2012).
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pateikto prašymo nesprendė ir jokio sprendimo dėl to nepriėmė. Sprendžiant ar iš vis yra kilęs ginčas dėl teisės bei ar buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, teismas 2012 m. vasario 8 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT prašant nurodyti ar yra išspręstas pateiktas prašymas dėl apmokėjimo už ekspertizę. 2012 m. vasario 9 d. teismui pateiktas Klaipėdos VGTPT raštas Nr. (1.11)SR-558 su priedais, pagal kurio duomenis matyti, kad 2012-01-27 raštu Nr. (4.37)SR-354 pareiškėjai nurodyta, jog Klaipėdos VGTPT paprašė pateikti advokato A.Kvaščevičiaus išvadą dėl pakartotinės Teismo medicinos ekspertizės nepriklausomo teismo medicininių tyrimų biuro specialisto A.G. atlikimo tikslingumo ir būtinumo gynybai. Taip pat pareiškėja informuota, kad gavus advokato išvadą apie pakartotinos Teismo medicininės ekspertizės nepriklausomo teismo medicininių tyrimų specialisto A.G. atlikimo tikslingumą ir būtinumą, sąskaita bus apmokama tik Tarnybai pateikus dokumento originalą. Teismui taip pat pateiktas Klaipėdos VGTPT raštas Nr. SR(4.37)SR-431, kuriame pareiškėja informuojama, kad jai paskirtas teisinę pagalbą teikti advokatas nurodė, jog jai nesutinkant su LTU TMI Klaipėdos skyriaus ekspertinio skyriaus eksperto išvada, advokatas A.Kvaščevičius parengė ir pateikė teismui prašymą paskirti ekspertizę baudžiamojoje byloje Nr. 1-953-201/2011. Kadangi ekspertizės išvados turi įrodomąją reikšmę išsiaiškinat ir nustatant aplinkybes ir tam yra reikalingos specialios žinios, ekspertizei pateikiamų dokumentų, klausimų pobūdį rekomenduota derinti su paskirtu advokatu.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 22 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šia teisės norma, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009, AS502–466/2009, AS556-615/2009, AS143-290/2010; AS-143-560/2010; AS556-364/2010, Nr. AS492-477/2011; Nr. AS822-728/2011).
Įvertinus pareiškėjos reiškimą reikalavimą ir aukščiau analizuotų Klaipėdos VGTPT atsakymų turinį, kurie buvo pateikti pareiškėjai, akivaizdu, kad nėra atsisakoma apmokėti sąskaitą, taigi nėra kilęs ginčas dėl teisės ir nėra administracinės bylos dalyko. Todėl nesant duomenų, kad atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, nėra galimybės svarstyti skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priimtinumą. Šiuo atveju pareiškėja, nesulaukusi administracinės procedūros dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo galutinio rezultato, bei Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dar neišsprendus jos atstovo pateikto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, iš anksto siekia inicijuoti teisminį ginčą, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjimo dalyku. Būtent tokia teisminė praktika dėl analogiškų skundo reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-317/2011).
Be to būtina įvertinti ir tai, kad prašoma apmokėti sąskaita yra išrašyta ne pareiškėjai o Klaipėdos VGTPT, taigi pareiškėja nėra patyrusi jokių išlaidų ir teisinių pasekmių prasme sąskaita teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o atsakovui. Iš to seka, kad administracinės bylos dalyko nebuvimas yra pakankamas pagrindas skundo nepriėmimui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju skundo dalyko nebuvimas atitinka akivaizdumo kriterijų ir skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl įvertinus šias aplinkybes, cituojamą pareiškėjos skundo reikalavimą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Būtent tokia teisminė praktika formuojama sprendžiant analogiško pobūdžio skundo priėmimo klausimus (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-317/2011).
Būtina aptarti ir kitą teisinį pagrindą atsisakyti priimti skundą. Iš skundo argumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-208-201/2012, kurioje pareiškėjos procesinė padėtis yra kaltinamoji. Šioje byloje pareiškėja ir jos atstovas advokatas A.Kvaščevičius prašo, kad būtų paskirta ekspertizė. Tai savo skunde nurodo pareiškėja, tai nurodoma ir Klaipėdos VGTPT 2012 m. vasario 1 d. rašte Nr. (4.37)SR-431. Ši byla jau yra perduota teismui ir vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas, todėl pagal Baudžiamojo proceso kodekso 208 straipsnio nuostatas dėl ekspertizės skyrimo nusprendžia teisėjas jei nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Proceso išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnyje numatyta tvarka, kurio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi baudžiamojoje byloje vykstant teisminiam procesui ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo už ją klausimai yra reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir šių klausimų sprendimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas.
ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniams teismams nėra priskirtos nagrinėti bylos, kurios priskirtos nagrinėtai bendrosios kompetencijos teismams. Šiuo atveju keliamas klausimas, kuris susijęs su baudžiamojoje byloje sprendžiamu klausimu dėl ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo už ją. Šių klausimų išsprendimas konkrečiu atveju yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingu atveju galima tokia situacija, jog administracinėje byloje sprendžiant klausimus, kurie spręstini BPK tvarka, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės negalėtų spręsti klausimų priskirtų jo kompetencijai kol nebus išspręstas ginčas dėl apmokėjimo už ekspertizę, kuris nagrinėjamas administracine tvarka. Tokios situacijos būti negali, nes tai pažeistų ir pačio proceso ekonomiškumo ir racionalumo principus, leistų proceso šalims galimai piktnaudžiauti teisminio proceso eiga. Todėl įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjos skundo reikalavimą atsisakytina priimti ir ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kai byla nepriskirta tam teismui.
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų priteisti iš atsakovo 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, priėmimo.
Pareiškėja reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo reiškia ir kitus išvestinius reikalavimus – priteisti iš atsakovo 500 000 litų neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, pradedant nuo šios administracinės bylos teisme iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Šie reikalavimai kaip jau minėta yra išvestiniai reikalavimai iš tų reikalavimų, kurie nagrinėtini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka teismui skiriant ekspertizę ar sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo BPK 104 straipsnio nustatyta tvarka ir negali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku, nes teisines pasekmes ir neturtinės žalos kilimą pareiškėja kildina būtent iš reiškimo prašymo įpareigoti apmokėti sąskaitą. Nepriimant nagrinėti reikalavimų iš kurių kildinamas žalos atsiradimas, nėra teisinių prielaidų nagrinėti ir pačio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Būtent tokia teisminė praktika dėl išvestinių skundų reikalavimų priėmimo yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-364/2010).
Dėl kitų pareiškėjos skundo reikalavimų apimties ir skundo dalyko.
Pareiškėja skunde formuluoja ir reikalavimą už piktnaudžiavimą savo tarnybinėmis teisėmis, sąmoningą vilkinimą, atsisakymą veikti pagal įstatymą ir pareiškėjos teisių pažeidimą, kreiptis į prokuratūrą pranešant apie tarnybos direktoriaus R.Valančiaus nuolatinius piktnaudžiavimus jo tarnybinėmis teisėmis bei tarnyba.
Šis pareiškėjos skundo rezoliucinėje dalyje nurodomas reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti pareikštas ir nagrinėjamas kaip atskiras savarankiškas skundo reikalavimas, kadangi neatitinka minėto įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Pažymėtina, kad teismas, net ir nesant reikalavimo ex-officio yra įpareigotas reaguoti jei yra nustatomos aplinkybės, numatytos ABTĮ 108 ar 109 straipsnyje, todėl teismas nustatęs, kad yra teisinės prielaidos imtis atitinkamų veiksmų dėl pareigūnų ar institucijų padarytų pažeidimų, jis pats atitinkamai į tai reaguos.
Paminėtų argumentų pagrindu darytina išvada, jog minimas reikalavimas negali būti skundo dalyku, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjos skundo reikalavimą ir šioje dalyje atsisako priimti nagrinėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 70 straipsniu, 105 - 106 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
netenkinti pareiškėjos pareikšto nušalinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, teisėjui sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą ir prašymo dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui.
pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui dėl įpareigojimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl advokato paskyrimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.