Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėja J. L. 2014-05-05 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. B. skundą, nesant A. P. Ž. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Minėtą tyrėjos nutarimą L. B. apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. T. 2014-05-21 nutarimu L. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydama, jog yra aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. 2014-05-21 nutarimą L. B. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja L. B. skundą atmetė, iš esmės motyvuojant tuo, kad tarp L. B. ir A. P. Ž. yra civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjas L. B. apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 294 str. 1 d., ar kituose šio kodekso straipsniuose, požymius. Nurodo, kad iš esmės jokie civiliniai teisiniai santykiai jo ir A. P. Ž. iki šiol nesieja. Sužinojęs, kad A. P. Ž. naudojasi žemės sklypu, kurį jis (L. B.) nusipirko iš D. V., asmeniškai kreipėsi į šį asmenį ir pasiūlė įteisinti susidariusią situaciją sudarant žemės nuomos sutartį, tai yra pasiūlė įstatymo nustatyta tvarka įteisinti civilinius teisinius santykius. A. P. Ž. atsakė, kad dėl tokios sutarties sudarymo dar galvos. Jo sprendimo laukė iki 2014 m. balandžio mėnesio, po to vėl kreipėsi į šį asmenį, kad būtų sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau A. P. Ž. ir vėl atsakė, kad galvos. Bet iki šios dienos ne dėl jo kaltės žemės nuomos sutartis yra nesudaryta, o ankščiau minėtas asmuo su juo net nebando susisiekti ir toliau neteisėtai naudojasi jam priklausančia nuosavybe – 2,4493 ha žemės sklypu, esančiu Kareiviškių kaime, Paįstrio sen., Panevėžio r. sav.

Iš esmės jo su šiuo asmeniu jokie civiliniai teisiniai santykiai nesieja, o šis asmuo tiesiog neteisėtai naudojasi jam priklausančia nuosavybe ir piktybiškai sudaryti su juo žemės nuomos sutartį, tai yra geranoriškai teisiškai įteisinti susidariusią situaciją neori. Akivaizdu, kad esant jo išdėstytoms aplinkybėms galima teigti, kad A. P. Ž. iki šiol vengia sudaryti žemės nuomos sutartį, neteisėtai naudojasi jam priklausančiu žemės sklypu, teisėsaugos pareigūnams melagingai teigia, kad tokią sutartį sudaryti sutinka, todėl jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai. Kadangi dėl neteisėtų A. P. Ž. veiksmų iki šiol negali laisvai disponuoti priklausančiu turtu, jo nuosavybės valdymas yra apribotas, patiria didelę žalą ir yra įsitikinęs, kad šioje situacijoje A. P. Ž. veiksmai turi būti vertinami kaip nusikalstami ir norint objektyviai ištirti šio įvykio aplinkybes ir kaltą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą.

L. B. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą bei tyrėjo nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutarties.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimą ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. To paties kodekso 168 str. 1 d. įtvirtintos dvi išimtys, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Todėl jei akivaizdžiai, kaip šiuo atveju, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

BK 294 str. numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Skunde L. B. teigia, kad 2013-08-30 nusipirkęs žemės sklypą iš D. V., sužinojo, jog žemės sklypu naudojasi A. P. Ž., tačiau A.P. Ž. iki šiol vengia su juo sudaryti žemės nuomos sutartį, neteisėtai naudojasi jam priklausančiu žemės sklypu, teisėsaugos pareigūnams melagingai teigia, kad tokią sutartį sudaryti sutinka, todėl A.P. Ž. ar jo sūnaus A. Ž. veiksmuose yra BK 294 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymiai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog A. P. Ž. 2014-05-05 paaiškinimo, kad apie 5-6 metus jis nuomojosi iš D. V. žemės sklypo dalį, o 2013 m. rugsėjo mėn., tikslios dienos neprisimena, apsėjo žemės sklypą kviečiais ir kai laukas jau buvo apsėtas, jam paskambino vyriškis ir pasakė, kad nupirko D. V. žemės dalį bei nori sudaryti nuomos sutartį. Sutinka su L. B. sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau pasėlių dabar nuimti negali, kadangi juos pasėjo dar 2013 metų rugsėjo mėnesį. Sutinka apmokėti už tą laiką, kurį žeme naudojasi ir pats nori su nauju žemės savininku sudaryti nuomos sutartį.

Apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjo L. B. skundo argumentus bei skundo tyrimo metu surinktus duomenis konstatuoja, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių esant nusikalstamų veikų požymių pareiškėjo nurodomų asmenų, t.y. A. P. Ž. ar jo sūnaus A. Ž., veiksmuose.

Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog CK 6.560 str. numato, kad prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Šiuo atveju pateiktos bylos medžiagos duomenys nepatvirtina, kad A. P. Ž. apie žemės savininkų pasikeitimą žinojo.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skundžiamoje nutartyje pagristai konstatuota, kad jokių kliūčių spręsti iškilusį ginčą civilinio proceso tvarka nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-383/2011 yra nurodęs, jog „nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.“

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį L. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti L. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.