- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2-794/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00969-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Matinavičienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VIB“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Thomas Philipps Baltex“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratoriaus prašymas dėl likvidavimo termino pratęsimo ir panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VIB“ bankroto byloje (civilinės byloje Nr. B2-613-260/2014).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „VIB“ bankroto bylą; 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. sausio 14 d. ir 2014 m. vasario 12 d. nutartimis šį sąrašą patikslino.
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymo patvirtinti jo 3 480 639,60 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, tačiau 2014 m. sausio 14 d. nutartimi įtraukė šį kreditorių į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą su 7 945,09 Lt finansiniu reikalavimu, kuris 2013 m. gruodžio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perimtas iš kito atsakovo kreditoriaus AB „Lietuvos dujos“.
Bankroto administratorius 2014 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam tenkinti trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat pratęsti terminą atsakovo likvidavimo procedūroms pradėti iki 2014 m. vasario 28 d. Nurodė, kad administratorius, vykdydamas pirmojo kreditorių susirinkimo įpareigojimą, 2013 m. gegužės 6 d. prašė teismo šešiems mėnesiams atidėti atsakovo likvidavimo procedūros pradžią ir leisti iki šios procedūros pradžios parduoti atsakovo turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsė terminą likvidavimo procedūroms pradėti iki 2013 m. lapkričio 15 d. Administratoriaus teigimu, po bankroto bylos iškėlimo iki 2014 m. vasario 7 d. vyko teisminis ginčas su UAB „Thomas Philipps Baltex“ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė administratoriui tenkinti trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus. Teisminis ginčas dėl kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ 3 480 639,60 Lt finansinio reikalavimo pasibaigė Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. vasario 7 d. nutartimi palikus nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį. Administratoriaus teigimu, visi teisminiai ginčai dėl kreditorinių reikalavimų yra baigti, todėl atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais ir nutraukti bankroto bylą. Atsakovo sąskaitoje yra daugiau kaip 1 500 000 Lt, o nepatenkintų kreditorinių reikalavimų yra tik 17 871,92 Lt, todėl, administratoriaus manymu, yra akivaizdu, kad yra atkurtas atsakovo mokumas ir administratorius teiks teismui prašymą nutraukti bankroto bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo likvidavimas neatitinka nei pačios įmonės, nei jos akcininkų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi netenkino bankroto administratoriaus prašymo dėl likvidavimo termino pratęsimo, nustatė terminą iki 2014 m. kovo 3 d. pateikti duomenis apie tai, ar iki šios dienos atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais ir ar yra pagrindas nutraukti bankroto bylą, panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovo administratoriui skirstyti įmonės lėšas, tenkinant trečiosios eilės kreditorių reikalavimus, šią nutarties dalį leidžiant vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla, o 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas. Administratoriaus ginčijamo kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi pagal kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta administratoriui skirstyti atsakovo lėšas tenkinant trečiosios eilės kreditorių reikalavimus. Šios priemonės taikytos iki bus išspręstas klausimas dėl kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ reikalavimo patvirtinimo, t. y. buvo nustatytas konkretus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymo patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Nustatęs, kad kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas yra išspręstas, t. y. teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti finansinį reikalavimą yra įsiteisėjusi, teismas taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Įvertinęs, kad buvo stabdomi veiksmai bankroto byloje, teismas leido šią nutartį vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. teismo nutartimi patenkinus administratoriaus prašymą, buvo pratęstas terminas atsakovo likvidavimo procedūroms pradėti iki 2013 m. lapkričio 15 d. Pažymėjo, kad administratoriaus prašymas dėl termino likvidavimo procedūroms pradėti pratęsimo teisme gautas 2014 m. vasario 12 d., t. y. jau pasibaigus teismo paskirtam terminui, todėl prašymas pratęsti terminą negali būti tenkinamas. Be to, pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį terminas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei to prašo kreditorių susirinkimas. Prašymą dėl termino likvidavimo procedūroms pradėti teismui pateikė administratorius ir byloje nėra duomenų, kad valią dėl šio termino pratęsimo iki 2014 m. vasario 28 d. būtų pareiškę ir įmonės kreditoriai, todėl teismas šio prašymo netenkino.
Tačiau teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus nurodytas aplinkybes apie atkurtą įmonės mokumą ir atsiradusią galimybę atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, t. y. esant galimybei nutraukti bankroto bylą, sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo teismo iniciatyva spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama. Priešingai, sudarytina galimybė įmonei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Be to, kaip yra nurodęs administratorius, bankroto bylos nutraukimas ir įmonės išsaugojimas atitiktų tiek pačios įmonės, tiek ir jos akcininkų interesus. Todėl teismas nustatė administratoriui terminą iki 2014 m. kovo 3 d. pateikti duomenis apie tai, ar atkūrus įmonės mokumą buvo atsiskaityta su visais įmonės kreditoriais ir ar yra pagrindas nutraukti bankroto bylą. Išaiškino, kad iki nustatyto termino nepateikus teismui nurodytų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo dėl bankroto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos apelianto prašymu, teismas jas panaikino nepranešęs apie tai apeliantui, t. y. neišklausęs jo nuomonės. Tokiu būdu teismas neišsiaiškino, ar byloje, kurioje buvo taikytos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo pateiktas kasacinis skundas, t. y. neįvertino, ar išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Be to, teismui žinoma šios bankroto bylos specifika, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame buvusiems atsakovo akcininkams yra pareikšti įtarimai, sprendžiama dėl įtarimų pareiškimo pačiam atsakovui, atsakovo akcijos yra areštuotos.
2. Dėl administratoriaus prašymo pratęsti terminą likvidavimo procedūroms pradėti atmetimo. Teismas atsisakė tenkinti administratoriaus prašymą pratęsti terminą iki 2014 m. vasario 28 d. likvidavimo procedūroms pradėti, tačiau, kita vertus, priėmė prieštaringą sprendimą ir atidėjo šio klausimo sprendimą iki 2014 m. kovo 3 d., t. y. iš esmės tenkino administratoriaus prašymą ir šio klausimo priėmimą atidėjo net vėlesniam laikui. Teismas nesivadovavo nei ĮBĮ, nei teismų praktika. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimo prašymo pratęsti likvidavimo procedūrų pradžią nėra, įmonė veiklos nevykdo, taikos sutarties sudaryti neketinama, teismas nepagrįstai savo iniciatyva nusprendė klausimo dėl likvidavimo procedūrų pradėjimo priėmimą atidėti iki 2014 m. kovo 3 d.
3. Dėl teismo įpareigojimo bankroto administratoriui pateikti duomenis apie tai, kad iki 2014 m. kovo 3 d. atsiskaityta su visais kreditoriais. Įvertinus tai, kad atsakovas veiklos nevykdo, taikos sutartis nesudaryta, todėl, jei teismo vertinimu, bankroto procese turėtų būti pradėta atsiskaityti su kreditoriais, iš pradžių turėtų būti priimta nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patirtinta kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų suma, likvidavimo tvarka ir kt., o tik vėliau turėtų būti pradėtos likvidavimo procedūros, t. y. atsiskaitymas su kreditoriais. Apeliantas tebelaiko save kreditoriumi, nes jo reikalavimą administratorius savavališkai ir neteisėtai ėmėsi tenkinti nesilaikydamas ĮBĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo informuoti apelianto apie sprendžiamą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes apeliantas bankroto byloje įgijo tik teises, kurios yra įgyvendinamos tikslinant kreditorių sąrašą. Teismas neturėjo pagrindo aiškintis, ar dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, buvo paduotas kasacinis skundas. Vykstančiame ikiteisminiame tyrime įtarimai atsakovui nėra pareikšti ir jis nepripažintas civiliniu atsakovu. Be to, atsakovo akcijos nėra areštuotos.
2. Dėl administratoriaus prašymo pratęsti terminą likvidavimo procedūroms pradėti. Apelianto šiuo klausimu nurodyti argumentai neatitinka tikrovės, yra klaidinantys ir neparemti objektyviais duomenimis, dėl šių priežasčių atmestini.
3. Dėl administratoriaus įpareigojimo pateikti duomenis. Šiuo klausimu apelianto dėstomi argumentai iš esmės nėra susiję su skundžiama nutartimi, kadangi apeliantas kvestionuoja bankroto bylos nutraukimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos klausimus, kurie skundžiamoje nutartyje nebuvo sprendžiami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „VIB“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 32-33). Atsakovo bankroto administratorius 2013 m. kovo 14 d. pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kurį 2013 m. kovo 18 d. patikslino (t. 1, b. l. 42-44, 58). Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino administratoriaus pateiktą atsakovo kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, o kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ finansinio reikalavimo, su kuriuo administratorius nesutiko, tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą (t. 1, b. l. 62-63). Pirmajame kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013 m. balandžio 23 d., penktuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai vienbalsiai nutarė atidėti likvidavimo procedūrą šešiems mėnesiams ir vykdyti turto pardavimą už kreditorių susirinkime patvirtintą kainą, o septintuoju darbotvarkės klausimu patvirtino įmonės turto pardavimo tarką ir pradines kainas (t. 1, b. l. 66-71). Bankroto administratorius, vykdydamas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą, pateikė teismui prašymą šešiems mėnesiams atidėti atsakovo likvidavimo procedūros pradžią ir leisti iki šios procedūros pradžios kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka parduoti atsakovo turtą (t. 1, b. l. 93). Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pratęsė terminą likvidavimo procedūroms pradėti iki 2013 m. lapkričio 15 d. (t. 1, b. l. 94). Kreditorius UAB „Thomas Philipps Baltex“ 2013 m. birželio 5 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti atsakovo lėšų paskirstymą trečios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti ir administratoriaus teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo iki bus išspręstas klausimas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo (t. 1, b. l. 95). Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovų lėšų, po turto pardavimo iš varžytynių atsiskaičius su bankroto administratoriumi, hipotekos kreditoriumi, pirmos ir antros eilės kreditoriais, gali nepakakti atsiskaityti su visais trečiosios eilės kreditoriais, o UAB „Thomas Philipps Baltex“ reikalavimas dar nėra patvirtintas teismo. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė administratoriui skirstyti atsakovo lėšas, tenkinant trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus (t. 1, b. l. 98-99). Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi išbraukė iš atsakovo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo hipotekos, pirmos ir antros eilės kreditorius, su kuriais administratorius atsiskaitė (t. 1, b. l. 113-114). Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ prašymo patvirtinti jo 3 480 639,60 Lt finansinį reikalavimą (civilinės bylos Nr. B2-1695-260/2013 l. 92-93), tačiau kreditorius šią nutartį apskundė atskiruoju skundu. Kreditorius UAB Thomas Philipps Baltex“ 2013 m. gruodžio 23 d. pateikė teismui prašymą pakeisti atsakovo bankroto byloje pradinį kreditorių AB „Lietuvos dujos“ jo teisių perėmėja UAB „Thomas Philipps Baltex“, kuri pradinio kreditoriaus teismo patvirtintą 7 945,09 Lt reikalavimą perėmė 2013 m. gruodžio 18 d. susitarimu dėl reikalavimo perleidimo (t. 1, b. l. 127, 130). Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi išbraukė iš atsakovo kreditorių sąrašo AB „Lietuvos dujos“ ir įtraukė į sąrašą UAB „Thomas Philipps Baltex“ su 7 945,09 Lt finansiniu reikalavimu (t. 1, b. l. 135-136). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs minėtą kreditoriaus UAB „Thomas Philipps Baltex“ atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria buvo netenkintas šio kreditoriaus prašymas dėl jo 3 480 639,60 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo (civilinės bylos Nr. B2-1695-260/2013 l. 132-136). Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovo administratoriui skirstyti įmonės lėšas, tenkinant trečiosios eilės kreditorių reikalavimus, nutartį leidžiant vykdyti skubiai (t. 2, b. l. 25-26). Bankroto administratorius 2014 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam tenkinti trečios eilės kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat pratęsti terminą atsakovo likvidavimo procedūroms pradėti iki 2014 m. vasario 28 d. (t. 2, b. l. 22).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pažymėtina, kad pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo taikytos iki atskiroje byloje bus išspręstas klausimas dėl apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi apelianto prašymas dėl 3 480 639,60 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, 2014 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria buvo atmestas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, įsiteisėjo, todėl nebuvo pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes apelianto prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo atmestas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl nebeliko pagrindo taikyti administratoriui draudimo atsiskaityti su trečiosios eilės kreditoriais. Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo, nepranešant apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimą asmeniui, kurio prašymu šios priemonės buvo taikytos, nagrinėjamu atveju nebuvo neteisingai išspręsta byla, todėl toks pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties (CPK 329 str. 1 d.). Be to, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atidėti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimą ir laukti, ar apeliantas pateiks kasacinį skundą, nes CPK 152 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, apeliantas du kartus bandė pateikti kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties, tačiau abu kartus kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, todėl šiuo metu nekyla jokių abejonių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai faktiškai pratęsė terminą likvidavimo procedūroms pradėti. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas atmetė bankroto administratoriaus prašymą dėl likvidavimo procedūrų pradžios atidėjimo, nes nėra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas. Antra, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po atsakovo turto realizavimo ir atsiskaitymo su hipotekos, pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais liko daugiau kaip 1 500 000 Lt, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų – tik 17 871,92 Lt, t. y. matydamas galimybę bankroto bylą nutraukti ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį bankroto byla nutraukiama, kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus, pagrįstai savo iniciatyva nesprendė klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o nustatė administratoriui terminą pateikti duomenis, ar yra atsiskaityta su visais atsakovo kreditoriais.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.