- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-746-1008/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00117-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- I. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ "Turto bankas"
- Advokatai
- Gintaras Gricius
suinteresuotam asmeniui I. U.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: I. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjo tėvas A. Š., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, buvo priėmęs savo tėvo A. Š. ((duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Taip pat, jog pareiškėjas A. Š. faktiškai pradėdamas valdyti, yra priėmęs savo tėvo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo senelis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo tėvas A. Š. – (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo tėvo ir senelio vardu, nuosavybės teise, yra registruoti nekilnojamieji daiktai: pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) 2/3 dalys viso minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui A. Š. ir 1/3 dalis priklausė pareiškėjo seneliui A. Š.. Mirus pareiškėjo seneliui A. Š., pastarojo turtą užvaldė jo sūnus A. Š., kuris gyveno tame pačiame name ir po tėvo mirties liko jame gyventi. Mirus A. Š., visą po jo mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą užvaldė pareiškėjas, kuris rūpinosi tėvo laidotuvėmis ir iš karto pradėjo rūpintis po tėvo mirties likusiu kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, o vėliau ir pats perėjo gyventi į namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol, moka reikalingus mokesčius, prižiūri pastatus bei žemę aplink juos. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo gavimo reikalu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. Š. ir A. Š. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jų palikimo. Prašo pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. Š. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl neprieštarauja juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas Gintaras Gricius pakartojo pareiškime nurodytus motyvus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjo tėvui mirus, pareiškėjas dar dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau po tėvo mirties rūpinosi tėvo turtu ir iškart į gyvenamąjį namą įleido gyventi pareiškėjo sūnėną, kuris (duomenys neskelbtini) metais įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini). Tas gyvenamasis namas niekada nebuvo tuščias ir apleistas. Sūnėnui baigus mokslus 2000 metais, pats pareiškėjas perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jis pats betarpiškai tame name gyvena ir tuo turtu rūpinasi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. pareiškimą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini). Kai tėvas mirė jis pradėjo prižiūrėti jo namą, mokėdavo už šiukšles, už elektrą, tvarkė žemę. Po tėvo mirties turtą prižiūrėjo jis. Sūnėnas mokėsi (duomenys neskelbtini), tad jis jį įleido, kad ir prižiūrėtų tą namą, kol mokėsi, nes jis dar dirbo (duomenys neskelbtini), bet viską mokėdavo jis. Nuolat gyventi tėvo name jis pats pradėjo nuo 2000 metų. Po senelio mirties tą turtą valdė tėvas iki savo mirties, kuris taip pat gyveno tame name.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. U. paaiškino, kad jos brolis pareiškėjas A. Š. visą laiką namą prižiūrėjo. Ji atvažiuodavo kartas nuo karto, bet pagrinde viską tvarkė pareiškėjas A. Š. po tėvo mirties. Kol gyveno tėvai, jie gyveno ir tvarkėsi patys. Jos sūnus, kol mokėsi (duomenys neskelbtini) gyveno ir padėdavo prižiūrėti. Ji neprieštarauja, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kaip nurodyti pareiškime. Po senelio mirties tėvai tame name gyveno ir rūpinosi tuo namu, tik nesusitvarkė paveldėjimo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. R. paaiškino, kad ji nuo vaikystės užaugusi kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) metais mirė pareiškėjo A. Š. tėvas ir jis parvyko į (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo aplinką ir tvarkėsi. Po kiek laiko atvažiavo sūnėnas, nes mokėsi (duomenys neskelbtini), bet baigęs mokslus išvyko. Pareiškėjas A. Š. iki šiol tą turtą tvarko, viską prižiūri. Jis anksčiau žemę prižiūrėjo, namą tvarkė, perstatė pečių, stogą tvarkė, mokėjo mokesčius. Ji nėra mačiusi, kad be pareiškėjo ir jo sūnėno kas nors kitas tame name gyventų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas, pareiškėjo senelis, A. Š. ((duomenys neskelbtini)). Po pareiškėjo senelio A. Š. mirties liko palikimas, o būtent: 1/3 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys gyvenamajam namui, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas, pareiškėjo tėvas, A. Š.. Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo rašto nustatyta, kad minėtas archyvas suteikti žinių apie mirusio A. Š. sudarytą paveldėjimo bylą negali, nes (duomenys neskelbtini) laikotarpiu Mažeikių valstybinės notarų kontoros turto paveldėjimo bylose ir Akmenės rajono Viekšnių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sudarytuose testamentuose žinių nerasta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog palikėjas A. Š. turėjo sūnų A. Š., kuris buvo pareiškėjo tėvas.
Pareiškėjo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo A. Š. mirties liko palikimas. Kaip matyti iš notarų biurų pranešimų, niekas po pareiškėjo tėvo A. Š. mirties pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepadavė.
Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio duotų paaiškinimų nustatyta, kad po pareiškėjo senelio A. Š. ((duomenys neskelbtini)) mirties, atsiradusį palikimą faktiniu valdymu užvaldė pareiškėjo tėvas A. Š., kuris yra palikėjo A. Š. sūnus ir gyveno tame pačiame name bei po tėvo mirties liko jame toliau gyventi. Tuo tarpu visą po pareiškėjo tėvo A. Š., kuris faktiniu valdymu priėmė savo mirusio tėvo A. Š. palikimą, mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą užvaldė pareiškėjas, kuris rūpinosi tėvo A. Š. laidotuvėmis ir iš karto pradėjo rūpintis po tėvo mirties likusiu kilnojamuoju bei nekilnojamuoju turtu, pats persikėlė gyventi į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)., kuriame gyvena iki šiol.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjų A. Š. ir A. Š. mirčių į notarų biurus dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai ir teismo posėdžio duoti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjo tėvas A. Š., faktiškai pradėdamas valdyti, buvo priėmęs savo tėvo A. Š. ((duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Tuo tarpu pats pareiškėjas A. Š., po savo tėvo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai ėmė valdyti palikėjo paliktą nekilnojamąjį turtą, taip pat mokėjo su nekilnojamojo turto išlaikymu susijusius mokesčius ir elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti, buvo priėmęs savo tėvo A. Š. ((duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo tėvo A. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.