Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-09-09 · Administracinė byla Nr. I1-3946-289/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-09-09Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
I1-3946-289/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00532-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3946-289/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00532-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. kovo 25 d. buvo gautas pareiškėjo V. B. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, 3550 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas V. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 98, 101). Dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjas nepageidavo (b. l. 11).

Šalies argumentai

Pareiškėjas savo skunde bei patikslintuose skunduose (b. l. 1-12, 19, 27) nurodė, kad dėl netinkamų pareigūnų veiksmų ir sąlygų jį konvojuojant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato į teismą ir atvirkščiai laikotarpiu nuo 2019-08-28 iki 2020-02-14 buvo pažemintas jo orumas bei garbė, jis patyrė kančias, baimę, pažeminimą. Nurodė, kad jis buvo konvojuojamas nešvariuose, automobiliuose, kuriuose nebuvo ventiliacijos, saugos diržų ir rankenų, pervežant automobiliuose ir teismuose buvo be pagrindo naudojami antrankiai. Netinkamos konvojavimo sąlygos lėmė neturtinės žalos, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, atsiradimą. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, 3550 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime (b. l. 45–47) nurodoma, jog pareiškėjas iš Klaipėdos apsk. VPK areštinės į teismą ir atgal buvo konvojuojamas Klaipėdos apsk. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vado 2020-05-06 tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-5264 nurodytu laikotarpiu. Iš Tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. buvo konvojuotas iš Klaipėdos apsk. VPK areštinės (Kauno g. 6, Klaipėda) į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (S.Daukanto g. 8, Klaipėda) ir atgal (planinis teisminis konvojus). Bendras maršruto atstumas - 8,76 km. Konvojavimas vykdytas specialia transporto prie­mone (pritaikyta konvojavimui) - „Ford Transit Custom", v/n KFU716. Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl V. B. pristatymo į 2020-01-07, 13.30 vai. vyksiantį teismo posėdį. Pareiškėjas 2020 m. sausio 7 d. konvojuotas specialiąja transporto priemone „Ford Transit Custom“, v/n KFU716, eksploatuojama nuo 2018-04-12. Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1, 13.6., 18.7. punktais, ši transporto priemonė turi 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotoją. Techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3 140 kg. Minima transporto priemonė yra Ml kategorijos/klasės (lengvasis automobilis). Transporto priemonė „Ford Transit Custom“ buvo pagaminta (pritaikyta) UAB „ALTAS komercinis transportas“. Jos techniniai duomenys bei komplektacija atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonės registracijos liudijime kėbulo kodas (nacionalinis) žymimas AF SG, t. y. universalioji (AF), kitos specialiosios paskirties (SG) trans­porto priemonė skirta keleiviams vežti. Šioje transporto priemonėje kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskiros konvojuojamiems pritaikytos patalpos (zonos) su įrengtomis sėdimomis vietomis (kėdės su atlošais). Transporto priemonėje įrengtas autonominis šildytuvas bei vėdinimo sistema. Konvojavimo metu minima transporto priemonė atitiko ir šiuo metu atitinka tokios paskirties transporto priemonėms keliamus reikalavimus (pridedama techninės apžiūros rezultatų kortelė). Pateikti įrodymai patvirtina naudotos transporto priemonės tinkamumą pervežti žmones, jos atitikimą sau­gumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo teiginys dėl automobiliuose nebuvusių įrengtų sau­gos diržų ir dėl to neužtikrinto saugumo yra nepagrįstas, todėl vertintinas kritiškai bei atmestinas. Konvojavimui naudojamos transporto priemonės, įskaitant ir naudotą konvojuojant pareiškėją yra nuolatos plaunamos, valomos ir dezinfekuojamos. Esant poreikiui transporto priemonių vidaus svarinimas atliekamas po kiekvieno konvojavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Konvojavimo taisyklių 126.4. papunktyje nuro­dyta, kad konvojuojamasis privalo pats palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nešvarios ir netvarkingos konvojavimui naudotos transporto priemonės yra nepagrįstos bei išgalvotos, todėl vertintinos kritiškai ir atmestinos. Dėl specialiųjų priemonių naudojimo nurodė, kad iki konvojavimo pradžios buvo gauta informacija iš areštinės budėtojo apie tai, kad VBudginas yra linkęs save žaloti. Tą patvirtino įrašai elektroniniame registre bei ant asmens bylos viršelio. Klaipėdos apsk. VPK viršininko 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 30-IL-12151 V. B. priskirtas linkusių žalotis asmenų kategorijai. Jis su nutarimu supažindintas pasirašytinai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 223.2. papunkčiu, antrankiai arba surišimo priemonės naudo­jami konvojuojant konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat Įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį paly­dėjus į tualetą, todėl konvojuojant pareiškėją buvo naudojama spec. priemonė - antrankiai. Taip pat pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklės nustato, jog konvojuojamuosius pristačius į teismą ir apie tai informavus teismo posėdžio pirmininką, konvojuojamieji iki teismo posėdžio pabaigos yra teismo posėdžio pirmininko žinioje, t. y. konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu (Konvojavimo taisyklių 195 punktas). Atitinkamai, sprendiniai dėl konvojuojamųjų ap­saugos priemonių naudojimo, priimti teismo posėdžio pirmininko, nevertintini kaip Konvojavimo taisyklių pažeidimai, padaryti būtent atsakovo(-ės) atstovo. Dėl pretenzijų ir skundų registravimo nurodė, kad Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, jog visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Klaipėdos apsk. VPK areštinės administracijai. Pa­reiškėjas nei raštu, nei žodžiu pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų nereiškė. VPK konvojaus pareigūnai teisės aktų nuostatų nepažeidė ir pareiškėjo teisės bei laisvės pažeistos nebuvo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM atsiliepime (b. l. 58–64) nurodoma, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutais: Klaipėda-Šilalė-Šiauliai-Silalė-Klaipėda 5 kartus ir Klaipėda-Mažeikiai-Siauliai-Mažeikiai-Klaipėda 5 kartus skundo teisminio nagrinėjimo ribose. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu antrankių nenaudojo pervežant specialiaisiais automobiliais, nekonvojavo pareiškėjo j teismą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 21 d. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai, skirti konvojuojamiesiems pervežti: Iveco valst. Nr. KBT 876, Mercedes Benz valst. Nr. DOK 714, Volksvvagen valst. Nr. FUV 254. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumų žmonių pervežimui ir jų atitikime; saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti. Įrengta tinkama apšvietimo sistema: ventiliacijos sistema, tiekiančios lauko orą; konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilio kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi aukščiau išvardintus dokumentus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiojo automobilio, susiję su automobilio netinkamumu konvojuojamiems asmenims pervežti, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas ginčo nagrinėtinu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytu automobiliu, kuriam eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Viešojo saugumo tarnybos pateikta konvojavimui skirto automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimo nuorašai patvirtina nagrinėjamu ginčo laikotarpiu naudotų specialiųjų automobilių Viešojo saugumo tarnybos naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems reikalavimams. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai Įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais Įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės Įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Visos Viešojo saugumo tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Dėl konvojaus ginklų pažymėjo, kad konvojus - viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas - ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą." Remiantis išdėstyta nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti saugi/ asmenų, kuriems vykdomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmė, pristatymų į paskirties punktus. Dėl tualetų nurodė, kad konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 p. Byloje nėra duomenų, apie tai, kad pareiškėjui konkretaus konvojavimo įvykio metu prašant pareigūnų, jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Pareiškėjas nepateikė skunde duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūnus dėl išvedimo į tualetą pasikeitimo punktuose, ir. kad jam nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Šių aplinkybių nedetalizavo pareiškėjas, konkrečiai nurodydamas jo konvojavimo įvykius (atvejus), kuomet jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti tualetu. Pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnui dėl jo netenkinančių sąlygų, tačiau pareiškėjas skundų nepateikė. Dėl antisanitarinių sąlygų nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dalinių vadų prašymus. Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūrą vykdoma sutinkamai su Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymais, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti minėtą priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicinini išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Šie darbuotojai turi teisę ir galimybes pasirinkti.ir naudoti būtinas priemones bei medžiagas atliekant konvojavimo automobilių higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Prieš pradedant konvojavimą. sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 145 punktu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 126.4 p., konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose). Taigi, pareiga palaikyti švarų konvojavimo metu yra nustatyta konvojuojamiesiems asmenims. Konvojavimo dokumentuose nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundo argumentą dėl konvojavimo nešvariais automobiliais. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl švaros užtikrinimo konvojavimui skirtuose automobiliuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnyba su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises. Viešojo saugumo tarnyba gilindamasi į administracinės bylos aplinkybes nenustatė jokių šioje byloje jokių teisiškai aktualių duomenų, kurie bylotų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus. Prašė pareiškėjo skundą dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdyto pareiškėjo konvojavimo atmesti kaip nemotyvuotą, nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. B. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais, konvojuojant kalinamą pareiškėją iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrus reikalavimus, susijusius su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. vasario 14 d. (laikotarpis nagrinėjimui priimtas teismo nutartimi) jis buvo konvojuojamas nešvariuose, automobiliuose, kuriuose nebuvo ventiliacijos, saugos diržų ir rankenų, pervežant automobiliuose ir teismuose buvo be pagrindo naudojami antrankiai (b. l. 3, 4). Kita vertus, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei konkrečių konvojavimo datų, laikotarpių, maršrutų, kada buvo padaryti pažeidimai, nei kitų galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas vis dėlto buvo konvojuojamas tarp įkalinimo įstaigų, ir byloje nėra nustatyta duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo netinkamai konvojuojamas, kad konvojavimas buvo pažeidžiamas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Tai lemia, kad galimai pareiškėjo įvardinto neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, datų neįmanoma nustatyti iš byloje pateiktų duomenų. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Atitinkamai, šių faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šį pareiškėjo nurodytą aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems pareiškėjo teiginiams.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – Taisyklės, aktuali red., galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08) nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (Taisyklių 1 p.).

Taisyklių 3 punktas numato, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (toliau vadinama – Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taisyklių 103 punktas nustato, kad konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis šių reikalavimų (vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų ir pan.). Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo (108 punktas). Taisyklių 145 punktas nustato, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas), turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas).

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į teismą buvo konvojuotas, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-12-18 nutartį dėl V. B. pristatymo į 2020-01-07 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį. Pareiškėjas 2020-01-07 konvojuotas specialiąja transporto priemone „Ford Transit Custom“, v/n KFU716, eksploatuojama nuo 2018-04-12. Jos techniniai duomenys bei komplektacija atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonės registracijos liudijime kėbulo kodas (nacionalinis) žymimas AF SG, t. y. universalioji (AF), kitos specialiosios paskirties (SG) trans­porto priemonė skirta keleiviams vežti. Šioje transporto priemonėje kiekvienam konvojuojamam asmeniui yra įrengtos atskiros konvojuojamiems pritaikytos patalpos (zonos) su įrengtomis sėdimomis vietomis (kėdės su atlošais). Transporto priemonėje įrengtas autonominis šildytuvas bei vėdinimo sistema. Konvojavimo metu minima transporto priemonė atitiko ir šiuo metu atitinka tokios paskirties transporto priemonėms keliamus reikalavimus (pridedama techninės apžiūros rezultatų kortelė). Konvojavimui naudojamos transporto priemonės, įskaitant ir naudotą konvojuojant pareiškėją yra nuolatos plaunamos, valomos ir dezinfekuojamos. Esant poreikiui transporto priemonių vidaus švarinimas atliekamas po kiekvieno konvojavimo (b. l. 46).

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos konvojaus būrio vado J. D. 2020-05-06 tarnybiniame pranešime (b. l. 48–49) nurodyta, kad V. B. 2020-01-07 iš Klaipėdos apskrities VPK areštinės į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo posėdį konvojuotas specialiąja transporto priemone „Ford Transit Custom“ pats vienas. Automobilis atitiko visus saugos reikalavimus, konvojavimo metu pagal sezoniškumą buvo naudojama ventiliacija. Konvojaus automobiliai yra plaunami, dezinfekuojami pradedant ir baigiant bet kokį konvojavimą laikantis visų higienos normų reikalavimų. Prieš konvojuojant konvojuojamąjį, areštinės budėtojas įspėjo konvojuotojus, kad V. B. yra linkęs save žaloti. V. B. buvo supažindintas su Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2019-12-13 nutarimu Nr. 30-IL-12151 asmeniškai ir pasirašytinai. Informacija buvo pažymėta elektroniniame registre ir užrašyta ant asmens bylos viršelio. Esant tokiai informacijai vadovautasi konvojavimo taisyklių 223 punktu, konvojavimo metu buvo naudotos spec.priemonės – antrankiai. Pareiškėjas vykdant planinį konvojų konvojaus būrio pareigūnams nėra išsakęs pageidavimų, pretenzijų ar nepasitenkinimų nei žodžiu, nei raštu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau tekste - LVAT) savo praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl jų nebuvimo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų (pvz. 2016-07-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A3697-525/2016).

Atsakovo atstovas Klaipėdos apskrities VPK pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019-12-13 nutarimą „Dėl areštanto V. B. priskyrimo linkusių žalotis asmenų kategorijai (b. l. 51).

Konvojavimo taisyklių 223.2. papunktis numato, kad, antrankiai arba surišimo priemonės naudo­jami konvojuojant konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat Įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį paly­dėjus į tualetą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie VRM atsiliepime (b. l. 58–64) nurodoma, jog Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu antrankių nenaudojo pervežant specialiaisiais automobiliais, nekonvojavo pareiškėjo j teismą laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 14 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (b. l. 59).

Teismas sutinka su atsakovo atstovų nuomone, išdėstyta atsiliepimuose, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamo konvojavimo neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytas ir nepagrįstas byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas dėl to nesiskundė ir niekam nereiškė pretenzijų. Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apskrities VPK ar Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją.

Konstatuotina, kad pažeidimų, susijusių su Klaipėdos apskrities VPK ar Viešojo saugumo tarnybos prie VRM administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo konvojavimu, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius