Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-15 · Administracinė byla Nr. A-146-1964-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
A-146-1964-12
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
P. V.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1964/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01898-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1), kurį patikslino (b. l. 9), prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, – 5 000 Lt, taip pat iš atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), – 10 000 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis daug kartų kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą, prašydamas perkelti iš 8 būrio, kuriame nėra pareiškėjo moralinius įsitikinimus atitinkančių sąlygų, į 2 ar 3 būrius, kurie atitinka jo, kaip nuteistojo, moralinius įsitikinimus bei statusą. Teigė, kad pataisos namuose nuteistieji susiskirstę į kastas, tarp jų egzistuoja pačių nuteistųjų susikurtos taisyklės, kurias Pataisos namų administracija toleruoja, kadangi nuteistieji pagal savo statusą būna jiems tinkamame būryje ir gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo prašymai dėl perkėlimo netenkinami, nors kiti nuteistieji perkeliami, todėl pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus pataisos namų administracija sudaro įvairias kliūtis, kad jo bausmės atlikimo sąlygos būtų kuo blogesnės. Pareiškėjas teigė negalintis maitintis valgykloje kartu su kitais antro lokalinio sektoriaus 8 būrio nuteistaisiais, nes tai prieštarauja vidiniams jo įsitikinimams, todėl nori būti perkeltas į 2 ar 3 būrius, kur galėtų maitinis iš tam tikrų indų ir tam tikroje vietoje. Šiuo metu jis turi maitintis pirkdamas maistą iš artimųjų atsiųstų pinigų ir taip patiria didelę finansinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15-16) paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimai dėl perkėlimo yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Nuteistieji pataisos namuose izoliuoto laikymo reikalavimus ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių Taisyklių 65 punktas nustato, jog pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas. Į nuteistojo pageidavimus paskirti į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą yra atsižvelgiama, kai yra tokia galimybė ir kai toks pageidavimas neprieštarauja minėtame Vidaus tvarkos taisyklių punkte nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams. Visi pareiškėjo perkėlimai iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą buvo atlikti vadovaujantis Taisyklių nustatyta tvarka ir tinkamai įforminti. Atvykęs į įstaigą P. V. buvo priskirtas paprastajai grupei ir iš karantino kameros įkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-02; 2010 m. rugpjūčio 18 d. perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 9-304-04, siekiant išvengti galimų konfliktų su nuteistaisiais, gyvenančiais patalpoje Nr. 8-308-02; 2010 m. gruodžio 31 d. P. V. skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, todėl jis perkeltas į patalpą Nr. 8D-Dr-2; 2011 m. balandžio 5 d. pareiškėjas jo paties prašymu perkeltas į kamerą Nr. 15; 2011 m. birželio 29 d. pasibaigus buvimo drausmės grupėje laikui, pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-4; 2011 m. rugpjūčio 24 d. nuteistasis perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-306-06. Skiriant nuteistąjį į būrį buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, ir sprendimas priimtas atsižvelgiant į esamą situaciją.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti pripažintas pagrįstu tik tuo atveju, jei yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų nėra. Vilniaus pataisos namų administracija dėl pareiškėjo paskyrimo atlikti bausmę atitinkamame būryje ir atitinkamose gyvenamosiose patalpose veikė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir pareiškėjui jokios žalos nepadarė.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 29-31) paaiškino, kad visi nuteistieji pataisos namuose paskirstomi ir laikomi pagal Bausmių vykdymo kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad Vilniaus pataisos namuose yra pažeidžiamos jo laikymo sąlygos. Skundo argumentai vertintini kaip pareiškėjo nuomonė. Nuteistųjų subkultūros apraiškų (nuteistųjų skirstymosi tarpusavyje į socialines ar neformalias grupes) Vilniaus Pataisos namų administracija ir Kalėjimų departamentas netoleruoja. Atsakovo atstovas akcentavo, kad visi nuteistieji yra lygūs, jie suskirstyti į būrius, į valgyklą eina nustatytu laiku, tačiau pareiškėjas valgykloje nevalgo. Pataisos namų administracija, atsižvelgdama į P. V. neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikydamasi bausmių vykdymo kodekso nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų, paskirdama pareiškėją gyventi 8 būryje teisės aktų ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2862/2011 pareiškėjo analogiško turinio skundas buvo atmestas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovų ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Nei Kalėjimų departamentas, nei Pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 51-54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėto ir nepagrįsto Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmo – pareiškėjo priskyrimo konkrečiam nuteistųjų būriui.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad 2010 m. balandžio 21 d. P. V. buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 17) ir 2010 m. balandžio 28 d. iš karantino kameros įkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-02 (b. l. 18). 2010 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 9-304-04, siekiant išvengti galimų konfliktų su nuteistaisiais, gyvenančiais patalpoje Nr. 8-308-02 (b. l. 19-20). 2010 m. gruodžio 31 d. P. V. skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę, todėl jis perkeltas į patalpą Nr. 8D-Dr-2 (b. l. 21). 2011 m. balandžio 5 d. pareiškėjas jo paties prašymu buvo perkeltas į kamerą Nr. 15 (b. l. 22). 2011 m. birželio 29 d., pasibaigus buvimo drausmės grupėje laikui, P. V. perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-308-4 (b. l. 24). 2011 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 8-306-06 (b. l. 25-26).

2011 m. birželio 27 d. charakteristikoje pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai: įžūlus, linkęs konfliktuoti su administracija bei kitais nuteistaisiais, į auklėjamojo poveikio priemones reaguoja liguistai, vyrauja asocialios vertybės, toleruoja nuteistųjų subkultūrą, turi 10 galiojančių nuobaudų (psichinis smurtas, draudžiamų daiktų laikymas, nurodymų nevykdymas, fizinis smurtas), 11 kartų pažeidė nustatyto režimo reikalavimus (b. l. 23).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų ir Kalėjimų departamento darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nuteistieji pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurias tvirtina Teisingumo ministras. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas). Minėta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 str.). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 straipsnyje nustatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97). Pripažinus, kad asmens situacija gali būti traktuojama kaip vieno iš galimų nediskriminavimo principo elementų pažeidimas, konstatuotinas atitinkamo viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

Vertindamas paminėtus kriterijus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo situacija negali būti vertinama kaip nediskriminavimo principo pažeidimas. Pareiškėjas nepateikė aiškių duomenų, kurie pagrįstų, kad Vilniaus pataisos namų administracija, perkeldama jį į kitą būrį, žinojo ar galėjo žinoti apie vieno ar kito būrio sudėtį, jo narių statusą neformalioje nuteistųjų hierarchijoje ar kitus duomenis, ar tai, kad tokią informaciją turėdama Vilniaus pataisos namų administracija sąmoningai diskriminavo pareiškėją kitų nuteistųjų atžvilgiu, siekė kitaip jį pažeminti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įtikinamų argumentų, kad Vilniaus pataisos namuose yra pažeidžiamos jo laikymo sąlygos. Sprendimų dėl perkėlimo į 8 būrį, pareiškėjas neskundė. Teismas pareiškėjo argumentus dėl nuteistųjų skirstymo vertino kaip jo nuomonę, pažymėdamas, kad pataisos įstaigose nuteistieji neskirstomi į socialines ar neformalias grupes, jie skirstymui taikomi Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto bei Bausmių vykdymo kodekse nustatyti nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo pageidavimo būti paskirtam į konkretų būrį ar gyvenamąją patalpą gali būti nepaisoma, jeigu jo patenkinimui nėra objektyvių galimybių arba toks pageidavimas prieštarauja minėtame Vidaus tvarkos taisyklių punkte nustatytiems nuteistųjų paskirstymo reikalavimams.

Pareiškėjo poziciją dėl nesimaitinimo kartu su būriu valgykloje teismas vertino kaip pareiškėjo subjektyvų pasirinkimą. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjui dėl kokių nors subjektyvių priežasčių nepatinka maitintis su kitais nuteistaisiais, jis gali pirkti maistą. Byloje nėra duomenų, kad ši teisė pareiškėjui būtų apribota. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kad Pataisos namų valgykloje būtų nesilaikoma higienos reikalavimų ar kitų su maisto ruošimu ir pateikimu susijusių nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–2862/2011, kurioje pareiškėjo P. V. skundas analogišku klausimu buvo atmestas.

Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai. Taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo - visi jo argumentai paremti asmenine nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustatęs valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, teismas nusprendė, kad valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nusprendė, kad prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 61) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti byloje naują, teisingą sprendimą.

Apelianto nuomone, byla išnagrinėta paviršutiniškai ir netinkamai. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę būryje, kur yra skirta atlikti bausmę dirbantiems nuteistiesiems, turintiems lengvatas, neturintiems nuobaudų ir pan., tuo tarpu pareiškėjas turi nemažai galiojančių nuobaudų, todėl kyla klausimas, kodėl jis paskirtas į šį būrį. Apeliantas mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija, paskirdama jį atlikti bausmę minėtame būryje, tokiu būdu siekia daryti jam spaudimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento veiksmų atsisakant jį perkelti iš 8-ojo būrio į pareiškėjo nurodytus 2-ąjį ar 3-ąjį būrius.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad byloje nenustatytos valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų neteisėti veiksmai, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, skundą pagrindė subjektyviu aplinkybių vertinimu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nuomone, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir netinkamai. Pareiškėjas nurodo, kad jam neaišku kodėl jis, turėdamas galiojančių nuobaudų, paskirtas atlikti bausmę būryje, kuris skirtas dirbantiems, neturintiems nuobaudų nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.) materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, bylai reikšmingas aplinkybes vertino tinkamai.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad nesant bent vienos iš šių sąlygų valstybės atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo argumentų nustatyta, kad pareiškėjas nenurodė jokio konkretaus (vietoje ir laike apibrėžto) teisės aktų normų ir pareiškėjo teisių galimo pažeidimo fakto, skunde iš viso nesiremiama teisės aktų normomis, nenurodyta kokių teisės aktų reikalavimų nevykdė, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, atsakovą atstovaujančios institucijos. Žalos atsiradimo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Asmens teises teismas gali apginti tik nuo konkretaus pažeidimo. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo nepakanka abstrakčiai pareikšti, kad yra pažeidžiamos teisės ir nurodyti prašomą priteisti žalos dydį.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kurios numato nuteistųjų izoliavimo ir laikymo pataisos namuose reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina pataisos įstaigų režimo reikalavimus. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

Vienas iš Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų – būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Bausmių vykdymo kodeksas numato būtinąsias nuteistųjų izoliavimo sąlygas: atskirose pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 str.2 d.); laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str.5 d.). Kitose Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio normose numatytos nuteistųjų, kurie izoliuoti vienu nuo kitų pagal būtinąsias izoliavimo sąlygas (BVK 70 str.2 ir 5 d.), izoliavimas atsižvelgiant į įstatymo numatytus kriterijus. Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str.3 d.). Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taigi Bausmių vykdymo kodeksas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68). Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja tvarką, kurios turi būti laikomasi ir kaip turi būti įforminamas dokumentuose paskirstymas nuteistųjų, kurie pirmą kartą atvyksta į pataisos įstaigas po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat perkeliami toje pačioje pataisos įstaigoje iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą (VIII skyriaus 65-67 p.); perkeliami toje pačioje pataisos įstaigoje iš vienos grupės į kitą (IX skyrius); perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą (X skyrius).

Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pataisos namų, gydymo - pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas neskundė nė vieno jo paskyrimo ar perkėlimo į atitinkamas gyvenamąsias patalpas atvejo, kurie yra įforminti ir atitinkamai motyvuoti Pataisos namų administracijos įsakymais, Skirstymo komisijos ir perkėlimo protokolais.

Pareiškėjas nenurodė, kad Vilniaus pataisos namuose dėl jo paskyrimo į atitinkamą būrį ar konkrečią gyvenamąją patalpą buvo pažeista kuri nors Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio bei Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto, ar kito teisės normos nuostata. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, esą pareiškėjas, kuris turi galiojančių nuobaudų, paskirtas į vieną būrį su dirbančiais, neturinčiais nuobaudų nuteistaisiais, yra naujas, nes pareiškėjas pirmosios instancijos teisme tokio argumento nenurodė, todėl teismas neturėjo pagrindo pasisakyti šiuo klausimu. Be to, nagrinėjamos bylos, kurioje iškeltas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kontekste pareiškėjas nenurodo kokios būtent žalingos pasekmės pareiškėjui kyla būtent dėl to, jei jis paskirtas į vieną būrį su dirbančiais, doro elgesio nuteistaisiais. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie nuteistųjų hierarchinį neformalų susiskirstymą tarpusavyje, negali būti toleruojami ir negali būti pagrindas pareiškėjui reikalauti perkelti jį į atitinkamą būrį, ar konkrečias gyvenamąsias patalpas, taip pat teigti, kad netenkinant tokio turinio prašymų, pareiškėjas yra diskriminuojamas. Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas turi būti atsižvelgiama į pirmiau aptartų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikantis nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į papildomus izoliavimo kriterijus, numatytus šio Kodekso 70 straipsnio 4 dalyje, kuriuos detalizuoja Vidaus tvarkos taisyklių 65 punktas. Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis dėl subjektyvių įsitikinimų nevalgo nuteistųjų valgykloje, o perka maistą, pagrįstai vertino kaip pareiškėjo pasirinkimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymo sąlygų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas