Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus – atstovui, išnagrinėjęs

S. I., gimusios Joniškio rajone, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Joniškio mieste, profesinio išsilavinimo, ištekėjusios, individualios įmonės savininkės, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I., būdama S. I. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), savininke ir vadove, tai yra darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, 2015 m. liepos 14 d. įmonei priklausančioje kavinėje – parduotuvėje „L“, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, Pašvitinio seniūnijoje, leido virtuvės pagalbinių darbininkių pareigose dirbti D. T. ir L. S. nelegaliai, tai yra prieš darbo pradžią nesudariusi su jomis rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo teritoriniams skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais S. I., būdama darbdaviu, leisdama dirbti D. T. ir L. S. nelegalų darbą (DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p.), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 bei 6 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. I. teismo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad turi individualią įmonę ir jai vadovauja. Įmonei priklauso kavinė – parduotuvė „L“, esanti Pakruojo rajono savivaldybėje, Pašvitinio seniūnijoje, 2015 m. liepos 14 d. kavinėje buvo užsakyti gedulingi pietūs 35 žmonėms, todėl reikėjo papildomos darbo jėgos. Iš vakaro susitarė su D. T., kuri ieškojo pardavėjos darbo per darbo biržą, kad ji atvažiuos ir pabandys padirbti. Liepos 14 d. ji pati D. T. apie 9 val. paėmė iš Joniškio ir atvežė į kavinę – parduotuvę. Iš pradžių ji pasibandė parduotuvėje, o po to jos paprašė padėti virtuvėje paruošti gedulingus pietus. D. T. davė darbo rūbus ir ji dirbo maisto ruošos darbus. Dėl užmokesčio už darbą su ja nesitarė Jie būtų praėjusi išbandymą, būtų su ja sudariusi darbo sutartį. D. T. būtų dirbusi iki 16-17 val., kol būtų reikalinga aptarnaujant gedulingus pietus. Taip pat ji liepos 13 d. paprašė pažįstamos L. S. padėti kavinės virtuvėje pasiruošti gedulingiems pietums. Į kavinę L. S. atvežė jos sutuoktinis F. I.. Pagal susitarimą L. turėjo dirbti – padėti ruošti maistą – iki 14 val. Jai išdavė darbo rūbus. Už darbą L. pinigų nesiūlė, sutarė už tai jai parvežti statybinių medžiagų iš Šiaulių, kadangi L. S. namuose daro remontą. Supranta padariusi pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pasižadėjo ateityje taip nebesielgti. Prašė skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatyme, nes jo įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl, paskyrus įstatyme numatyto dydžio baudą, ji būtų nepajėgi jos sumokėti, o kartu sužlugtų ir jos įmonė. Šiuo metu L. S. yra oficialiai įdarbinusi. Taip pat prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 10 mėnesių, nes kitų pajamų, išskyrus individualios įmonės duodamas pajamas, ji neturi.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą (darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį būtent darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktą (3-4 b. l.), D. T. (4 b. l.), L. S. (6 b. l.), L. D. (7 b. l.), pačios S. I. (8 b. l.) paaiškinimus, duotus ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, pažymą apie L. S. įdarbinimus, bei S. I. paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad S. I. padaryta veika yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes ji 2015 m. liepos 14 d. įmonei priklausančioje kavinėje – parduotuvėje „L“, esančioje Pakruojo rajono savivaldybėje, Pašvitinio seniūnijoje, leido virtuvės pagalbinių darbininkių pareigose dirbti D. T. ir L. S. nelegaliai, tai yra prieš darbo pradžią nesudariusi su jomis rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo teritoriniams skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 3 bei 6 dalies nuostatas.

Skiriant administracinę nuobaudą S. I. bei sprendžiant jos prašymą dėl mažesnės, nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą numatyta, administracinės nuobaudos skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir ja siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą, tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nebedarytų pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamu atveju individualizuojant S. I. skirtiną administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes šiuo klausimu, t. y. pažeidėjos nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes - ji kalta dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, po atlikto patikrinimo oficialiai įdarbino L. S., o D. T. nelegaliu darbu nebesinaudoja, taip savo noru pašalindama pažeidimu padarytą žalą, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ji administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebausta ir nėra anksčiau padariusi nusikaltimų, nenustatyta ir kitų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sankcija yra labai griežta, o baudos dydis – pakankamai didelis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2999/2011 ir kt.). Būtent nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas S. I. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į padarytos veikos pobūdį, į tai, kad nelegalus darbas truko labai neilgą laiko tarpą, įmonė yra smulki, turi rimtų finansinių problemų, todėl darytina išvada, jog S. I. materialinė padėtis nėra gera, o šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir skirti S. I. mažesnę, nei sankcijoje už jos padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą minimalią baudą, be to, ir sumažintos baudos dydžiu bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, S. I. skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio už padarytą pažeidimą sankcijoje, tai yra 1000 eurų bauda (po 500 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį) (ATPK 24, 30, 30¹, 31, 32 str. str.).

S. I. prašymu, atsižvelgus į jos turtinę padėtį bei kitas nutarime išdėstytas aplinkybes, paskirtos piniginės baudos mokėjimas išdėstytinas (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėjas

nutaria:

s. i. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ją nubausti 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda (po 500 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos įmokant 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio įmokas.

Bauda turi būti sumokėta nurodytu grafiku į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti dideles vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.