Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-896-613/2016Teisėjas Vaidas Gasiūnas (S) Proceso Nr. 2-33-3-00916-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos3.1.18.1.; 3.1.18.4.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams R. N., M. M., R. J., VĮ „Regitra“, tretieji asmenys A. V., E. S., dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas M. M. atskirasis skundas, jame nurodoma, kad Antstolis A. S., vykdydamas teismo nutartį Nr. 2-2-699/2016, priimtą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko M. M. turtui, turto aprašais Nr. Sla-14288, Nr.Sla-14283, Nr.Sla-14281, Nr.Sla-14276, Nr.Sla-14272 areštavo M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Touran ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą - lėšas esančias AB Swedbank sąskaitoje, jam priklausantį išmokėti darbo užmokestį, išskaičiuojant 70 proc. nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir LR CPK 736 str. nustatytą procentą nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, taip pat darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei S. M., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 1/2 dalį LR CPK 736 str. nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Atsakovo M. M. nuomone, ieškovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių realią grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Ieškinio sumos dydis ir ieškovo statusas savaime nelemia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams, kurie yra fiziniai asmenys. Ieškovo prašymu buvo areštuotos atsakovui M. M. ir jo sutuoktinei mokamas darbo užmokestis (lėšos), neatsižvelgiant, jog pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo galimybės būtų apribotos labai ženkliai, ir neproporcingai, be to, nukentėtų atsakovo išlaikomo nepilnamečio vaiko bei kitų atsakovo kreditorių interesai, kai siekiant patenkinti kasdieninius poreikius, liktų neapmokėtos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, ar įmokos pagal kitas sutartis. Situacija, kai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas netektų galimybės patenkinti savo ir savo išlaikomų asmenų kasdieninių poreikių, taip pat netektų galimybės vykdyti visų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesuderinama su siekiu taikant laikinąsias apsaugos priemones išlaikyti proceso šalių interesų balansą. Prašo teismą panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui M. M. ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies - areštuoti atsakovui M. M. nuosavybės teisėmis priklausantį 30306 Eur (trisdešimties tūkstančių trijų šimtų šešių eurų) vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir turtines teises, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti. Nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto ir turtinių teisių, areštuoti atsakovo M. M. lėšas, išskyrus gaunamą darbo užmokestį, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, suteikiant atsakovui teisę iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu.

Teisme gautas ieškovo A. Č. atstovo advokato R. L. atsiliepimas į atskirąjį skundą, jame nurodoma, kad atsakovas M. M. formaliai skundžia Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors realiai jis yra nepatenkintas antstolio A. S. veiksmais bei jo sudarytais turto aprašais. Mano, kad atsakovas M. M. turėtų kreiptis į antstolį arba skųsti jo veiksmus. Pažymi, kad skolininkas turi teikti antstoliui prašymus ir įrodymus, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, prašyti, kad antstolis nustatytų lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis skolininkas galėtų tenkinti savo ir šeimos poreikius. Pažymi, kad M. M. nepateikė įrodymų apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, o jo išlaidas už nuomojamą butą turinti įrodyti neterminuota buto nuomos sutartis negali būti panaudota prieš ieškovą, nes ji neįregistruota VĮ Registrų centre. Prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliantas atskiruoju skundu skundžia Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-17 nutartį, tačiau nenurodo jokių šios nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja.

Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Pažymėtina ir tai, jog M. M. neprašo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių.

Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovo atsakovui (solidariai su kitais atsakovais) pareikštas reikalavimas dėl 30306 Eur sumos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, atsakovas gali imtis veiksmų, dėl kurių galimai palankus ieškovui teismo spendimas pasidarytų neįmanomas, todėl tai sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas potencialiai gali apsunkinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Iš atskirojo skundo argumentų taip pat akivaizdu, jog apeliantas siekia, kad jo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos kitomis laikinosiomis priemonėmis, t. y. apeliantas siekia disponuoti visu savo bei sutuoktinės darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad vienų laikinųjų apsaugos priemonių keitimą kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis reglamentuoja LR CPK 148 straipsnis. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (LR CPK 148 str. 1 d.). Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas (LR CPK 149 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nustatytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (LR CPK 145 str. 6 d.). Apeliantas turi teisę kreiptis į antstolį su prašymu nustatyti jo ir jo šeimos poreikiams tenkinti reikalingą lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.