- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-311-123/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Jonas Pesliakas, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- B. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-311-123/2008
Teisėja S. Barvidytė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 121.21(S)
2008 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos V. N. Griškevičienės, kolegijos teisėjų R. Zubernienės, J. Pesliako, sekretoriaujant K. Vitkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. H. Mackevičiui, atsakovams B. S., A. S., atsakovų atstovei J. Ū., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. ieškinį atsakovams B. S., A. S., tretiesiems asmenims Klaipėdos 1-ajam notarų biurui, Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir A. S., B. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti negaliojančia buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 1999-01-29 tarp A. S. ir B. S., V. S. nuo sutarties sudarymo momento ir taikyti restituciją.
Nurodė, kad 1992 m. A. S. vardu buvo privatizuotas 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jų šeima. 1999 m. šeimos bute buvo atlikta krata dėl alkoholinių gėrimų laikymo, todėl šeima, bijodama, kad paskirtos už tai baudos išieškojimas gali būti nukreiptas į butą, tik dėl akių butą pardavė vyro tėvams, nors ir toliau bute gyveno su šeima, juo naudojosi, pinigai už butą nebuvo sumokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-12-22 sprendimu ieškinį patenkino.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, o be to, ginčo bute gyvena šalių vaikai ir ieškinį atmetus bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai.
Šalies argumentai
Apeliantai A. S. ir B. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantai nurodo, kad ginčo sandoris buvo sudarytas realiai, už butą atsakovai sumokėjo, o butu sūnaus šeimai leido naudotis ir buvo susitarę, kad ateityje galės vėl butą iš tėvų nusipirkti, svarstė sūnaus šeima galimybę bute atidaryti parduotuvę. Vaikų interesai nebus pažeisti, nes močiutė leis vaikams ginčo bute gyventi, o be to, vaikų gyvenamosios vietos klausimas šioje byloje nenagrinėtinas, todėl teismas be pagrindo šį klausimą sprendžia.
B. S. taip pat nurodo, kad butas negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, nes butas yra įgytas sąžiningai, todėl abu apeliantai prašo teismo sprendimą kaip neteisėtą ir neįrodytą atmesti, teismas neteisingai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas.
Apeliacinis skundas netenkintinas šiais motyvais (CK 51 str., 1964 m., CK 1.86 str.). Kaip nustatyta bylos medžiaga, ginčo butas (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir atsakovo A. S. šeimos turtas, jokio kito nekilnojamojo turto šeima neturėjo ir neturi. Kad ieškovė ir atsakovas A. S. norėdami išvengti buto konfiskavimo abu sutarė jį parduoti, nenuginčyta, tačiau tarp šalių vyksta ginčas, ar buto pardavimas buvo realus, ar sudarytas tik dėl akių, nesiekiant tikrojo buto pardavimo teisinių pasekmių.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų, po buto pardavimo ieškovė ir atsakovas bute toliau gyveno, už jį mokėjo mokesčius, o atsakovė nereikalavo iš buto išsikelti ir šalys nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buto pardavimo siekė, kad realiai butas būtų perduotas atsakovės šeimai, kuri turėjo kitą butą. Be to, pati atsakovė nurodė, kad tarėsi su sūnumi, kad butą jis galės atpirkti arba sūnaus šeima jame galės įsirengti parduotuvę, todėl galima teigti, kad pati atsakovė nesiekė, kad buto pirkimas būtų realus ar butas jai pačiai suteiktų naudą (galėtų nuomoti). Šalys nepateikė ir patikimų rašytinių įrodymų, kad turėjo pinigų butui pirkti ar kaip ieškovės šeima juos panaudojo, todėl šalių veiksmai po buto pirkimo–pardavimo įforminimo įrodo, kad buto pardavimas buvo fiktyvus, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių ir tokia valia buvo visų šalių.
Ginčo bute šeima gyvena ir kartu gyvena V. ir A. S. nepilnamečiai vaikai, todėl V. ir A. S., parduodami butą, žinojo, kad ginčo bute toliau gyvens, juo naudosis, todėl vaikų gyvenimo klausimas nebuvo sprendžiamas, ir suprato, kad pardavimas yra fiktyvus. Šiuo metu priėmus 1996-03-14 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto ir sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus, pripažįstami negaliojančiais, ir ši aplinkybė buvo nurodyta kaip viena iš ieškinio pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jos pasisakė ir tinkamai įvertino. Be to, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris pradėtas ginčyti tik tada, kai pašlijo ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai ir šalys nutarė butą, kaip šeimos turtą, dalyti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.