Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-903-252/2016

Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01234-2013-6

2016 m. lapkričio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Birutės Jonaitienės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. V. T., I. T. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-786/2016 pagal ieškovų D. T. ir B. T. ieškinį dėl paveldimo turto padalijimo/atidalijimo atsakovams J. V. T., I. T., R. S. ir trečiajam asmeniui Anykščiui rajono 1-o notarų biuro notarei R. B.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai D. T. ir B. T. pareiškė ieškinį prašydami padalinti paveldimą jų brolio V. T., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą ir priteisti ieškinyje nurodomą nekilnojamą ir kilnojamą turtą bei pinigines kompensacijas iš atsakovų, o taip pat patirtas bylinėjimosi ir turto vertinimo išlaidas.Nurodė, kad V. T. nebuvo sudaręs testamento, todėl įstatyminiai įpėdiniai – atsakovai ir ieškovai, kreipėsi į Anykščių 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Antstolė N. J. 2006 m. sausio 19 d. ir 2006 m. kovo 6 d. sudarė turto apyrašus. Paaiškėjo, kad dalis turto yra dingę ir sugadinta. Šalims iki šiol nepavyko susitarti dėl paveldimo turto pasidalijimo, o naudotis turtu bendrai būtų sudėtinga. Atsakovai su pateiktais pasiūlymais pasidalinti tiek kilnojamąjį turtą, tiek nekilnojamąjį turtą natūra nesutiko. Kilnojamas turtas buvo įvertintas darant turto apyrašą, o nekilnojamas turtas įvertintas teismui paskyrus nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Ieškovas B. T. prašė jam priteisti natūra pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) r., kuriuo jis naudojasi, o dėl likusio nekilnojamojo turto priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovas D. T. prašė jam nekilnojamojo turto nepriteisti, o priteisti iš atsakovų piniginę kompensaciją. Kilnojamąjį turtą ieškovai prašė padalinti jiems ieškinyje nurodytu būdu. Pinigines lėšas, esančias mirusiojo sąskaitose, nurodė, kad pasidalins lygiomis dalimis, gavę paveldėjimo teisės liudijimus, todėl jos teismine tvarka nedalintinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu B. T. ir D. T. ieškinius tenkino. Padalino tarp įpėdinių ieškovų D. T., B. T. ir atsakovų J. V. T., I. T. ir R. S. po V. T., mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties paveldimą turtą. Pripažino ieškovui B. T. teisę lygiomis dalimis paveldėti: nekilnojamąjį turtą - pastatą - sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12000 Eur; kilnojamąjį turtą: 2 senas grūdų valomąsias 173,77 Eur vertės, virinimo aparatą 86,88 Eur vertės, arklines roges 86,88 Eur vertės, arklinį važelį 86,88 Eur vertės, avižas (suplėkusias) apie 1000 kg 144,81 Eur vertės, šutintuvą 14,48 Eur vertės, metalinį rėmą darbo stalui 2,89 Eur vertės, dujinę viryklę 5,79 Eur vertės, grūdų pūtiką be variklio 4,34 Eur vertės, grūdų užpylėją 28,96 Eur vertės, 2 vnt. grūdų pūtikų (sugedusius) 11,58 Eur vertės, 3 vnt. karučių 8,68 Eur vertės, 2 vnt. traktoriaus traukių 28,96 Eur vertės, 2 rulonus vielos tinklo 40,54 Eur vertės, arklinę grėbiamąją (surūdijusią) 115,84 Eur vertės, šienapjovę 14,48 Eur vertės, trąšų barstytuvą 72,40 Eur vertės, purkštuvą 28,96 Eur vertės, malūną (neveikiantį) 43,44 Eur vertės, melžimo aparatą (veikiantį) 8,68 Eur vertės, svarstykles mažas 28,96 Eur vertės, 3 vnt. kombaino šiaudų kratiklius 17,37 Eur vertės, traktorinę priekabą, be numerio, be padangų 144,81 Eur vertės, cisterną 1,5 t talpos 20,27 Eur vertės, traktorinę priekabą be numerio 28,96 Eur vertės, sėjamąją (neveikiančią) 2 vnt. 173,77 Eur vertės, svarstykles galvijams sverti 289,62 Eur vertės, kombainą 579,24 Eur vertės, kultivatorių mažą 434,43 Eur vertės, traktorines lėkštes mažas 289,62 Eur vertės, viso kilnojamojo turto už 3016,29 Eur. Iš ieškovo B. T. atsakovams J. V. T., I. T., R. S. priteisė 4669,70 eurų, po 1556,56 Eur piniginę kompensaciją kiekvienam, už jam tenkančią didesnę palikimo dalį. Pripažino ieškovui D. T. teisę lygiomis dalimis paveldėti: kilnojamąjį turtą: grūdų valomąją Petkus 434,43 Eur vertės, šieno rinktuvą 579,24 Eur vertės, ratinį traktorių T-150 1448,10 Eur vertės, kultivatorių (didelį) 868,86 Eur vertės, viso kilnojamojo turto už 3330,63 Eur. Priteisė ieškovui D. T. iš atsakovų J. V. T., I. T. ir R. S. 7015,89 Eur, iš kiekvieno po 2338,63 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Priteisė ieškovui B. T. iš atsakovų J. V. T., I. T. ir R. S. 2069,86 Eur, po 689,95 iš kiekvieno jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų J. V. T., I. T., R. S. 45,79 Eur, iš kiekvieno po 15,26 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pasisakė, kad ieškovai ieškinyje nurodė paveldimo turto jiems padalijimą. Atsakovai su ieškovų reikalavimais sutiko iš dalies, dėl ieškovų ieškinio reikalavimų nepareiškė prieštaravimų - priešieškinių, todėl teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys turi būti patenkintas, tai yra paveldimas turtas – kilnojamas ir nekilnojamas turi būti padalintas, pripažįstant teisę visiems įpėdiniams lygiomis dalimis paveldėti mirusio brolio V. T. turtą. Tiek ieškovai, tiek atsakovai jokių prieštaravimų dėl turto apyraše nurodyto kilnojamojo turto, jo įvertinimo ir piniginių lėšų sumos nenurodė, todėl teismas laikė, kad kilnojamas turtas yra tokios vertės, kokia nurodyta turto apyraše (iš bendros sumos atėmus pavogtą turtą) - 15332,63 Eur (52940,50 Lt).Teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujančios šalys nesutarė dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės, todėl 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi teismas paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Teismo ekspertizės akte bendra nekilnojamojo turto vertė yra 36400 Eur. Viso dalintino turto ir piniginių lėšų yra už 69035,16 Eur, t.y. 17302,53 Eur piniginių lėšų, kilnojamojo turto už 15332,63 Eur ir nekilnojamojo turto už 36400 Eur. Nurodė, kad paveldimas turtas visiems penkiems paveldėtojams priklauso lygiomis dalimis, t.y. po 3460,50 Eur piniginių lėšų, kilnojamojo turto už 3066,52 Eur ir nekilnojamojo turto už 7280 Eur. Sprendė, kad ieškovų prašomas turto padalijimas nėra proporcingas, todėl jiems priteisė iš atsakovų kompensacijas. Pagal pateiktą ieškinį ieškovui B. T. tektų nekilnojamojo turto už 12000 Eur, t.y. 4720 Eur daugiau, o kilnojamojo turto 3016,29 Eur sumai, t.y. 50,23 Eur mažiau. Teismas pažymėjo, kad įvertinus tai, kad įpėdiniai paveldi turtą lygiomis dalimis, todėl sprendė, kad iš ieškovo B. T. atsakovams priteistina 4669,77 Eur kompensacija. Ieškovui D. T. tektų nekilnojamojo turto už 3330,63 Eur. Tačiau teismas įvertino tai, kad ieškovas prašo iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją, todėl sprendė, kad D. T. priteistina kilnojamojo turto už 3330,63 Eur, t.y. daugiau 264,11 Eur kilnojamojo turto, todėl ši suma minusuotina iš 7280 Eur (nekilnojamojo turto) ir iš atsakovų priteistina 7015,89 Eur piniginė kompensacija už nekilnojamąjį turtą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai J. V. T. ir I. T. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas atsakovų apeliacinis skundas ir turtas padalintas pagal jų apeliaciniame skunde teikiamą variantą. Nurodo, kad teismas padalydamas turtą neįvertino atsakovų siūlymų, netinkamai taikė CK 4.75 str. 1 d. nuostatas ir padalino turtą, pažeidžiant atsakovų interesus. Bylos duomenimis nustatyta, kad paveldėtojams atsirado dalintino turto ir piniginių lėšų už 69 035 Eur. t.y. 17 302 Eur piniginių lėšų, kilnojamojo turto už 15 332,63 Eur ir nekilnojamojo turto už 36 400, 50 Eur. Teismas pripažino galimybę visiems 5 paveldėtojams paveldėti turtą lygiomis dalimis - po 3 460, 50 Eur piniginių lėšų, po 3 066,52 Eur vertės kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto už 7 280 Eur. Pažymėjo, kad kiekvienas iš įpėdinių naudojosi turtu į kurį pretendavo. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad dalintinas turtas tarp įpėdinių turi būti paskirstytas taip, kad atitektų kiekvienam pagal faktinį naudojimą bei kuo mažiau reikėtų mokėti kompensacijų už tenkantį turtą, nes visi įpėdiniai, išskyrus I. T., yra nedirbantys, neturintys didelių santaupų pensininkai ir kompensacijų mokėjimas jiems atsilieptų neigiamai. Dalintinas kilnojamasis turtas, kuris buvo fiksuojamas antstolės N. J. dar 2006 m. kovo 14 d. pagal apyrašą yra įvertintas nerealiai padidintomis kainomis. Be to, pagal minėtą apyrašą, kai kurie namų apyvokos daiktai susidėvėjo, kai kurie neišliko. Apie tai buvo žinoma įpėdiniams, kurie siekė bendrai inventorizuoti minėtus daiktus ir dalį jų išjungti iš bendro dalintino turto paskaičiavimo, neužkraunant sau naštos mokėti kompensacijas už turtą, kurio nėra. Tačiau teismo sprendimu didesnė dalis neišlikusio kilnojamojo turto buvo padalinta atsakovams. Apeliantų nuomone, ne ieškovai, kaip nurodyta teismo sprendime, tačiau atsakovai siekė taikiai išspręsti klausimą ir tikėjosi tai padaryti, neteikiant priešinių ieškinių byloje dėl nepagrįstai užsitęsusios bylos nagrinėjimo. Ieškovai atsisakė geruoju susitarti dėl dalintino turto ir pasirinko sau palankesnį būdą pasidalinti turtą.Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, neatsižvelgė, kad šalys neišnaudojo bendradarbiavimo galimybės ir 2016 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje atsakovai - J. V. T. ir R. S. nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos neišnaudojo galimybės išsakyti savo pozicijos. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus 2015-06-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. T. skirto 3.10 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) r., prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo 0,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypo. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien B. T. inicijuoto turto vertinimu už kurio atlikimą sumokėtus 1289,62 Eur nepagrįstai padalino įpėdiniams. Teigia, kad teisinės pagalbos išlaidos 738,53 Eur už atstovavimą vienam asmeniui yra pernelyg padidintos.R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes neatskleista bylos esmė, t.y. paveldimo turto padalijimas nėra išspręstas tarp visų bendraturčių, teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, materialinės ir procesinės teisės normoms. Atsakovams tenkanti paveldėto turto dalis nėra padalinta, nedalintos piniginės lėšos ir investiciniai čekiai, V. T. sumokėti už žemės sklypus, t.y. neatskleista bylos esmė, o toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl mano, kad turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai ieškinyje pareiškė reikalavimą padalinti paveldėtą turtą ne tarp visų 5 įpėdinių, bet tik ieškovams. Atsakovai, nesutikdami su tokiais ieškinio reikalavimais pareiškė atsiliepimus, nurodydami savo paveldimo turto padalijimo būdą, pareikšdami materialinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku. Iš esmės šie atsiliepimai atitiko priešieškinio reikalavimus, tik nebuvo apmokėti žyminiu mokesčiu ir pavadinti ne priešieškiniu, bet atsiliepimu į ieškinį. Teismas turėjo pasiūlyti atsakovams sumokėti žyminį mokestį, kad atsiliepimuose išdėstyti materialiniai reikalavimai būtų laikomi priešieškinio reikalavimais. Tačiau teismas, tenkindamas ieškinį, neįvykdė šių savo pareigų, neišsprendė ginčo iš esmės, nepadalijo paveldimo turto tarp visų įpėdinių, apsiribodamas tik turto padalijimu tarp ieškovų, be to, į dalijamą turtą neįtraukė paveldėtų piniginių lėšų, esančių bankuose ir kitose kredito įstaigose, investicinių čekių, įmokėtų už asmeninio ūkio žemes, taip užprogramuodamas ginčų kilimą tarp šalių ateityje. Taip pat neišsprendė klausimo dėl mirusio V. T. 3,10 ha asmeninio ūkio žemės sklypo, už kurį sumokėta 115 investicinių čekių įmoka bei 0,60 ha žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) r. sav. padalinimo.Be to, teismas dalindamas turtą kainomis buvusiomis ne turto dalinimo metu, o prieš 10 metų, neatsižvelgdamas į atsakovų išdėstytą nuomonę dėl turto padalijimo, pažeidė atsakovų teises ir teisėtus interesus. Nepagrįstai vadovavosi vien ieškovo B. T. parinkto turto vertintojo išvada. Teismas nepagrįstai ieškovui D. T. iš atsakovų J. V. T., I. T. ir R. S. priteisė 7015,89 Eur, iš kiekvieno po 2338,63 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą. Visas turtas tarp visų įpėdinių nepadalintas, kompensacijų priteisimas taikomas tik tada, kai nėra galimybės atidalinti turtą natūra, todėl, spręsdamas piniginių kompensacijų išmokėjimo klausimą vietoj daiktų priteisimo natūra, teismas pažeidė atsakovų interesus. Be to, teismas nenurodydamas motyvų, priteisė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas – 2069, 66 Eur. Ieškovai B. T. ir D. T. atsiliepimais į atsakovų apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė R. S. pasirinktam antstoliui sudaryti mirusio V. T. turto apyrašą. Vykdydama šią teismo nutartį, antstolė N. J. 2006 m. kovo 14 d. sudarė turto apyrašą, kuriuo aprašė paveldimą turtą ir jį įvertino litais. Jokių ginčų dėl turto apyrašo bei jo įvertinimo nekilo. Apeliantams niekas netrukdė įvertinti šį turtą ir teismas būtų padalinęs kilnojamąjį turtą tikėtina mažesnėmis kainomis, tačiau ginčo dėl to nebuvo. Be to, turtas, kuris buvo dingęs po apyrašo sudarymo, šalių buvo byloje aptartas ir išjungtas iš bendros turto vertės. Nė vienas iš atsakovų nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl turto atidalijimo/padalijimo. Šiuo teismo sprendimu buvo išspręstas ieškovų ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant teisę bei galimybę atsakovams pasinaudoti taikiu būdu pasidalinti likusį turtą tarp atsakovų arba tai daryti kreipiantis į teismą. Pabrėžia, kad atsakovų pozicija dėl turto dalijimo viso proceso metu kito, tačiau nelietė nei B. T. priteisto natūra pastato - sandėlio, nei piniginės kompensacijos priteisimo D. T., todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Nesutinka su atsakovės R. S. pozicija dėl piniginių lėšų pasidalinimo, nes įpėdinių interesai nebus pažeisti, jei piniginės lėšos bus kiekvienam įpėdiniui pervedamos į jų sąskaitas pagal notaro išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. R. S. nesiėmė jokio iniciatyvos vertinti nekilnojamąjį turtą, nors su jų ir atsakovės I. T. pateiktais vertinimais nesutiko, tiksliau nesutiko su gyvenamojo namo, kuriuo pati naudojasi, įvertinimu. Kadangi, atsakovų nurodomas, 0.60 arų žemės sklypas, skirtas V. T., buvo suformuotas prie šiuo metu atsakovės I. T. naudojamo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rajone, todėl nedalinant šio objekto, nebuvo būtinybės spręsti ir šios asmeninės paskirties žemės dalinimo, nes tai bus bendras objektas. Nurodo, kad atsakovai turi galimybę pasidalinti likusį turtą neteismine tvarka, nes atidalinus ieškovams priklausantį turtą, tai padaryti bus lengviau ir paprasčiau, kas atitinka CK 4.75, 4.80 straipsniuose numatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką. Siekdami įgyvendinti savo teises į palikimą ieškovai kreipėsi į teismą su reikalavimu atidalinti paveldimą turtą, o atsakovai nesiekė tarp savęs pasidalinti turto, nebuvo aktyvūs dėl bendrai visų paveldimo turto ir teismas tai įvertino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės R. S. apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovų J. V. T. ir I. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinius skundus, atsiliepimus į juos bei byloje esančius duomenis, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau išdėstytas išvadas padarė neatskleidęs nagrinėjamos bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes bylą reiktų išnagrinėti iš naujo visiškai visa apimtimi ir išspręsti klausimus, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso netyrė, nesvarstė ir jokio vertinimo skundžiamame sprendime neišdėstė. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). CK 5.70 straipsnis nustato du paveldimo turto pasidalijimo būdus: 1) įpėdinių susitarimu; 2) įpėdiniams nesutarus dėl turto padalijimo pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Nagrinėjamos bylos šalys – paveldėtojai pagal įstatymą. Jų teisė paveldėti atsirado 2005 m. gruodžio 12 d. mirus jų broliui V. T.. Paveldimas turtas – kilnojamas ir nekilnojamas turtas bei piniginės lėšos, mirties dieną priklausę mirusiajam V. T.. Palikėjo V. T. turtą broliai ir seserys paveldi pagal įstatymą lygiomis dalimis, nes palikėjas kitokio paveldėjimo teisės atsiradimo pagrindo ir įpėdiniams tenkančių turto dalių testamentu nenustatė (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad V. T. įpėdiniai nesutarė dėl paveldimo turto pasidalijimo. Palikėjo broliai Balys ir D. T. pateikė ieškinį kitiems trims jo įpėdiniams - J. V. T., I. T. ir R. S. dėl paveldimo turto padalijimo. B. T. ieškinyje suformulavo reikalavimą: padalinti paveldimą turtą ir priteisti natūra nekilnojamąjį turtą – sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamąjį turtą - pagal ieškinyje pateiktą sąrašą ir iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją. Ieškovas D. T. ieškiniu reikalavo padalinti paveldimą turtą, priteisti natūra jo nurodomą kilnojamąjį turtą ir iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją. Ieškinyje nurodoma, kad pinigines lėšas, esančias mirusiojo bankų sąskaitose, paveldėtojai pasidalins lygiomis dalimis, gavę paveldėjimo teisės liudijimus, todėl teismine tvarka jos nedalintinos. CK 5.70 str. numatyto teisinio reglamentavimo prasme, įpėdiniams nesutarus dėl paveldimo turto padalijimo teismas dalija tarp visų įpėdinių visą paveldimą turtą ir kiekvienas iš įpėdinių gali nurodyti, į kokį realų turtą jis pretenduoja. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas griežtai reglamentuoja ieškinio pareiškimo priėmimo tvarką, o taip pat imperatyviai įtvirtina reikalavimus, kurie keliami šio procesinio dokumento turiniui ir formai (CPK 135 str.). Teismas, vykdydamas CPK 137, 115 straipsnių reikalavimus, nagrinėjimui gali priimti tik griežtus įstatymo reikalavimus atitinkančius ieškinius, nes tik tokiu būdu, tai yra kai iš pateikto ieškinio yra aiškios šalys, keliami reikalavimai, pateikiamas jų pagrindimas bei įrodymai, tai yra išdėstytas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas ir dalykas, pradėjus nagrinėti ieškinį atsakovai turėtų galimybę tinkamai suformuluoti savo atsikirtimus, o teismas turėtų galimybę tinkamai atskleisti bylos esmę. Šių reikalavimų privalomas pobūdis yra pagrįstas CPK 7, 12, 13 straipsnių nuostatomis, kad teismas, nagrinėdamas bylą turi užtikrinti proceso ekonomiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principų įgyvendinimą.Kolegijos vertinimu, Balio ir D. T. ieškinyje keliamų reikalavimų, susijusių ne su viso paveldimo turto padalijimu tarp visų V. T. įpėdinių, o dėl dalies paveldimo turto priteisimo, yra ydingo turinio, neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo ir iš esmės neleidžia apibrėžti civilinės bylos nagrinėjimo ribų. Byloje nėra duomenų, kad teismas, vykdydamas civilinio proceso normų reikalavimus dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, būtų pareikalavęs, jog ieškovai patikslintų bei sukonkretintų pareikšto ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką. Teismas neužtikrino, kad šis esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turintis procesinis dokumentas, nuo kurio priklauso nagrinėjamos bylos ribų tinkamas apibrėžimas ir bylos esmės atskleidimas, o taip pat užtikrinimas teisės kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai paruošti savo procesinius dokumentus ir gintis nuo pareikšto ieškinio, atitiktų proceso įstatymo reikalavimams. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad teismas spręsdamas dalies paveldimo turto padalijimo klausimą ir iš esmės pasisakydamas tik dėl dviejų paveldėtojų paveldimo turto dalies, pažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir iš esmės neužtikrino, kad nebūtų pažeisti likusių įpėdinių turtiniai interesai. Be to, tenkindamas Balio ir D. T. ieškinį, apylinkės teismas, iš esmės pakeitė ieškinio reikalavimą priteisti turtą natūra, nes sprendimu pripažinęs ieškovams teisę lygiomis dalimis paveldėti palikėjo turtą, bylą išnagrinėjo ne tuo pagrindu. Sprendime konstatavus, kad padalijamas turtas visiems V. T. įpėdiniams ir nenurodžius kokį turtą paveldi atsakovai, susidarė teisinio neapibrėžtumo situacija, nes tokiu atveju lieka neaiški ne tik atsakovų paveldimo turto apimtis, nėra aišku kuo grindžiamas priteistų kompensacijų iš atsakovų dydis ir kokios jų proporcijos tenka kiekvienam iš įpėdinių. Pagal CK 5.70 straipsnio 2 dalį, dalūs daiktai dalinami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktika dėl subsidiaraus atidalinimo būdo yra plačiai išplėtota aiškinant ir taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį, kuri nagrinėjant bylą iš naujo yra ypač aktuali, kuomet atsakovai nesutikimą su ieškovų pasiūlytu palikimo pasidalinimo būdu išreiškė tiek teikdami atsiliepimus į ieškinį, tiek paaiškindami teismo posėdžio metu. Išvadose dėl dalies turto padalijimo ir turto vertės nustatymo (atitinkamai turėjusio įtakos ir priteistų kompensacijų dydžiui), teismas pasisakė, kad atsakovai iš esmės tam neprieštaravo. Su tokiu vertinimu taip pat sutikti negalima. Juolab, kad šalių santykiai ne tik įtempti, bet šie nesutarimai ir yra tiesiogiai susiję su turto vertinimu ir konkrečiais turto dalijimo natūra aspektais. Teismas ieškovams dalintino kilnojamojo turto vertę ir priteisiamų kompensacijų dydį grindė 2006 m. kovo 14 d. antstolės sudarytu turto apyrašu. Toks turto vertinimo būdas, be abejo yra tinkamas, tačiau pirmiausia, turto vertė turi būti nustatyta pagal aktualias ginčo sprendimo metu, rinkos kainas. Šiuo gi atveju aptariamas apyrašas buvo sudarytas prieš dešimtmetį. Kilnojamojo turto vertė per tokį laikotarpį neabejotinai ženkliai kito, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokiais duomenimis buvo galima grįsti ir įrodinėti aplinkybes, susijusias su reiškiamais reikalavimais ar atsikirtimais. Be to, neišsprendus palikėjo piniginių lėšų padalijimo tarp įpėdinių, viso kilnojamojo turto vertinimo ir viso nekilnojamojo turto padalijimo natūra klausimo, spręsti dėl kompensacijų priteisimo nebuvo jokio pagrindo. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos materialinės ir procesinės klaidos sukliudė atskleisti bylos esmę ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į ieškovų nors ir ydingai suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, siejamą su paveldimo turto padalijimu, teismas nesiaiškino tų esminių faktinių bylos aplinkybių, kurias, esant pareikštiems tokiems reikalavimams, buvo būtina aiškintis, bylą išsprendė iš esmės ne tuo pagrindu. Taip pat teismas nevykdė civilinio proceso įstatyme įtvirtintos pareigos išaiškinti ieškovams teisę tikslinti pareikštus reikalavimus, jų pagrindą bei galimybę reikšti kitus reikalavimus, susijusius su jų suformuluotų ieškininių reikalavimų pagrindu. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.