- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-519-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- P. P., P.
- Atsakovas
- M. Z.
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 35.3.6., 52.4.
2011 m. gegužės 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1532-774/2010 pagal ieškovo P. P. patikslintą ieškinį atsakovui M. Z. dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. P. patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo M. Z. 2 918 Lt nuostolių atlyginimą, 1 500 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 18-19).
Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu sutarė, jog atsakovas suremontuos jam priklausantį lengvąjį automobilį „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo automobilis), kuris nesivedė. Du mėnesius atsakovas remontavo ginčo automobilį, tačiau po nekvalifikuoto remonto automobilis tapo blogesnės būklės, nei prieš remontą. Ieškovas pagal atsakovo pareikalavimą pristatė reikalingas detales, kurias atsakovas remonto metu sugadino, negrąžino ieškovo nupirktų detalių, dėl nekokybiško variklio remonto sutriko kitų automobilio dalių darbas. Atsakovas toliau remontuoti automobilį atsisakė, atsisakė atlyginti žalą ir ieškovo automobilį perdavė į saugojimo aikštelę. Dėl nekokybiško remonto ir nesuremontuoto ginčo automobilio ieškovas patyrė žalą: dėl vožtuvų kėliklių – 100 Lt; vožtuvų kėliklių kompensatorių keitimo – 100 Lt; sugadintos sankabos – 500 Lt; sudeginto starterio – 150 Lt; subraižyto dešinės pusės veidrodėlio korpuso – 200 Lt, sulaužytos juodos plastmasės prie priekinio stiklo – 300 Lt; negrąžinto slėgio reguliatoriaus – 400 Lt; temperatūros daviklio – 80 Lt; negrąžintų avansu sumokėtų 800 Lt; už saugojimo aikštelę sumokėtų 288 Lt, iš viso – 2918 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Z. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad apžiūrėjus ieškovo automobilį buvo nustatyta, kad sugedęs automobilio slėgio reguliatorius, pažeista variklio galvutės tarpinė, susidėvėję vožtuvų kompensatoriai ir vožtuvų hidrauliniai kėlikliai bei susidėvėjęs variklio alkūninio veleno diržas. Ieškovui pasiūlyta visas išvardytas susidėvėjusias detales pakeisti naujomis, tačiau ieškovas atsisakė keisti pagrindinį variklio diržą, motyvuodamas tuo, jog mašina yra skirta pardavimui ir šis keitimas nėra būtinas. Ieškovas įspėtas, kad automobilio variklio pagrindinis diržas yra susidėvėjęs ir bet kuriuo momentu gali nutrūkti bei sugadinti variklio vožtuvus ir visą variklio dujų paskirstymo mechanizmą, tačiau ieškovas keisti diržo nesutiko. Be to, paaiškėjo, kad yra sugedusi automobilio sankaba. Remontuojant variklį sankabos ir greičių dėžės detalių blokas nebuvo liestas ir ardomas, todėl negalėjo būti pažeistas. Pranešus ieškovui apie sankabos gedimą, šis atsisakė tolesnių remonto darbų, motyvuodamas, jog sankaba sugadinta dėl atsakovo kaltės. Po variklio remonto darbų automobilį buvo galima užvesti, variklis dirbo tolygiai, jokių techninių nesklandumų, prijungus prie kompiuterinės testavimo įrangos, nebuvo nustatyta. Ieškovas už atliktus variklio remonto darbus visiškai neatsiskaitė, automobilio iš dirbtuvių nepasiėmė, todėl automobilis, pranešus ieškovui, buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Atsiėmęs automobilį iš automobilių saugojimo aikštelės bei savo lėšomis susiremontavęs automobilio sankabą, ieškovas automobilį toliau eksploatavo savo nuožiūra. Ginčo automobilio variklio diržas nutrūko dėl objektyvių priežasčių – diržas eksploatuotas ilgiau, negu numato gamintojas, ieškovas pats atsakingas už šio gedimo pasekmes. Atsakovas nurodė, kad jis nėra atsakingas už automobilio išorinių detalių subraižymą, nes šie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas, atsiimdamas automobilį iš saugojimo aikštelės, pasirašė perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog išoriškai apžiūrėjus automobilį jokių sugadinimų nepastebėta. Ieškovo reikalavimas grąžinti 800 Lt yra nepagrįstas, nes šie pinigai atsakovui buvo sumokėti už atliktą darbą, nors šalys buvo susitarę, kad automobilio remontas kainuos 1 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo P. P. 42,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo automobilį įsigijo 2009-02-23. Ginčas kilo dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tarp šalių rašytinė sutartis dėl ginčo automobilio remonto sudaryta nebuvo, tarp jų susiklostė faktiniai rangos teisiniai santykiai. Tikroji šalių valia pagal sudarytą žodinę rangos sutartį buvo: ieškovui suremontuoti jam priklausantį automobilį, atsakovui – atlikti remonto darbus ir gauti už tai atlyginimą šalių sulygta kaina. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad po nekvalifikuoto atsakovo atlikto remonto automobilis tapo blogesnės būklės, nei prieš remontą, kad atsakovas remonto metu sugadino jam pateiktas reikalingas detales ir jų negrąžino ieškovui, o dėl nekokybiško variklio remonto sutriko kitų automobilio dalių darbas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog kad dėl automobilio atskirų detalių sugadinimo ir patirtų nuostolių dydžio kaltas atsakovas. Ieškovas atsakovo kaltę grindė tik savo asmeniniais samprotavimais ir prielaidomis, tačiau neginčijamų įrodymų nepateikė. Teismas ieškovo pateiktų ginčo automobilio detalių ekspertizės (defektavimo) išvadų, kuriose nurodyta, kad didžiausia tikimybė, kad diržas buvo pažeistas jį uždedant ir eksploatuojant, plyšo, laikė rašytiniu įrodymu ir neprilygino ekspertizės akto išvadoms, nes ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Teismo nuomone, pateiktos išvados yra ne kategoriškos, o prielaidos, todėl konkreti ieškovo automobilio variklio gedimo priežastis nebuvo nustatyta. Ekspertizės (defektavimo) išvadose nenurodytas nuostolių dydis. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo automobilis buvo sugadintas dėl atsakovo kaltės, taip pat įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė jo nurodomų realiai patirtų tiesioginių nuostolių dydžio. Teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą, nenustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas P. P. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė šiuos motyvus:
1) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktus įrodymus, specialistų išvadas, liudytojų parodymus. Per visą bylinėjimosi laikotarpį buvo jaučiamas teismo šališkumas;
2) atsakovo verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs, priimdamas automobilį remontui atsakovas neįformino jokios užsakymų paraiškos, kaip reikalauja automobilių remonto paslaugų tvarka, patvirtinta ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97. Dėl tokio tvarkos pažeidimo atsakovas negalėjo nurodyti garantinio termino, per kurį trūkumai būtų ištaisyti, o padarytus nuostolius atlyginti geruoju atsakovas nesutiko;
3) atsakovas, pažeisdamas automobilių remonto paslaugų tvarką, nederinęs su ieškovu, automobilio remonto darbus perdavė atlikti kitam asmeniui A. Š., dirbančiam tame pačiame garaže pagal verslo liudijimą;
4) atliekant automobilio defektavimo ekspertizę buvo nustatyta, kad sankaba galėjo sugesti ją spaudant esant neveikiančiam varikliui. Iš nutrūkusio dirželio matyti, kad jis, labiausiai tikėtina, buvo pažeistas jį uždedant ant skriemulių, dėl ko netrukus varikliui veikiant ir nutrūko, taip sukeldamas dar daugiau gedimų. Ilgai nepaleidžiant variklio buvo perkaitintas ir sugadintas starteris;
5) atsakovas, priimdamas automobilį remontui pažeisdamas automobilių remonto paslaugų teikimo tvarką, be ieškovo sutikimo šį darbą perdavęs kitam asmeniui, yra kaltas, nes atsižvelgiant į prievolės (įsipareigojimo) esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek tam tikromis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Atsakovui vėliau atsiranda palankesnės sąlygos prieš užsakovą įrodinėjant jo atlikto darbo trūkumus. Atsakovas neįvykdė savo žodinio įsipareigojimo nustatyti gedimus ir juos pašalinti, gana ilgai laikė pas save automobilį, tačiau teismas nusprendė, kad atsakovas dėl šių nuostolių nėra kaltas;
6) byloje turėjo būti patrauktas atsakovu ir A. Š.. Tik tuomet būtų galima ginčą išnagrinėti iš esmės. Jis šiuo metu yra tik liudytojas ir taip išvengė atsakomybės, nes jo atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas. Dėl šio pažeidimo byla išspręsta neteisingai, todėl ji turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui A. Š. patraukiant byloje atsakovu. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. Z. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutiko su skundu dėl šių motyvų:
1) apeliaciniame skunde iš esmės yra kartojami ieškinio teiginiai, nenurodyta, kokias konkrečias aplinkybes teismas vertino netinkamai ir šališkai, kokie konkretūs įrodymai buvo ištirti ir vertinti pažeidžiant civilinio proceso įstatymą, kokias materialines ir procesines teisės normas teismas pažeidė priimdamas ginčijamą sprendimą. Jokių teisinių argumentų skunde nėra;
2) ieškovas turėjo teisę reikšti teismui nušalinimą, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, tikslinti ieškinį, patraukti liudytoją A. Š. atsakovu, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo;
Šalies argumentai
3) apeliantas neturi teisinio pagrindo teigti, kad automobilį remontavo A. Š.. Jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, apeliantas nepateikė. Aplinkybė, kad A. Š. dirba vienose patalpose su atsakovu, nesudaro pagrindo teigti, kad jam buvo patikėtas automobilio remontas;
4) apeliantas sąmoningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, išgalvotais ir aiškiai melagingais faktais ir siekia pakenkti atsakovo profesinei reputacijai, o skunde nurodyti argumentai yra niekuo nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnis). Toks vartojimo rangos sutarčių teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo rangos, jei ji atitinka šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas verčiasi automobilių remonto paslaugų teikimu, todėl sutiko remontuoti atsakovo automobilį. Šalių paaiškinimu nustatyta, kad rašytinė paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, šalys 2009 m. kovo mėnesio pradžioje žodžiu susitarė, kad ieškovas suremontuos nevažiuojantį ieškovo automobilį „Peugeot 807“, pakeis dalį automobilio detalių. Taigi žodinis šalių susitarimas dėl tiekiamų automobilio remonto paslaugų atitinka vartojimo rangos sutarties sampratą (CK 6.672 str.). Tas faktas, jog atsakovas galimai neturėjo galiojančio leidimo teikti automobilio remonto paslaugas, šalių susitarimui, jo kvalifikacijai esminės reikšmės neturi. Apelianto nurodyti motyvai, jog ieškovas dėl pasibaigusio atsakovo leidimo verstis automobilių remontu negalėjo pasinaudoti garantinio remonto paslauga, nėra šiojo byloje reikšminga, nes šalys dėl garantinių automobilio remonto paslaugų nesitarė ir šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo.
CPK 178 str. pasakyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, vėlesni automobilio gedimai yra tariamai susisiję su automobilio variklio paskirstymo dirželio nutrūkimu. Todėl byloje yra reikšminga nustatyti, ar atsiradę automobilio detalių gedimai yra susiję su atsakovo veiksmais (remonto paslauga). Bylos duomenimis, ieškovas, atsiimdamas automobilį 2009-07-23, patvirtino, kad išorinių automobilio sužalojimų nenustatyta (b. l. 9), todėl atmestinas ieškovo motyvas, kad automobilis grąžintas subraižytu veidrodėliu ir sulaužyta prie prekinio stiklo plastmase, nes minėti sužalojimai, be kitų automobilio sužalojimų, buvo nustatyti UAB „Kauno saulėtekis” (b. l. 67) po to, kai automobilis buvo atsiimtas iš automobilio saugojimo vietos.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad UAB „Kauno saulėtekis” ginčo automobilis buvo remontuojamas, ten pat nustatyti įvairūs automobilio gedimai (b. l. 100-101), tačiau vien tas faktas, kad automobilis buvo remontuotas kitoje įmonėje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pakartotinas automobilio remontas buvo atliktas dėl nekokybiškų atsakovo remonto veiksmų, nes byloje nėra įrodymų, kad buvo pakartotinai atliekami atsakovo jau atlikti analogiški darbai. Kaip jau minėta, ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl remonto darbų apimties, automobilio būklės iki remonto, atskirų detalių susidėvėjimo ir sugadinimo požymių, todėl negalima sutikti su ieškovo motyvais, kad automobilio remonto išlaidos padidėjo vien dėl atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė nekokybišku remontu. Vertinant šalių paaiškinimą dėl konstatuotų automobilio gedimų ir būtinų šiems gedimams pašalinti darbų apimties, dėl kurių šalys susitarė, teismas vadovaujasi byloje atsakovo paaiškinimu, nes ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų dėl ginčo remonto apimties, o iš pateikto ieškinio pareiškimo matyti, kad ieškovas pasitikėjo atsakovo nustatytais automobilio gedimais. Atsakovo paaiškinimą dėl automobilio remonto patvirtina ir liudytojas A. Š., kad automobilis pristatytas atsakovui remontuoti nevažiuojantis ir atsakovas nustatė, kas automobilyje neveikia. Be to, reikšminga yra ir tai, kad ieškovas byloje neįrodinėjo fakto, jog ginčo automobilis po remonto turėjo būti techniškai tvarkingas, važiuojantis. Byloje yra tik ieškovo pateikti dokumentai, kad automobilis yra iš Anglijos ir jis nesivedė (b. l. 18), todėl remiantis šalių paaiškinimu labiau tikėtina, kad šalys susitarė tik dėl atskirų detalių pakeitimo. Tai, kad detalės buvo pakeistos, tačiau automobilis netiko eksploatacijai, taip pat ginčo nėra. Tokiu būdu konstatuojama, kad ieškovas byloje neįrodė, kad automobilio remontas nebuvo tinkamai atliktas dėl atsakovo kompetencijos stokos. Todėl tikėtina, kad ieškovas minimaliomis sąnaudomis norėjo automobilį remontuoti neatsižvelgdamas į atsakovo pasiūlymą keisti ir kitas automobilio detales, tad veikė savo rizika, buvo nepakankamai apdairus dėl to patyrė nuostolius.
Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad automobilio techninė būklė po remonto pablogėjo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas neteisingai nustatė automobilio gedimus ir tuo pagrindu teikė ieškovui pasiūlymus dėl automobilio remonto pobūdžio. Teisėjų kolegija nesivadovauja byloje liudytojų G. P. ir E. P. paaiškinimais dėl blogos automobilio variklio būklės po remonto, nes tai yra subjektyvus liudytojų vertinimas, kuris paremtas tik tuo, jog automobilio variklis dirbo blogai, o vėliau visai nedirbo. Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta jokių neginčytinų įrodymų dėl automobilio techninės būklės iki remonto, o ieškovas ieškinio pareiškime taip pat tvirtino, kad automobilis nesivedė (b. l. 18). Šalys neginčija fakto, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl automobilio remonto, kuris buvo susijęs su detalių keitimu. Iš ieškovo procesinių dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad gedimą ir remonto apimtį nustatė atsakovas. Atsakovo nurodymu ieškovas nupirko detales, išskyrus ginčo dirželį, reikalingas automobilio remontui. Atsakovas tvirtina, kad apžiūrėjus automobilį buvo nustatytas sugedęs slėgio reguliatorius, pažeista variklio galvutės tarpinė, susidėvėję vožtuvų kompensatoriai ir vožtuvų hidrauliniai kėlikliai bei susidėvėjęs variklio alkūninio veleno diržas. Šios aplinkybės nėra nuginčytos jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija šioje byloje vadovausi atsakovo paaiškinimu dėl nustatytų ginčo automobilių gedimų ir laiko įrodyta, kad atsakovas sutiko susidėvėjusiais detales – slėgio reguliatorių, variklio galvutės tarpinę, susidėvėjusius vožtuvų kompensatorius ir vožtuvų hidraulinius kėliklius – pakeisti veikiančiomis detalėmis. Atsakovo paaiškinimu, susidėvėjęs variklio alkūninio veleno diržas nebuvo keičiamas, nes to nepageidavo ieškovas, nors atsakovas informavo ieškovą, kad nepakeitus variklio pagrindinio diržo, gali atsirasti kitų automobilio gedimų (variklio vožtuvų ir viso dujų paskirstymo mechanizmo). Toks atsakovo paaiškinimas byloje nėra nuginčytas, be to, pats ieškovas patvirtino, kad variklio dirželį keitė tik po to, kai jis nutrūko. Todėl tikėtina, kad ieškovui atsisakius keisti automobilio variklio dirželį atsakovas variklio pagrindinio diržo nenuėmė, kad buvo būtina nuimti dirželį keičiant detales dėl kurių pakeitimo šalys susitarė, įrodymų byloje nepateikta. Todėl nesant įrodymų byloje, kad dėl atsakovo dirbtuvėje atlikto automobilio remonto vėliau buvo sugadintos ekspertui pateiktos automobilio detalės (b. l. 54-55) nėra pagrindo vadovautis byloje ieškovo iniciatyva pateiktu defektavimo aktu. Nes nenustačius byloje atsakovo kaltės dėl automobilio variklio dirželio plyšimo, defektavimo aktas nėra teisiškai reikšmingas ieškovo turėtam nuostoliui nustatyti.
Ieškovo motyvai dėl ginčo automobilio perdavimo remontuoti liudytojui A. Š. nėra įrodyti jokiais objektyviais įrodymais, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino byloje apklaustas liudytojas (b. l. 88), todėl ieškovo motyvas A. Š. įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovu atmestinas. Taip pat negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 str. 2 d. 2 p. pagrindu, nes byloje nedalyvavo A. Š.. Nesant įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų pareigų ir teisių, šiuo atveju liudytojo A. Š., panaikinti teismo sprendimą nurodytu apeliaciniame skunde pagrindu priežasčių nėra.
Kiti apelianto motyvai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl šių apelianto motyvų byloje nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo nekeisti.