Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-29-424/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
II-29-424/2018
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00353-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pažeidėjas
E. A.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-29-424/2018Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00353-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.; 21.10.4
ROIK: 17071654465VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 11 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., jo atstovui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017-10-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87x-125373352-17, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas 2017-10-26 nutarimu Nr. 87x-125373352-17 E. A. nubaudė pagal ANK 420 str. 1 d. 200 Eur bauda ir 4 mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemones.

E. A. nubaustas už tai, kad jis 2017-08-27 apie 15.38 val. Trakų r., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 30 km., vairuodamas automobilį Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tokie E. A. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo įvertinti kaip KET 140.1 punkto pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

E. A., nesutikdamas su nutarimu nurodė, kad jis kaltu galėjo būti pripažintas tik tuomet, jeigu būtų įrodyta, jog jis atliko manevrą vietoje, kurioje pagal KET draudžia lenkti. Jo įsitikinimu, jis lenkimą atliko vietoje, kurioje galima lenkti, t. y. likus apie pusę kilometro iki ženklo, žyminčio sankryžą su šalutiniu keliu. Anot, E. A., jis kaltu pripažintas vadovaujantis policijos pareigūno liudytojo E. N., liudytojos M. V. parodymais bei vaizdo medžiaga. Tačiau vaizdo įrašė lenkimo nesimato, o liudytojo parodymai yra prieštaringi. Vaizdo įraše matyti, kad policijos automobilis stovėjo miške, vėliau pradėjo važiuoti link sankryžos, sustojo, šios sankryžos kairėje pusėje stovėjo kitas automobilis, kuris užstojo pagrindinio kelio matomumą, todėl nebuvo galima amatyti, kada jis pradėjo lenkimo manevrą. Esant šioms aplinkybėms, pareigūno parodymai, kad jis akivaizdžiai matė, kaip E. A. atliko lenkimo manevrą sankryžoje, negali būti patikimais, įrodančiais jo kaltę. Priimant nutarimą nebuvo nustatytos aplinkybės, kur E. A. pradėjo ir baigė lenkimo manevrą. Išvada, kad E. A. lenkimą pradėjo likus 50 m iki sankryžos, paremta tik liudytojos M. V. parodymais. Be to, nutarime neįvertinta, kad E. A. lenkė dvi transporto priemones, ko 50 metrų atkarpoje objektyviai padaryti neįmanoma. Vidutiniškai lenkimo manevrui pradėti ir užbaigti reikia 150-300 metrų. Judant 90 km/h greičiu, per vieną sekundę nuvažiuojama 20 m, taigi objektyviai neįmanoma pradėti ir baigti vienos transporto priemonės lenkimo 50 metrų atkarpoje, tuo labiau aplenkti dvi transporto priemones. E. A. teigimu, jis privalėjo atlikti lenkimą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Dėl nežinomų priežasčių prieš jį važiavusi transporto priemonė, pradėjo staigiai stabdyti. E. A. nebuvo galimybės anksčiau grįžti saugiai į savo eismo juostą. Vaizdo įraše nėra užfiksuotas momentas, kada E. A. pradėjo lenkimo manevrą, ar jis buvo atliktas iki kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, ar už šio ženklo. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. A. tvirtinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl jo kaltumo, o visos abejonės aiškintinos jo naudai. Prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti, o jei jo veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, prašė taikyti ANK 34 str. 5 d. ir neskirti teisių atėmimo, nes jis nėra teistas, anksčiau nėra baustas už analogiškus nusižengimus, turi 22 metų vairavimo stažą, dirba, darbas yra susijęs su vairavimu, netekus teisių nukentės ne tik jis pats, bet ir šeima, jis gali netekti darbo, inkriminuotas nusižengimas nesukėlė realaus pavojaus kitiems, žala nepadaryta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą su skundu nesutiko ir nurodė, kad E. A. pažeidimas yra grubus KET pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui. E. A. skunde išdėstytas aplinkybes Institucija vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, jis tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Liudytojas G. K. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba policijos pareigūnu ir įvykio dieną sustabdė E. A.. Palaiko visas nurodytas aplinkybes jo surašytame tarnybiniame pranešime. Jis negali pasakyti, kurioje vietoje E. A. pradėjo lenkimą, eismas buvo didelis, buvo užfiksuotas lenkimas pačioje sankryžoje. Parodė, kad prieš lenkdamas E. A. turėjo įsitikinti, ar tai daryti saugu. Jis lenkė pačioje sankryžoje, t. y. buvo priešpriešinio eismo juostoje.

Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji tą dieną važiavo kartu su E. A.. Važiuojant E. A. lenkė du automobilius. Ji matė, jog toje vietoje miško keliuke stovėjo policijos automobilis. E. A. tuo metu lenkė kitas transporto priemones, dėl to juos vėliau sustabdė policija. Kokiu atstumu vyko lenkimas iki šalutinio keliuko, kuriame stovėjo policijos pareigūnai, ji įvardinti negali. Lenkimas prasidėjo prieš šalutinį kelią. Policijoje ji nurodė, kad lenkimas vyko likus 50 metrų iki šalutinio keliuko tik todėl, kad ji neturėjo apie atstumą jokio suvokimo, o policininkas pateikė kelis atstumų variantus.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

LR ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje nėra ginčo, jog lenkimo manevras buvo atliekamas ir tęsiamas sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tačiau E. A. teigimu, jis lenkimą atliko vietoje, kurioje galima lenkti, t. y. likus apie pusę kilometro iki ženklo, žyminčio sankryžą su šalutiniu keliu, todėl jokio pažeidimo nepadarė, o lenkimo iki sankryžos baigti nespėjo, nes lenkė tuo metu du automobilius.

KET 140.1. punkte nustatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, aiškiai matyti, jog 15:35:46 val. automobilis Škoda Superb lenkimo manevrą atlieka sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“; 15:35:49 val. matyti, jog pačioje sankryžoje su šalutiniu keliu, automobilis Škoda Superb aplenkia du automobilius; automobilis Škoda Superb yra priešpriešinėje eismo juostoje.

Pagal KET įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra įspėjamasis ženklas, kuris pagal KET reikalavimus ne gyvenvietėse statomas 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, teismas daro išvadą, kad E. A. argumentas, jog jis lenkimą atliko vietoje, kurioje galima lenkti, t. y. likus apie pusę kilometro iki ženklo, žyminčio sankryžą su šalutiniu keliu, yra niekuo nepagrįstas. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad lenkimo manevras vyko pačioje sankryžoje. Teismo vertinimu, jei E. A. lenkimo manevrą būtų pradėjęs likus apie pusę kilometro iki įspėjančio ženklo apie šalutinį kelią iš dešinės, lenkimo manevrą, net ir lenkiant du automobilius, jis būtų baigęs iki šalutinio kelio. Kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, E. A. matė ir privalėjo įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, bei privalėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą, juolab, kad kaip jis nurodė, turi 22 metų vairavimo stažą. Nebūdamas tuo tikras, E. A. privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad pažeidimo padarymo vietoje eismas buvo intensyvus abiem eismo kryptim.

Nors lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog E. A. lenkiamas automobilis pradėjo stabdyti ir trukdė jam laiku užbaigti lenkimo manevrą. Pats E. A. privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, kadangi atstumas iki jos nuo įspėjamojo ženklo yra gana nedidelis – 150-300 m.

Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, E. A. privalėjo matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį ir ypatingai lenkiamų automobilių kiekį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 140.1 punkto reikalavimus.

E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nutarimu E. A. už padarytą nusižengimą skirta vidurkio dydžio ANK straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė. Tai atitinka ANK 34 str. 2 d. nustatytas baudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio ir trukmės nustatymo taisykles.

Tai, kad E. A. veiksmai lenkimo metu nesukėlė niekam pavojaus ir nepadarė žalos nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ANK 420 str. 1 d. sudėtis yra formali. Atsiradus žalai E. A. būtų atitinkamai traukiamas atsakomybėn pagal kitą teisės normą.

Tai, kad jis nėra teistas, anksčiau nėra baustas už analogiškus nusižengimus, turi 22 metų vairavimo stažą, dirba, darbas yra susijęs su vairavimu, netekus teisių nukentės ne tik jis pats, bet ir šeima, jis gali netekti darbo, nagrinėjamo atvejo nedaro ypatingu, išimtiniu atveju, kuomet nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas šiuo konkrečiu atveju būtų nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarime nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai, nutarimą keisti nėra pagrindo, o E. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 str. teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017-10-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87x-125373352-17 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Ramunė Valiulytė