Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-11 · Byla Nr. N-502-1797-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-11
Bylos Nr.
N-502-1797-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
Administracinė byla Nr. N5-1797/2007Procesinio sprendimo kategorija 32
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkės) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2005 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. K. 2005 m. rugpjūčio 11 d. 13.58 val., vairuodamas automobilį "Hyundai Getz" ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 153 punkto reikalavimą, sukdamas į kairę ne sankryžoje, Vilniuje, ties Savanorių pr. 13, nedavė kelio priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui, susidūrė su kitu automobiliu ir sugadino abu automobilius. V. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) nutarimu V. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 150 litų baudą.

Šalies argumentai

V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 29 d. Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad vairuodamas automobilį Vilniuje, ties Savanorių pr. 13, darė posūkio į kairę manevrą ir pajuto stiprų smūgį į jo vairuojamo automobilio dešinę pusę. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė nukentėjusiojo automobilis "Honda". Teigė, kad eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo KET 224 punkto, draudžiančio važiuoti kelyje, pažymėtame ženklais „Juosta maršrutiniam transportui", „Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms" ir (arba) ženklinimo linijomis „A", kitoms transporto priemonėms, išskyrus dviračius ir mopedus, pažeidimo. Jo manymu, jis neprivalėjo duoti kelią draudžiamojoje juostoje priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei. Teigė, kad automobilis "Honda" važiavo dideliu greičiu, tai rodo šio automobilio stabdymo kelias - 7,2 m.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi V. K. skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, pareiškėjo duoti paaiškinimai, nukentėjusiojo ir liudytojo G. J. parodymai patvirtino, kad pareiškėjas pažeidė KET 153 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo G. J. KET 224 punkto pažeidimas neatleidžia V. K. nuo pareigos vykdyti KET 153 punkto reikalavimą. Teismas nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pareiškėjas per metus padarė pakartotinį tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda; pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu V. K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas iš pirmosios instancijos teismo gavo teismo šaukimą, kuriame buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2005 m. spalio 27 d.; apie tai, kad byla bus nagrinėjama teismo posėdyje 2005 m. spalio 11 d., teismas nebuvo informavęs apelianto, ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis G. J. melagingai nurodė, jog, važiuodamas maršrutiniam transportui skirta juosta, norėjo pasukti į dešinę. Toje vietoje G. J. negalėjo sukti į dešinę, kadangi juostą, kuria jam buvo draudžiama važiuoti, skiria ištisinė ženklinimo linija, todėl jis galėjo sukti į dešinę tik iš antros juostos (KET 224 punktas).Apeliantas nėra baustas 2005 m. rugpjūčio 25 d. administracine nuobauda, todėl teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis G. J. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. G. J. nurodė, kad V. K. pažeidė KET 153 punkto reikalavimus, dėl šio V. K. pažeidimo įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė apelianto ir nukentėjusiojo automobiliai. V. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusia avarija, o nukentėjusiojo veiksmai, nors ir pažeidžiantys KET, nebuvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu susidūrimu.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi apelianto apeliacinio skundo netenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V. K. pažeidė KET 153 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog kitas incidento dalyvis, važiuodamas visuomeniniam transporto eismui skirta juosta, pažeidė KET, nebuvo įvykusio įvykio susidūrimo priežastimi ir tuo pačiu aplinkybe, šalinančia V. K. administracinę atsakomybę.

V.

2006 m. spalio 27 d. V. K. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad analogiškas eismo įvykis įvyko 2004 m. rugsėjo 29 d. Jasinskio-Rotundo gatvių rajone, Vilniuje, ir 2005 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N3-301-05 eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, važiavęs juosta, skirta visuomeniniam transportui.

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje. Teismas konstatavo, kad iš 2005 m. vasario 23 d. nutarimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-301-05 matyti, kad byloje nagrinėtu klausimu administracinių teismų praktika skiriasi. Todėl, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo funkciją formuojant vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu procesas byloje buvo atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

Prašymas atmestinas, apskųstoji teismo nutartis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktinos nepakeistos.

V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos procesas buvo atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, teisėjų kolegijai nustačius, kad būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų bei kitų konstitucinių principų kyla reikalavimas, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. <...> teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje teismai nagrinėjo institucijos 2005-08-29 nutarimo, kuriuo V. K. nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pagrįstumą ir teisėtumą. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Atnaujintame procese pirmiausia turi būti nustatyta, kokia yra susiformavusi ATPK 127 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktika sprendžiant vieno iš kelių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų administracinės atsakomybės klausimą.

Iš formuojamos teismų praktikos matyti, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. N – 951/2005, 2005 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N – 1017/2005, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. N3-1548-06, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. N16–1861/2006, 2006 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. N3-1422/2006, 2006 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. N5 – 1549/2006, 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16 – 458/2007, daugelis kitų).

Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi būti įvertinami, kiek tai yra reikšminga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N12 -635–05).

Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 50 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 53 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos <...> laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. N12 - 1030 – 05). Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nebuvo nukrypta nuo aptartos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Iš byloje teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo teisingai įvertinti V. K. veiksmai jų atitikties Kelių eismo taisyklėms požiūriu ir, kiek tai reikšminga, ir kito eismo dalyvio G. J. veiksmai.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. K. vairuojamą automobilį, sukantį į kairę ne sankryžoje, esant intensyviam eismui, praleido dviem priešingos krypties eismo juostomis važiavę automobiliai, o susidūrimas įvyko su priešinga kryptimi visuomeninio transporto juosta važiavusiu G. J. vairuojamu lengvuoju automobiliu. Pagal bendrąsias eismo dalyvių pareigas, Kelių eismo taisyklių 153 punktą, V. K. turėjo pareigą duoti kelią ir visuomeninio transporto juosta važiavusioms transporto priemonėms. Jis turėjo ir galėjo numatyti, kad visuomeninio transporto juosta gali judėti kiti automobiliai, kadangi šia juosta eismas apskritai nedraudžiamas (Kelių eismo taisyklių 224 punktas). Kaip seka iš jo paties paaiškinimų, jis G. J. vairuojamo automobilio nepastebėjo. G. J. padarytas Kelių eismo taisyklių 224 punkto pažeidimas pats savaime nelėmė neigiamų pasekmių, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog jo veiksmai nebuvo tokie, kurie padarytų V. K. pareigos duoti kelią ir visuomeninio transporto juosta važiavusioms transporto priemonėms laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 23 d. nutarime byloje Nr. N3-301-05 analizuota faktinė situacija kaip tik tuo ir skiriasi nuo šioje byloje analizuojamos situacijos, nes byloje Nr. N3-301-05 susidūrimas įvyko sankryžoje, nukentėjusiajam A. V. neatsargiai manevruojant, apie 10 metrų iki sankryžos persirikiavus į pirmą keleiviniam transportui skirtą juostą, susidūrimas įvyko pareiškėjui jau beveik atlikus posūkio į kairę manevrą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad G. J. būtų persirikiavęs į visuomeninio transporto juostą likus tokiam nedideliam atstumui iki susidūrimo vietos, kaip buvo nustatyta byloje Nr. N3-301-05. Iš eismo įvykio vietos schemos, joje užfiksuotos automobilio „Honda“ padėties po susidūrimo, stabdymo kelio, G. J. paaiškinimų (b. l. 23) akivaizdu, kad jis įvažiavo į visuomeninio transporto juostą toliau, nei likus 10 metrų iki įvažiavimo, ties kuriuo įvyko susidūrimas. Ši aplinkybė įrodo V. K. galėjimą pastebėti G. J. vairuojamą automobilį. Be to, minėtos bylos skiriasi ir tuo, kad nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš automobilių sugadinimų lokalizacijos, G. J. automobilio padėties ir jo stabdymo kelio, susidūrimas įvyko V. K. dar nebaigiant manevro, o tik jį įpusėjus.

Visi aptarti nagrinėjamos bylos duomenys įrodo V. K. kaltę pažeidus Kelių eismo taisykles, ir šį pažeidimą esant tiesiogine (pagrindine) kilusių neigiamų pasekmių priežastimi. Teismai, nagrinėję bylą, iš esmės teisingai įvertino visas reikšmingas įvykio aplinkybes, eismo dalyvių veiksmus, nuo formuojamos administracinių teismų praktikos nenukrypo. Taigi, nagrinėjant bylą, buvo paisyta iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų bei kitų konstitucinių principų kylančio reikalavimo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Todėl V. K. prašymas atmestinas, teismų priimti pagrįsti ir teisėti procesiniai sprendimai paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. prašymą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas