- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- I1-914-320/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02765-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. (toliau– ir pareiškėjas, ir R. G.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 500 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2020 m. lapkričio 4 d., dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau– ir atsakovės atstovė, ir LAVL) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad buvimo LAVL laikotarpiu, jo gyvenamojoje patalpoje langai buvo be užuolaidų, o priešais, netoliese, buvo kitas LAVL pastatas per kurio langus kiti asmenys galėjo stebėti kaip jis nusirenginėja ir atlikinėja gydymo procedūras, ko pasėkoje buvo pažeista jo teisė į privatumą. Be to, gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti ir normaliai pavalgyti. LAVL telefonu ir pasivaikščiojimo kiemeliais naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, bet po jų nebuvo atliekama dezinfekcija. Pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, psichologinius sukrėtimus, buvo pažeistas jo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atvykęs nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d. Pareiškėjas dėl skunde minimų nusiskundimų, už ginčui aktualų laikotarpį jau yra kreipęsis į teismą, administracinėje byloje Nr. 1-3073-554/2019, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. LAVL taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- ir Lietuvos higienos norma HN 47:2011), kurioje nenumatyta, kad palatose turi būti stalas. LAVL langai įrengti, taip kaip numatyta teisės aktuose. LAVL Vidaus ligų skyriuje buvo du telefono aparatai: pirmame aukšte bei antrame aukšte. LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje buvo taip pat du telefono aparatai: antrame aukšte bei trečiame aukšte. Pareiškėjas kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis viename aukšte nebuvo patalpintas. LAVL suimtieji (nuteistieji) sergantys (ar yra įtariami, kad serga) užkrečiamomis ligomis, pasivaikščioti vedami pagal nustatytą dienotvarkę į atskirą pasivaikščiojimo kimelį, kuris po pasivaikščiojimo yra dezinfekuojamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Dalis administracinės bylos nutraukiama, kita skundo dalis atmetama.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr.1-3073-554/2019 pagal R. G. analogišką skundas dėl sąlygų, susijusių su LAVL gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, langais ir privatumu, laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Minėtoje administracinėje byloje Nr.1-3073-554/2019 priimtas teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl byla dėl šios skundo dalies nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Kita skundo dalis atmestina.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiais nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2020 m. lapkričio 4 d. Atsižvelgus į tai, kad dalis bylos aukščiau nurodytais pagrindais nutraukiama, skundžiamas laikotarpis skundo dalyje dėl LAVL gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, langų ir privatumo, yra nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d., likusioje pareiškėjo skundo dalyje ( dėl kietojo inventoriaus, bei teisės į saugią aplinką) skundžiamas laikotarpis yra nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 2 d., nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 28 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl privatumo gyvenamojoje vietoje.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad būnant LAVL nebuvo užtikrintas kameroje (palatoje) privatumas, t. y. ant langų nebuvo užuolaidų, todėl jį galėjo stebėti kiti nuteistieji ir LAVL personalas per langą.
Laisvės atėmimo vietų ligonės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punkte numatyta, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 47-1:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos.
Be to, atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmajame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos. Abejoti tokiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovės atsiliepimą taip pat jų nekvestionavo.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į atstumą tarp pastato, kuriame pareiškėjas buvo laikomas, ir šalia esančio pastato, į grotų buvimą ant gyvenamųjų patalpų, bei į tai, jog byloje nėra duomenų, kad kamerų tipo patalpose (palatose), kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, pareiškėjo argumentai dėl privatumo kamerose neužtikrinimo, jog nebuvo ant langų užuolaidų, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kietojo inventoriaus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad LAVL gyvenamosiose patalpose nebuvo stalo, todėl negalėjo rašyti ir normaliai pavalgyti.
Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Stalo buvimas palatoje, pagal Higienos normą HN 47:2011, nėra numatytas. LAVL taikoma Higienos norma HN 47:2011, todėl LAVL gyvenamosiose patalpose pagrįstai nebuvo stalų ir pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje atmetami.
Dėl teisės į saugią aplinką.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad LAVL telefonu ir pasivaikščiojimo kiemeliais naudojosi ir asmenys, sergantys užkrečiamosiomis ligomis, bet po jų nebuvo atliekama dezinfekcija.
Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau– ir Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012) 11 punkte nustatyta, kad visiems pacientams taikomos standartinės izoliavimo priemonės (rankų higiena, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktika, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimas, aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija, skalbinių ir atliekų tvarkymas).
Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 21 punkte nustatyta, kad pacientui, sergančiam arba įtariamam, kad serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcijomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis), taikomos standartinės ir šios papildomos izoliavimo priemonės: 1) pacientas stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje guldomas į izoliavimo palatą, kurioje nustatytas neigiamas slėgis; 2) nesant palatos, kurioje nustatytas neigiamas slėgis, pacientas guldomas į atskirą vienvietę palatą arba į palatą, kurioje guli pacientai, sergantys (remiantis klinika ir diagnoze) ta pačia infekcija; 3) palatos durys visą laiką turi būti uždarytos; 4) darbuotojai, įeinantys į paciento, kuriam įtariama ar nustatyta atvira plaučių ar gerklų tuberkuliozė, palatą arba atliekantys procedūras, kurių metu gali būti įkvėpti gyvybingi mikroorganizmai, turi užsidėti respiratorių; 5) darbuotojai, įeinantys į palatą, kurioje izoliuotas sergantis raupais pacientas arba kuriam diagnozuoti raupai, arba šiam pacientui atliekamos procedūros, kurių metu susidaro aerozoliai, turi užsidėti respiratorių; 6) sergančiam kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriančiam tuberkuliozės mikobakterijas pacientui taikomos Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 3.2 punkte nustatytos izoliavimo priemonės.
Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 22 punkte nustatyta, kad, jeigu pacientas, sergantis arba įtariama, kad jis serga šios higienos normos 1 ir 2 prieduose išvardytomis infekcinėmis ligomis, kurių sukėlėjai plinta per orą (su dalelėmis arba su lašeliais), išvežamas arba išvedamas iš palatos, jam uždedama medicininė kaukė. Byloje nėra duomenų, o ir pats pareiškėjas neteigia, kad atsakovės atstovė šių reikalavimų nesilaikė. Be to, atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL suimtieji (nuteistieji) sergantys (ar yra įtariami, kad serga) užkrečiamomis ligomis, remiantis BVK 103 straipsniu, vedami pasivaikščioti pagal nustatytą dienotvarkę į atskirą pasivaikščiojimo kimelį, kuris po pasivaikščiojimo yra dezinfekuojamas.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu LAVL patalpos buvo įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, bet jose telefonų įrengimas nebuvo reglamentuotas. Be to atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LAVL Vidaus ligų skyriuje buvo du telefono aparatai – pirmame aukšte bei antrame aukšte, bei LAVL Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje buvo taip pat du telefono aparatai – antrame aukšte bei trečiame aukšte. Tuo tarpu pareiškėjas kartu su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis viename aukšte nebuvo patalpintas, todėl negalėjo naudotis telefono aparatais, kuriais naudojosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys.
Atsakovės atstovės pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į saugią aplinką LAVL ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo R. G. skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą, susijusią su Laisvės atėmimo vietų ligoninės gyvenamųjų patalpų langais ir privatumu, laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d.
Kitą pareiškėjo R. G. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.