- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- e2YT-25918-820/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19368-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, V. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ Turto bankas ir V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sūnaus V. Č. mirties, priėmė mirusiojo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Pareiškime nurodo, jog iki sūnaus mirties jie gyveno kartu, pareiškėjos sūnus buvo išsituokęs. Palikėjo turtą 926,572500 vienetai pensijų fondų, kurių vertė 456,06 EUR. Pareiškėjos teigimu į notarą nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes jokio registruoto turo palikėjas neturėjo, o visą asmeninį palikėjo turtą pareiškėja priėmė faktiškai pradėjusi valdyti. Pareiškėja nurodo, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji faktiškai valdydama, priėmė savo sūnaus V. Č. palikimą reikalinga tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti paveldėtojo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog teismui nustačius, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, suinteresuotasis asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymui.
Suinteresuotasis asmuo V. K. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nustatė, jog V. Č. mirė 2007 m. birželio 24 d. (e. b. l. 4). Pareiškėja yra palikėjo motina (e. b. l. 4). Testamentų registre nėra duomenų apie įregistruotus V. Č. sudarytus testamentus ar palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 11).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis palikėjo asmeniniu turtu kaip savu. Perėmė palikėjo kilnojamą turtą (namų apyvokos daiktus), juo naudojosi ir rūpinosi bei prižiūrėjo. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo naudojosi ir rūpinosi, ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys (palikėjo dukra) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sūnaus V. Č. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).
Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po V. Č. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėja, kaip mirusiojo V. Č. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po V. Č. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 str. 2 d. 8 p. ir 445 str.).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sūnaus V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. birželio 24 d., priėmė V. Č. palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo nuorašą išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Lvovo g. 25, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.