- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-03
- Bylos Nr.
- 1-768-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10393-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį 1metų laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme; bausmę atliko;
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
R. V. 2020 m. kovo 11 d. apie 14⁰⁰ val. laikino apgyvendinimo namuose (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė jam poodines kraujosruvas dešinio smilkinio-dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio užausio srityje, dešinės akies apatinio voko srityje, kairio antakio-kairės akies abiejų vokų-kairio skruostikaulio-kairio smilkinio srityje, kairiame žaste; kraujosruvą kairės akies junginėje; muštinę žaizdą kairės akies apatinio voko srityje; muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje; kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. V. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad jis su sutuoktine nenorėjo gyventi pas uošvius, jo mama jų nenorėjo priimti, todėl prieš 2 m. apsigyveno nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Neseniai (iki įvykio) nakvynės namų trečiame aukšte apsigyveno nukentėjusysis ir S. (2020 m.) kovo 11 d. kaltinamasis nakvynės namuose šventė Kovo 11-ąją. Buvo išgėręs, nors nakvynės namų taisyklės draudžia vartoti alkoholinius gėrimus. Kaltinamajam įsiskaudėjo galvą, paprašė sutuoktinės surasti vaistų. Sutuoktinė ėjo per kambarius, bet vaistų negavo. Sutuoktinė grįžo iš trečio aukšto labai susinervinusi ir vos ne verkdama. Pasak sutuoktinės, nukentėjusysis uždarė kambario duris ir nenorėjo jos išleisti. Nakvynės namuose kasdien vartojamas alkoholis, muštynės, dar betrūktų išprievartavimų, todėl kaltinamasis su sutuoktine nuėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis su S. nenorėjo išleisti jo sutuoktinės iš kambario. „Tas žmogus“ keikėsi ir pasiuntė kaltinamąjį lauk. Kaltinamasis išėjo, tačiau po to grįžo. Nukentėjusysis įžeidinėjo kaltinamąjį keiksmažodžiais, čiupo už skverno ir nepaleido. Kaltinamasis lyg nukrito ant fotelio, pakilęs baksnojo nukentėjusįjį į veidą, kairį šoną. Iš pradžių nukentėjusysis stovėjo, po kaltinamojo smūgių pargriuvo ant lovos. Sėdinčiam nukentėjusiajam kaltinamasis smūgiavo į veido sritį, kol šis buvo įsikibęs į jį. Atėjusi budinčioji liepė kaltinamajam pasilikti įvykio vietoje. Kaltinamasis sulaukė, kol atvyko greitoji ir policija. Grįžęs iš komisariato, kaltinamasis nuėjo pas nukentėjusįjį, atsiprašė. Nukentėjusysis gulėjo lovoje, nusisuko ir papurtė galvą, kad neatleidžia. Po įvykio kaltinamasis su sutuoktine apsigyveno pas savo mamą. Mama priėmė gyventi su sąlyga, kad kaltinamasis nevartos alkoholio, ir nuo to laiko jis nebegeria alkoholio. Prašo skirti programą gydytis nuo alkoholizmo ir mokytis valdytis.
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paaiškino (b. l. 114-115, 127), kad su sutuoktine I. V. antrus metus gyvena nakvynės namuose. Vakar su sutuoktine buvo namuose, šventė, išgėrė alkoholio. R. V. ėmė skaudėti galvą. Sutuoktinė nuėjo pas kaimynus ieškoti analgino. Ji grįžo susinervinusi, įpykusi, sakė, kad buvo nuėjusi į 313 kambarį, senukas čiupo ją ir norėjo įsiversti į lovą, bet ši ištrūko. Senukas nėra mėgstamas nakvynės namuose, yra įkyrus, visur lenda, kišasi. R. V. susinervino ir nuėjo aiškintis. Jis sukonfliktavo su pas kaimyną buvusiu S., susistumdė su juo, nes pastarasis nenorėjo leisti išsiaiškinti su senuku. Jie su S. apsistumdė ir tas išgrūdo R. V. iš kambario. R. V. išėjo į koridorių, jo sutuoktinė stovėjo ir laukė. Tada abu įėjo į kambarį, norėjo išsiaiškinti. Senukas keikėsi, kilo triukšmas. R. V. susikibo su senuku ir sudavė jam kelis, keliolika kartų į veido sritį iš kairės pusės, į šonus ir petį. Senukas sudavė R. V. atgal, bet fizinio skausmo nesukėlė, R. V. pretenzijų dėl to neturi. R. V. išėjo iš kambario. Atėjo budinčioji ir pasakė, kad reikia kviesti policiją, kad niekur neitų. R. V. sutuoktinė skambino į policiją, nes norėjo pranešti apie pasikėsinimą išprievartauti, o senukas irgi kvietė policiją dėl sumušimo. R. V. labai gailisi, kad pasikarščiavo ir sudavė.
Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis prisipažino kaltu, davė paaiškinimus, atitinkančius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė (b. l. 5-7, 26), kad prarado butą ir nuo 2019 m. liepos gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). Su juo viename kambaryje gyvena S. ir R.. 2020 m. kovo 11 d. apie 14 val. pro neužrakintas kambario duris įėjo nepažįstamas 40 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo vyras. Nepažįstamas vyras priėjo prie S. ir rankomis jį pastūmė, tarpusavyje apsižodžiavo, susimušė. Tai pamatęs, nukentėjusysis pakilo nuo lovos, priėjo prie nepažįstamo vyro, jį pastūmė, klausė: „ką čia darai?“. Nepažįstamas vyras išėjo iš kambario. Nukentėjusysis atsigulė lovon. Po kelių minučių į kambarį vėl atėjo tas pats vyras ir nepažįstama moteris. Moteris keikė nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Nepažįstamas vyras be priežasties smogė nukentėjusiajam ranka į veidą. Nukentėjusysis bandė gintis, bet vyras ranka sudavė dar kelis kartus į veidą, kairį šoną, petį. Kiti nukentėjusiojo kambariokai nesikišo į konfliktą. Po smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę, atsipeikėjęs iškvietė policiją ir medikus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė (b. l. 55-56), kad su sutuoktiniu gyvena nakvynės namuose. Kovo 11 d. ji ir jos sutuoktinis, nukentėjusysis A. ir jo kambaryje gyvenantis S. K. buvo neblaivūs. A. labai konfliktiškas, piktas. Jis yra labai įkyraus ir bjauraus būdo, labai negražiai elgiasi su kitais žmonėmis, keliauja gyventi iš vieno kambario į kitą.
Liudytoja I. V. nakvynės namuose ieškovo nors vienos tabletės nuo galvos skausmo. Kai liudytoja I. V. paprašė tabletės nukentėjusiojo ir S. K., jie keikėsi, o tas senis A. iš viso durnas, puolė žodžiais, įžeidinėjo ir t. t. Liudytoja I. V. norėjo išeiti, bet S. K. užstojo kelią. Neaišku, ko S. K. norėjo. Liudytoja I. V. pastūmė S. K. iš tako ir išėjo. Liudytoja I. V. parėjo namo supykusi, nesuprato, ko norėjo S. K.. Ji pasakė sutuoktiniui, kad ją gal norėjo užgulti, nes nenorėjo išleisti jos iš kambario. Sutuoktinis išėjo aiškintis, liudytoja I. V. - paskui jį. Sutuoktinis įėjo į nukentėjusiojo ir S. K. kambarį, ji liko koridoriuje prie kambario durų. Kambario viduje kilo triukšmas. Kaip liudytoja I. V. suprato, kambaryje jie, matyt, apsistumdė, bet sutuoktinis sakė, kad nesimušė. Sutuoktinį išgrūdo iš kambario. Liudytoja I. V. stebėjosi, kaip jie gali išmesti (išvaryti jos sutuoktinį laukan) ir nenori išsiaiškinti. Liudytoja I. V. su sutuoktiniu kartu įėjo į kambarį. Abu (nukentėjusysis ir S. K.) puolė ant sutuoktinio. S. norėjo padėti seniui, jį sutuoktinis nustūmė, kad nesikištų. Senis trenkė kumščiu jos sutuoktiniui kažkur į krūtinę. Sutuoktinis perpyko ir sumušė senį: sudavė kelis kartus į galvą, šonus. Senis nugriuvo atbulas ant lovos. Liudytoja I. V. nematė, kad sutuoktinis būtų mušęs gulintį. Senis šaukė, kad kvies policiją. Liudytoja I. V. šaukė, kad ji irgi kvies policiją, nes šie norėjo priekabiauti prie jos. Kambaryje buvo triukšmas. Jos sutuoktinis išėjo iš kambario, ji irgi išėjo ir kvietė policiją, bet gerai nepamena, ar prisiskambino. Netrukus atvyko policija ir greitoji.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė (b. l. 61-62), kad nakvynės namų (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena su A. B. ir dar vienu vyru, bet jo įvykio dieną kambaryje nebuvo. Kovo 11-ąją po pietų liudytojas S. K. parėjo su puodais iš virtuvės ir pamatė, kad koridoriuje į priešais esantį kambarį įeina R., į jų kambarį - I. Moteris ir vyras buvo girti. ((duomenys neskelbtini)) kambaryje I. kalbėjo su A. B.. Ji klausė, ar (A. B.) turi pinigų. (A. B.) atsakė, kad neturi. Ji dar kažką pasakė, liudytojas S. K. neatsimena ką. Liudytojas S. K. pasakė I., kad ji yra girta ir kad eitų lauk. I. išėjo. Labai greitai, nepraėjo nė minutė, I. grįžo su vyru. I. teigimu, ((duomenys neskelbtini)) kambaryje ją stumdė. Liudytojas S. K. klausė, ko jie čia vaikšto, jei gyvena pirmame aukšte, ko jiems reikia, varė juos iš kambario, susiginčijo su vyru. A. B. taip pat varė vyrą laukan. Vyras sudavė A. B. į veidą. Tas užgriuvo ant lovos. Vyras stūmė liudytoją S. K. pro duris, bet nesužalojo. Liudytojas S. K. matė, kad vyras jaunas, gana agresyvus, o jie seniai, tad bus blogai. Liudytojas S. K. išėjo laukan ir nuėjo į pirmą aukštą pas budėtoją, pasakė, kad vyksta konfliktas, kad eitų žiūrėti. Kai liudytojas S. K. grįžo su budinčia į kambarį, viduje ar koridoriuje rado vyrą su moterimi. Kambaryje buvo kraujo. A. B. sėdėjo ir gulėjo ant lovos, matėsi, kad jis yra sumuštas: veide mėlynė, akis užtinusi. Budėtoja iškvietė policiją, A. B. irgi kvietė policiją. Nei liudytojas S. K., nei A. B. nesulaikė I. kambaryje ir neketino nieko (blogo) daryti, nelindo prie jos, atvirkščiai - varė laukan, kad išeitų.
(duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48) teigiama, kad A. B. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio smilkinio-dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio užausio srityje, dešinės akies apatinio voko srityje, kairio antakio-kairės akies abiejų vokų-kairio skruostikaulio-kairio smilkinio srityje, kairiame žaste; kraujosruva kairės akies junginėje; muštinė žaizda kairės akies apatinio voko srityje; muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje; kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis; VII šonkaulio lūžis. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2020 m. kovo 11 d. diagnozuotas VIII šonkaulio lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyvaus radiologinio tyrimo duomenimis (krūtinės ląstos organų rentgenogramoje Nr. 4635 VIII šonkaulio lūžimas aprašomas kaip įtariamas). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei traumai. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apžiūros 2020 m. kovo 11 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 12-16) užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Remiantis specialisto išvada apie tyrimais nepatvirtintą VIII šonkaulio lūžį, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis, be kita ko, padarė nukentėjusiajam VIII šonkaulio lūžį.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. (BK 138 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), oficialiai nedirba, nuo 2019 m. gruodžio 10 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, prieš tai ilgą laiką trumpais periodais dirbo (b. l. 65, 84-88). 2010 m. baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, 2015 m. – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 2017 m. - Administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį; galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 66, 89). Teistas 4 kartus už smurtinius nusikaltimus (b. l. 69-83). 2018 m. kaltinamasis savo mamai sukėlė fizinį skausmą, vėliau nežymiai sužalojo mamą ir grasino ją užmušti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, nukentėjusiųjų, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė būtų griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas žemesnis už vidurkį (BK 50 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.
Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 11 d. 14³⁰ val. iki 2020 m. kovo 12 d. 11⁴² (b. l. 99, 121). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas – viena diena.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Teismo nuomone, šiuo atveju yra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaip minėta, kaltinamasis per beveik 10 pastarųjų metų teistas 4 kartus, visais atvejais – už smurtinius ir kitus nusikaltimus. Teismo vertinimu, kaltinamasis padarė pažangą, kad pripažino, jog aplinka nakvynės namuose jam nepalanki, draugija nepriimtina, persikėlė gyventi pas mamą ir įsipareigojo nustoti vartoti alkoholį. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus, įpareigodamas jį per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus (neturint) darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5-6, 10 p.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 118-119) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2020 m. balandžio 20 d. pareiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo, jei jis bus pripažintas kaltu, 169,90 € turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo (b. l. 146-147). Pridėjo apskaitos sistemos išrašą apie suteiktų gydymo paslaugų kainą (b. l. 148). Žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti R. V. laikino sulaikymo laiką – 1 (vieną) dieną.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-6, 10 punktais, sumažintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejus) metus, įpareigodamas R. V. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti bent dviejose elgesio pataisos programose; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus (neturint) darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol pradės dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
R. V. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos, veikiančios Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2020 m. balandžio 20 d. pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. V. Valstybinei ligonių kasai prie SAM (atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti 169,60 € Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.