- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-688-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01289-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Kreditorius
- UAB „Minibank“
- Skolininkas
- G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Minibank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkei G. M. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininkės 2342,25 Eur skolos, 123,91 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14 Eur dydžio žyminį mokestį ir 72,60 Eur išlaidas už UAB „Ekonomistas“ teisines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi kreditoriui nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti: pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad kreditorius sumokėjo advokatui G. Ž. 72,60 Eur sumą ir 14 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad advokatui buvo sumokėta 72,60 Eur dydžio suma už suteiktas teisines paslaugas. Be to teismui nėra pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad pateiktas pareiškimas neatitinka turinio reikalavimo, įtvirtinto CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Kreditorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Nurodo, kad pagal teismų praktiką CPK 433 straipsnio 3 dalis, CPK 435 straipsnio 3 dalis bei CPK 439 straipsnio 4 dalis apskritai neįpareigoja kreditoriaus pagrįsti savo reikalavimo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas a priori įvertindamas UAB „Minibank“ reikalavimo pagrįstumą, pažeidė CPK 435 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
7. Kreditorius teigia, kad šioje byloje apskritai neturėjo būti tikrinamas jo reikalavimų pagrįstumas (CPK 435 str. 3 d.), o teismas, atlikęs formalų kreditoriaus pateiktų dokumentų vertinimą, turėjo priimti teismo įsakymą. Su šiuo kreditoriaus teiginiu nesutiktina. Šioje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių, taigi skolininkė G. M. yra silpnesnioji šių teisinių santykių šalis – vartotoja. Teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas, turi būti aktyvus, tam kad būtų apsaugoti vartotojo interesai. Pažymėtina, kad vartojimo kreditų išdavimas yra nuolatinė kreditoriaus UAB „Minibank“ veikla, todėl kreditorius yra šios srities profesionalas. Taigi, kreditoriaus padėtis palyginus su skolininkės yra ženkliai geresnė - jis tokiose bylose turi didesnę patirtį ir didesnes galimybes (finansinius ir žmogiškuosius išteklius) atstovauti savo interesams teisme. Todėl šitoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti skolininkės G. M. (vartotojos) interesus, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pareikalauti, kad kreditorius pateiktų papildomus dokumentus.
8. Įvertinęs kreditoriaus kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš jų negalima nustatyti, jog kreditorius iš tiesų patyrė 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato G. Ž. teisinę pagalbą, nes nepateikti įrodymai, iš kurių matytųsi, jog UAB „Minibank“ minėtą sumą pervedė (ar sumokėjo grynaisiais pinigais) advokatui G. Ž.. Pagal nusistovėjusią praktiką, būtent pinigų pervedimo, o ne vien tik sąskaitos faktūros pateikimo faktas yra svarbus įrodinėjant apie realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesant tokio įrodymo byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikalavo, kad kreditorius jį pateiktų.
9. Nors apeliantas to ir neakcentuoja atskirajame skunde, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nustatė terminą ir kitam trūkumui pašalinti – pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, nes jis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo teismui nebuvo pateiktas.
10. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditoriui nustatė terminą pareiškimo dėl teismo įsakymo trūkumams pašalinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas kreditoriui nustato naują terminą iki 2017 m. balandžio 14 d. pareiškimo trūkumams pašalinti.
10. Teismas išaiškina kreditoriui, kad jis dėl skolos priteisimo iš skolininkės gali kreiptis ir ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti kreditoriui UAB „Minibank“ naują terminą – iki 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams pašalinti.