- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-26
- Bylos Nr.
- 3K-3-306/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Bronius Pupkovas (pran.), Aloyzas Marčiulionis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui Kauno rajono notarei R. S. dėl turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. teismo prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. gegužės 25 d. sutartį dėl santuokinio turto padalijimo. Jis nurodė, kad su atsakove M. V. susituokė 1980 metais, tačiau dėl jos elgesio 2004 metais buvo priverstas palikti santuokoje įgytą butą Kaune ir persikelti gyventi pas dukterį į Skuodo rajoną. 2004 m. gegužės mėnesį atsakovės iniciatyva šalys pradėjo spręsti santuokinio turto padalijimo klausimą. 2004 m. gegužės 25 d. notarė patvirtino šalių sudarytą turto dalybų sutartį. Ieškovas teigė, kad atsakovė jį apgavo, ir šią sutartį jis sudarė sau labai nenaudingomis sąlygomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių buvo sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią ieškovui atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei - už 39 000 Lt. Ieškovas sudarytą sutartį ginčija remdamasis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, nurodydamas, kad dėl susidėjusių (sveikatos, atsakovės panaudotos prievartos) aplinkybių buvo priverstas sudaryti sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis.
Teismai nustatė, kad, prieš sudarant ginčo sutartį, ieškovas atvyko pas atsakovę, jos namuose pasiliko nakvoti, šalys drauge nuvyko į notarinę kontorą, todėl padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė savanaudiškai pasinaudojo sunkia ieškovo sveikatos būkle, t. y. primetė savo valią sudaryti ieškovui aiškiai nenaudingą turto dalybų sutartį. Atsakovo argumentai, kad jis sandorį sudarė dėl atsakovės grasinimų, nepagrįsti. Tai, kad ieškovo valia dėl ginčo sutarties sudarymo formavosi neveikiama atsakovės, teismų teigimu, liudija ir ta aplinkybė, kad ieškovas savo ranka surašė įgaliojimą, kuriuo išreiškė valią ginčo buto dalį perleisti neatlygintinai pašaliniam asmeniui. Tai patvirtina atsakovės paaiškinimus, jog ginčo butas ieškovui išsikėlus į Skuodą tapo nebereikalingas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:
2004 m. gegužės 25 d. turto padalijimo sutartį kasatorius prašė pripažinti negaliojančia, remdamasis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, nurodydamas, kad dėl susidėjusių šeiminių, sveikatos aplinkybių buvo priverstas sudaryti sutartį dėl turto padalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis. CK 1.91 straipsnis nepateikia susidėjusių sunkių aplinkybių sampratos bei tokių aplinkybių sąrašo, todėl tai turėtų būti apibrėžta remiantis teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, nurodyta, kad pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Dėl to sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme - CK 1.91 straipsnyje - įtvirtinta minėtų faktų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2001, išaiškino 1964 m. CK 57 (atitinkamai 2000 m. CK 1.91) straipsnio taikymą. Šioje nutartyje, aiškinant CK 57 straipsnio taikymą, nurodoma, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, būtina nustatyti šiuos požymius: sandorio šalis neturi būtinų gyvenimo sąlygų; kita sandorio šalis turi žinoti šias svarbias aplinkybes; kita sandorio šalis pasinaudojo šiomis svarbiomis aplinkybėmis; sandoris buvo sudarytas labai aiškiai nenaudingomis kitai šaliai sąlygomis.
Nurodytoje nutartyje pažymėta, kad, jei nėra bent vieno iš nurodytų požymių, tai nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes kiekvienas jų, yra conditio sine quo non. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas, aiškindami CK 1.91 straipsnio 1 dalį, šiomis nuostatomis visiškai nesirėmė.
Teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 13, 14 punktus, kuriuose nustatyta, kad teismas privalo tirti byloje kiekvieną priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, vertinant asmens valią sandorio sudarymo metu, reikia atsižvelgti į asmens amžių, sveikatos būklę bei konkrečias bylos aplinkybes. Ginčijamo sandorio metu kasatoriui buvo 79 metai, sunki sveikatos būklė. Dėl įvairių sveikatos sutrikimų atsakovės grasinimai jam buvo realūs, todėl jis buvo priverstas pasirašyti turto dalybų sutartį sau nenaudingomis sąlygomis. Tai, kad sandoris turi valios trūkumų, kasatoriaus nuomone, galima teigti taikant protingumo kriterijų, nes, neturint nuosavo gyvenamojo ploto, jo valia negalėjo būti perleisti visą apstatytą butą atsakovei, o jam prisiimti menkavertį turtą už 5000 Lt. Remiantis protingumo kriterijumi, akivaizdu, kad kasatorius buvo priverstas pasirašyti turto dalybų sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, ir tokia sutartis yra aiškiai neadekvati (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė M. V. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad ieškovo (kasatoriaus) ginčijama turto padalijimo sutartis yra adekvati ne tik dėl to, kad ieškovui ginčo butas nebuvo reikalingas, nes jis savo valia persikėlė į kitą miestą gyventi pas dukterį (savo gyvenamąją vietą jis deklaruoja būtent ten), bet ir dėl to, kad butas jam nepriklauso ir iš esmės negali būti dalijamas kaip santuokinis turtas. Atsakovė dar iki santuokos su ieškovu turėjo dviejų kambarių butą Kaune, jį nugriovus buvo suteiktas ginčo butas. 1992 m. vasario 25 d. sudarant jos vardu ginčo buto privatizavimo sutartį dėl atsakovei taikomų lengvatų jis buvo įkainotas 6201 investicinių čekių, kuriuos ji viena sumokėjo iš savo investicinės sąskaitos banke. Ieškovas taip pat apeliuoja į savo sveikatos būklę ir invalidumą, tuo tarpu atsakovės sveikatos būklė yra ne lengvesnė, o dar sunkesnė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad atsakovės iniciatyva 2004 m. gegužės 25 d. šalių buvo sudaryta santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis, pagal kurios sąlygas ieškovui atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei - jų turimas nekilnojamasis turtas, t. y. dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 39 000 Lt. Byloje nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai, gyvenantys skyrium. Ieškovo teigimu, ši sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, nes dėl susidėjusių aplinkybių (sveikatos būklės, atsakovės naudotos prievartos) jis buvo priverstas sudaryti sandorį sau labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnis). Teismai konstatavo, kad šie ieškovo argumentai yra neįrodyti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagrindinis kasacinio skundo argumentas yra tai, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.91 straipsnio nuostatas.
CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai gali pasidalyti bendrai sugyventą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Iš 2004 m. gegužės 25 d. turto pasidalijimo sutarties matyti, kad iš bendrai sugyvento turto, t. y. 44 000 Lt, kasatoriui atiteko turto už 5000 Lt, o atsakovei – už 39 000 Lt. Kasatorius teigia, kad dėl susidėjusių šeiminių, sveikatos aplinkybių jis buvo priverstas sudaryti sutartį dėl turto pasidalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis, todėl CK 1.91 straipsnio pagrindu prašė pripažinti minėtą sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad kasatorius (ieškovas) neįrodė, kad sutarties sudarymo dieną dėl bendrai sugyvento turto pasidalijimo buvo susidėjusios tokios aplinkybės, dėl kurių pastarasis buvo priverstas sudaryti sutartį sau labai nenaudingomis sąlygomis. Teismai nurodė, kad tik po sutarties sudarymo kasatorius pradėjo apeliuoti į blogą sveikatą. Su tokiomis teismų išvadomis negalima sutikti.
Pagal CK 1.91 straipsnio prasmę sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis tokį sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, jomis pasinaudojo. Kasatorius teigia, kad būtent šio sandorio sudarymo metu ir egzistavo tokios aplinkybės, kurios nurodytos CK 1.91 straipsnyje.
Byloje yra duomenų, kad kasatorius serga kraujagysline demensija, depresiniu sindromu. Be to, jam diagnozuotas sunkus depresinis sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas (b. l. 57). Teismai šių įrodymų netyrė ir nevertino. Kasatorius prie kasacinio skundo pridėjo invalido pažymėjimą, iš kurio matyti, kad jis nuo 1988 m. gegužės 8 d. yra II grupės invalidas. Kauno miesto poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą yra ligos istorija bei kitos žinios apie kasatoriaus sveikatos būklę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Šių bylų nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XIX skyrius. CPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokio pobūdžio bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys net nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, t. y. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nustačius esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 360 straipsnis). Iš naujo nagrinėjant bylą teismams būtina išsiaiškinti nurodytas aplinkybes ir tik tada daryti išvadas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.