Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis J. P., akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/13/01300 pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2013-08-12 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-4171 dėl 113 280,97 Eur skolos ir 16 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojo Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriaus naudai. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nustatyta, kad antstolis 2017-03-15 priėmė patvarkymą Nr. S17-9101 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“, juo nutarė pirmąsias varžytynes skelbti ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos arba rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Antstolis 2017-04-14 priėmė patvarkymą Nr. S17-13047 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ bei pranešimą Nr. S17-13048 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“, kuriais informavo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad 2017-04-14 skelbiamos pirmosios jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo su kūrybine dirbtuve ir pastato – šiltnamio, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai pripažino, kad skolininkui buvo tinkamai pranešta apie paskelbtas varžytynes. Apeliantas paaiškino, kad jis registruotu paštu nebuvo gavęs jokios informacijos apie areštuoto turto įvertinimą bei turto varžytynių paskelbimą, todėl varžytynės buvo paskelbtos neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuojančios CPK 604 straipsnio nuostatos numato, jog procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio 2017-03-15 patvarkymas „Dėl 2014-02-10 turto arešto akte Nr. 0172/13/01300 nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo“ kartu su 2017-03-02 ekspertizės akto išvadų kopija, taip pat antstolio 2017-03-15 patvarkymas „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ Nr. S17-9101 bei 2017-03-15 pranešimas „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ išsiųsti skolininkui registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai dokumentai šiais adresais įteikti teisininkei V. K. bei skolininko mamai N. K. (vykd. b. l. 253, 254). Be to, visi minėti antstolio patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui elektroniniu paštu (vykd. b. l. 256). Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, jog 2017-03-15 patvarkymas skolininkui nebuvo įteiktas. Pažymėtina ir tai, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas imperatyviai numato skolininkui pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, todėl akivaizdu, jog žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus, skolininkas turėjo ir galėjo pasidomėti vykdymo proceso eiga. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai.Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolis turi absoliučią diskrecijos teisę spręsti dėl varžytynių atšaukimo. Apelianto nuomone, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme nebus galutinai išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-21402-871/2017 dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, varžytynės negali būti vykdomos, todėl tai sudarė pagrindą atšaukti varžytynes pagal CPK 703 straipsnio nuostatas arba jas sustabdyti. Su šiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.CPK 703 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienu atveju dėl varžytynių atšaukimo CPK 703 straipsnio 1 dalies pagrindu sprendžia antstolis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą vykdant skolininkui priklausančio turto varžytynes sieja su tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas skolininko ieškinys išieškotojui dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas V. K. 2017-04-11 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank, AB, Lietuvos skyriui, prašydamas pripažinti nesąžininga ir neteisėta papildomo susitarimo Nr. BKP 09/04/110MN prie 2005-05-18 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygą, nustatančią 16 proc. metinių palūkanų dydį už įsipareigojimų nevykdymą, ir pakeisti (modifikuoti) šią sutarties sąlygą, sumažinant joje nustatytą 16 proc. metinių palūkanų dydį iki 5 proc. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21402-871/2017 ieškinį atsisakyta priimti. Ieškovas dėl 2017-04-14 teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus apygardos teisme atskirasis skundas iki šiol nėra išnagrinėtas. Taigi nors skolininkas siekia inicijuoti ginčą su išieškotoju dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo, tačiau civilinė byla pagal V. K. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nėra iškelta. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tokio pobūdžio bylos iškėlimo faktas nėra pakankamas pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus pagal CPK 626 ir 627 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nesudarė pagrindo antstoliui atšaukti skolininkui priklausančio turto varžytynes pagal CPK 703 straipsnio 1 dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio dėl kredito sutarties sąlygų modifikavimo pateikimas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindas atšaukti paskelbtas varžytynes, todėl vykdydamas varžytynes antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog iš varžytynių parduodamas turtas neturi šeimos turto teisinio statuso. Apeliantas paaiškino, kad išieškotojas kreditą skolininkui suteikė šeimos poreikiams tenkinti, t. y. ginčo nekilnojamajam turtui pirkti ir jam remontuoti. Šios aplinkybės buvo žinomos tiek kreditoriui, tiek antstoliui, todėl išieškojimas iš šio turto negali būti vykdomas. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad iš varžytynių parduodamas turtas – žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas su kūrybine dirbtuve ir pastatas – šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), yra šeimos turtas. Pažymėtina, kad CK 3.84 straipsnio 4 dalis nustato, jog skolininkas gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis šeimos turto teisinį statusą tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešajame registre kaip šeimos turtas. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju minėtas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes antstolis vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnio nuostatas vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aplinkybė, kad pareiškėjas turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nebuvo pagrindas atšaukti varžytynes.Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir dėl jų išsamiai nepasisakė, o nutartyje padarytų išvadų tinkamai nemotyvavo. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptarė bylai aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius nutarties motyvus. Skundžiamoje teismo nutartyje esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remdamasis teismas padarė išvadą, jog skundžiami antstolio veiksmai buvo teisėti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir atitinka įstatymo reikalavimus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėta nutartį. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Antstolis J. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su antstolio atliktų vykdymo veiksmų teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, todėl preziumuojama, jog taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas papildoma teisinė pagalba antstoliui nėra būtina. Įvertinęs tai, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami su vykdymo procesu nesusiję klausimai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolio patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Klaipėdos apygardos teismo praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016). Esant nurodytoms aplinkybėms antstolio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.