Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-133/2007

2007 m. birželio 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Ovidijui Vasiliauskui, Ričardui Gailevičiui, Arūnui Bundoniui, gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Ričardui Girdziušui, nuteistiesiems D. V. , D. L. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežčiausios 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjus dalį bausmių, galutinė bausmė skirta 8 (aštuoneri) metai 9 (devyneri) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtoji bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2006-11-09 nuosprendžiu skirta, laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 9 (devyneri) metai, 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką buvo įskaitytas laikas, išbūtas kardomajame kalinime nuo 2005-08-09 iki 2005-09-09, o taip pat laikas atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal 2006-11-09 nuosprendį, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.;

D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. ir taikant LR BK 62 str. 3 d. 1 p. ir nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas pakeistos į suėmimą, suimant teismo salėje. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2005-08-09 iki 2005-11-18 ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo. pakeistos

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistos E.(G.) V., R. Š. , tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1d., už tai, 2005-08-05 apie 15.10 val., brome, esančiame šalia „Hansa banko" adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu veikdamas su E. (G.) V. iš K. Š. už 500 Lt įgijo 100 vnt. psichotropinių rausvos spalvos tablečių su „Euro" logotipu, buvusių maišelyje ir, turėdamas tikslą platinti, perdavė šias tabletes E. (G.) V. Nurodė, kad 50 vnt. tablečių su „Euro" logotipu, kuriose buvo 5,056 g psichotropinės medžiagos MDMA perdėti į atskirą maišelį. Šias tabletes už 350Lt pardavė Kaune prie „Soboro", (duomenys neskelbtini) liudytojui „Nr. 1“, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus, o likusias 50 vnt. tablečių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, paėmęs iš E. (G.) V. realizavo tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Be to, D. V. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., už tai, kad 2005-08-09 apie 16.09 val., veikdamas su E. (G.) V., bare „N. O. “, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Kaune, susitiko su įslaptintu liudytoju „Nr.1“, veikusiu pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus ir iš įslaptinto liudytojo „Nr.1“ paėmė 3250 Lt pagal išankstinį susitarimą ir pažadėjo nupirkti 500 vnt. psichotropinių tablečių. Bare „N. O. " su liudytoju „Nr.1“ paliko kaip garantą padėjėją E. (G.) V., išėjo iš baro apie 16.09 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune susitiko su K. Š. ir iš pastarojo už 2000 Lt, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį – 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su „Euro" logotipu, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 52,193 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė prie savęs, atnešė į barą „N. O. " ir, veikdamas su bendrininke E. (G.) V., apie 16.15 val. šias psichotropines medžiagas neteisėtai perdavė liudytojui „Nr.1“.

Be to, D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad laikotarpyje iki 2005-08-09 iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, turėdamas tikslą platinti, įgijo 69 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustu „Mersedes" logotipu, kurių sudėtyje yra 5,972 g psichotropinės medžiagos MDMA, bei iš K. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, turėdamas tikslą platinti, įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,707g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuriuos laikė šešiuose plastikiniuose maišeliuose, ir 0,367g narkotinių medžiagų kanapių, šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kur jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratos metu.

D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. už tai, kad 2005 m. rugpjūčio 07-08 dienomis, tiksli data nenustatyta, Kaune, Laisvės alėjoje, tiksli vieta nenustatyta, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu T., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių su „Euro" logotipu, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 52,193g psichotropinės medžiagos MDMA, šias psichotropines medžiagas neteisėtai laike prie savęs bei savo bute adresu (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-09, veikdamas su R. Š. , apie 16 val. Kauno mieste, bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su K. Š. , paėmė iš jo už psichotropikus 2000 Lt ir padavė psichotropikus - 500 vnt. rausvos spalvos tablečių R. Š. , kuriuos ji pagal jo nurodymą atidavė K. Š. brome, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. D. L. teismas taikė Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 1 p.

Nuteistasis D. V. ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroras neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 260 str. 1d., LR BK 260 str. 2 d. padarymo, apeliaciniais skundais nesutinka tik su paskirtomis bausmėmis.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius, gynėjus, prašiusius nuteistojo D. V. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroro prašiusio nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nuteistojo D. L. atžvilgiu tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl padarytų nusikalstamų veikų apimties ir bausmės

Teismo nustatyta, kad D. V. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamų veikų pagal LR BK 260 str. 1 d., už kurių padarymą nuteistas D. V., sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d. apibrėžiama, kokia nusikalstama veika įvardijama sunkiu nusikaltimu. Sunkus nusikaltimas - tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Kaip matyti LR BK 260 str. 1 d. sankcijoje, didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, todėl teismas teisingai ir pagrįstai šią nusikalstamą veiką priskyrė prie sunkių. Priskirti nusikalstamą veiką prie apysunkių nusikaltimų nėra jokio įstatyminio pagrindo, nes LR BK 11 str. 4 d. numato, kad apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Tad nuteistojo D. V. šis skundo motyvas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., priskyrimo apysunkiam nusikaltimui yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pagrįstai nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - visišką kaltės prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, bet taip pat atsižvelgė, kad nusikalstama veika pavojinga visuomenei, kad yra duomenų apie jo polinkį į sisteminę tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Tačiau nežiūrint to, teismas neteisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas padarytas tiek pagal BK 260 str. 1 d. 2005 m. rugpjūčio 05 d., tiek pagal LR BK 260 str. 2 d. 2005 m. rugpjūčio 9 d. Byloje, skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai konstatuota, kad D. V. 2005-08-05 ir 2005-08-09 dienomis neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio vykdytojui, veikusiam pagal Kauno apygardos prokuratūros patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, sankcionuotą 2005-08-05 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, t.y. įslaptintam liudytojui Nr. 1, leidžiančią atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš D. V. ir jo bendrininkus. Taigi, D. V. pardavė psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelį, kuris šias narkotines medžiagas įgijo už modelio realizavimui skirtas lėšas ir perdavė iš jo įgytas psichotropines medžiagas operatyvinės veiklos subjektams. Taip buvo užkirstas kelias nusikalstamos veikos plėtrai ir nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai dėl D. V. kaltės. Todėl manytina, kad nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes šie nusikaltimai buvo neužbaigti dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios ir todėl jo nusikalstamos veikos šiuose nusikaltimuose turėtų būti kvalifikuotos pagal L BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d.

D. V. nusikalstama veika, padaryta laikotarpiu iki 2005-08-09, kuomet kratos metu namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo rastos jam priklausančios taip pat narkotinės, psichotropinės medžiagos, pagal BK 260 str. 1 d., kaip baigtas nusikaltimas, kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (sunkūs nusikaltimai), tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmos instancijos teismo paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė ir bausmių bendrinimo taisyklę pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės teismas pridėjo tik dalį – viso 6 mėnesius - Kauno m. apylinkės teismo 2006-11-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Ši galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti D. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, D. V. paskirta 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. ir 5 d. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Bylos nagrinėjimo metu, nustačius esminius BPK pažeidimus, nepriklausomai nuo to gautas dėl jų skundas, teismas patikrina, ar šie pažeidimai turėjo įtakos ir nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, vadovaujantis pagrindais, kurie taikytini ir kitiems nuteistiesiems. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 8 punktas nustato, kad „švelninti nuosprendį“ reiškia ne tik bausmės švelninimą, bet ir veikos kvalifikavimą pagal švelnesnį įstatymą. Švelnindamas nuosprendį nuteistiesiems, dėl kurių nuosprendis apskųstas, apeliacinės instancijos teismas privalo svarstyti ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai neliečia ir kitų nuteistųjų, dėl kurių jis neapskųstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors D. L. ir nuosprendžio neapskundė, aukščiau aptarti nuosprendžio švelninimo nuteistajam D. V. pagrindai taikytini ir nuteistajam D. L., kadangi byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog D. L. veika – psichotropinių medžiagų pardavimas – negali būti kvalifikuojama, kaip baigtas nusikaltimas, reali žala valstybės ir visuomenės interesams nebuvo padaryta, nes nusikalstamą veiką fiksavo teisėsaugos institucijos, įgyvendinant nusikalstamos veikos imitavimo modelį, prieš D. V. ir jo bendrininkus, ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepakliuvo. Tad D. L. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, bei specialiosios sąlygos, šiuo atveju, kaip: kaltininkas išlaiko asmenis, segančius sunkiomis ligomis, ar yra neįgalūs ir nėra kam prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant padaryti veiką.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. L. veika vertintina, esant lengvinančiai aplinkybei - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pilnai atlyginta turtinė žala bei yra alternatyvios sąlygos: 1) išlaiko sunkiai sergančius asmenis, kurių nėra kam kitam prižiūrėti, todėl taikė BK 62 str. 2 d. 1 p.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini), Kaune, savo gyvenamąją vietą deklaravę J. B. L. , gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo teta L. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis D. L., gim. 1980, bei kaltinamojo sūnus V. L. , gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 153, 154). Kaltinamojo močiutė J. B. L. yra II gr. invalidė nuo 1986 metų (invalidumas nustatytas be termino b.l. 161 T.4), ji sunki ligonė, nuolat gydoma stacionariose gydymo įstaigose, nuo 2004 m. po kelis kartus per metus. Kaltinamojo teta L. Š. serga CNS ligomis, gydyta PL ( b.l. 144 T.4). Tiek J.B. L., tiek L. Š. nutraukę savo santuokas ( b.l. 163, b.l. 145 T. 4) ir yra vienišos, be kaltinamojo nėra kam jas prižiūrėti ir jomis rūpintis. Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad šeimos nariams nėra nustatyta globa ir rūpyba, nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos CK numato globą ir rūpybą neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, o taip pat veiksnaus asmens rūpybą jo prašymu ( LR CK 3.238 str., 3.239 str., 3.279 str.). LR BK 62 str. 2 d. 1p. nėra numatyta sąlyga, kad kaltininkas išlaiko asmenis, kuriems būtų nustatyta globa ar rūpyba, pakankama sąlyga yra sunkia liga sergančiojo ar neįgalaus asmens išlaikymas, kurio nėra daugiau kam prižiūrėti, todėl šis prokuroro skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip buvo minėta, kartu su D. L. deklaruota ir jo mažamečio sūnaus V. L., gim. (duomenys neskelbtini) metais, gyvenamoji vieta. Jokių duomenų, kad mažametis V. L. gyventų su motina V. K. nėra, priešingai, yra kaltinamojo D. V. parodymai, kad su savo mažamečio sūnaus motina nebendrauja ( b.l. 165 T.4), todėl teismas pagrįstai konstatavo, sąlygą: 2) kad mažametis sūnus gyvena kartu su savo tėvu D. L. , yra jo išlaikomas ir taikė BK 62 str. 2 d. 2 p.. Teismo sprendimas atskirti vaiką nuo motinos, ar tėvų valdžios apribojimas nėra esminiai argumentai dėl mažamečio vaiko išlaikymo ir jo priežiūros. Todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde analizuoja kaltinamojo D. L. pajamas, tačiau neatsižvelgta į tai, kad aptariamos pajamos buvo numatytos darbo sutartyje, kuri buvo sudaryta 2006-12-01, kuomet baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje buvo baigiamas, kaltinamieji vienaip ar kitaip jau vertino savo nusikalstamų veikų pasekmes bausmės atlikimo prasme.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme pateiktų duomenų, kaltinamasis D. L. dirbo Vilniaus dailės akademijoje pozuotoju (b.l. 143), 2005-11-25 buvo įsidarbinęs UAB (duomenys neskelbtini) karšėju - karštuvų valytoju (b.l. 141, T.4), nuo 2006-07-24 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju (b.l. 140, T.4), kur uždirbdavo, kaip tvirtino savo parodymuose (b.l. 104, T.4), iki 1000 lt. Teismui taip pat buvo pateiktos įsakymų kopijos, kuriomis D.L. buvo skiriamos premijos už gerai atliekamus darbus (b.l. 225, 226 T4). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad D. L. turėjo materialinę galimybę rūpintis savo mažamečiu vaiku ir artimaisiais, kuriems buvo reikalinga priežiūra.

D. L. veiką kvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d. 260 str. 2 d., taip pat yra ir trečioji sąlyga – veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, nes nusikalstamą veiką fiksavo teisėsaugos institucijos, vykdydamos savo užduotis ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepakliuvo, reali žala nebuvo padaryta.

Prokuroro apeliacinio skundo motyvas, kad teismas nuosprendžiu konstatavo, kad D. L. veikė su bendrininkų grupe, neatitinka faktinių nuosprendžio aplinkybių. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra įvardinta sunkinanti aplinkybė, kad D. L. veikė su bendrininkų grupe, nėra nurodyta, kad veikė bendrininkų grupė ar kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais veiksmais, bendrininkavimas neaptariamas nei kaip sunkinanti aplinkybė, nei kaip nusikalstamos veikos forma padaryta bendrininkaujant. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje D. L. ir R. Š. veikos kvalifikuotos kaip atskiri nusikaltimai ir bendrininkavimo, kaip sunkinančios aplinkybės nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad D. L. veikė su bendrininkų grupe, tačiau R. Š. nusikalstamų veiksmų teismas nepripažino padarytų esant sunkinančioms aplinkybėms, t.y. jos veikos neįvardino padarytos, esant sunkinančiai aplinkybei - bendrininkų grupėje ir nuosprendis jos atžvilgiu neskundžiamas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. L. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo veiką sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė – nebuvo įvardinta ir pateikiant kaltinimą. Nors teismas ir neaptarė aprašomojoje dalyje bendrininkų grupės, kaip sunkinančios aplinkybės, tačiau kolegija atsižvelgia į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį, laipsnį ir nepripažįsta šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

Kolegijos nuomone, teismas įvertino ir paskyrė D. L. bausmę nepažeidęs BK 54 str., reglamentuojančio bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų. Šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti D. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. D. L. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl skirti griežtesnę bausmę nėra pagrindo.

BPK 320 str. 3 d. ir 5 d. nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 8 punktas taikytini ir nuteistųjų E. (G.) V. ir R. Š. atžvilgiu.

Nuteistosios E. (G.) V. nusikalstama veika buvo tiesiogiai susijusi su D. V. 2005-08-05 ir 2005-08-09 padarytomis nusikalstamomis veikomis. T.y. 2005-08-05 E.(G.) V., D. V. įgytas už 500 Lt. iš K. Š. 100 vnt. psichotropines rausvos spalvos tabletes su „Euro“ logotipu paėmė iš D. V. , įdėjo į savo rankinę ir neteisėtai laikė prie savęs turėdama tikslą platinti, vėliau jas padalino po 50 vnt., perdedant į atskirą maišelį ir (duomenys neskelbtini), Kaune, padavė liudytojui „Nr. 1“, veikusiam pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus, kuris už šias tabletes D. V. sumokėjo 350 Lt., kitas 50 vnt. tablečių toliau laikė savo rankinėje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis grąžino D. V. .

2005-08-09 nuteistoji E.(G.) V. bendrininkavo kaip padėjėja D. V. . Bare „N. O. “, esančiame Gedimino/ Kęstučio g., Kaune susitiko su įslaptintu liudytoju Nr. 1, veikusiu pagal Kauno m. apylinkės teismo teisėjo sankcionuotą nutartį, leidžiančią atlikti nusikalstamus veiksmus ir įslaptintam liudytojui Nr. 1, iš anksto sumokėjus D. V. 3250 Lt. už didelį kiekį psichotropinių medžiagų, teikė pastarajam priemones nusikaltimui padaryti – pasiliko ir buvo kaip garantas, užtikrinęs, kad viskas bus gerai, kol D. V. už gautus pinigus išėjęs iš baro iš K. Š. įgijo 500 vnt. psichotropinių tablečių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį 52,193 g psichotropinės medžiagos ir padavė įslaptintam liudytojui „Nr. 1“.

Kvalifikuojant E.(G.) V. nusikalstamą veiką vertintina, kad ji tiesiogiai kontaktavo su asmeniu, veikusiu pagal nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelį, todėl E.(G.) V. nusikalstamos veikos plėtojimuisi buvo užkirstas kelias ir nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai, todėl manytina, kad nusikalstami veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nusikaltimai nebaigti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Todėl nuteistosios E.(G.) V. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos iš BK 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. ir iš BK 24 str. 6 d. 260 str. 2 d. į BK 22 str. 1 d. BK 24 str. 6 d. 260 str. 2 d.

Kaip buvo aptarta aukščiau, Kauno m. apylinkės teismo teisėjo 2005-08-05 nutartimi, buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įslaptintam liudytojui ne tik prieš konkretų vieną asmenį D. V. , bet ir jo bendrininkus, todėl visi nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys buvo nustatyti ir jų veika kontroliuojama, vadovaujantis šiuo nusikalstamos veikos imitavimo modeliu, todėl visų, taip pat ir nuteistosios R. Š. padaryto nusikaltimo atžvilgiu, nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 260 str. 2 d. į 22 str. 1 d. 260 str. 2 d.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo klaidą, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl nuosprendis nuteistųjų D. V. , D. L. , E.(G.) V., R. Š. atžvilgiu yra keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. V. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis nuteistųjų D. V. , D. L. , E. (G.) V., R. Š. atžvilgiu keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.

nusprendė:

Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti.

D. V. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti 2005-08-05, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. 260 str.1 d.

D. V. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo didelio kiekio psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti 2005-08-09, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1 d., 260 str. 2 d.

E. (G.) V. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2005-08-05, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. 260 str.1 d.

E. (G.) V. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2005-08-09, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. 24 str. 6 d. 260 str.1 d.

D. L. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. 260 str.2 d.

R. Š. nusikalstamą veiką dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. 1d. 260 str.2 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.