- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- eI-1624-505/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, E. Š., Z. A., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. Ž.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei „Automagistralė“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Z. A., V. Ž., E. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Automagistralė“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl aktų panaikinimo, dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti 2001 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje" Nr. 52/13911 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,0100 ha valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, esančio 2,10 ha sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2001 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2811, 11 priedo 1 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,0100 ha valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, esančio 2,10 ha sklype ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)); 3) pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 7KV- 8221, patvirtintos Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuria padovanotas 2,10 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1,0100 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio- magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis, dovanojimo V. Ž.; 4) pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8320, patvirtintos Kauno rajono notarės R. S., kuria parduotas 2,10 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1,0100 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio – magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis, pardavimo E. Š.. 5) taikyti restituciją natūra, grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) l,0100 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas- Klaipėda dalis ir priteisti iš valstybės atsakovui E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 12023,8 (dvylika tūkstančių dvidešimt trys litai, 80 cnt.) litus.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno rajono skyriaus raštas Nr. 7SD-(14.-7.104.)-4201 „Dėl viešojo intereso gynimo“. Susipažinus su Nacionalinės žemės tarnybos pateikta bei papildomai išreikalauta medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 52/13911 Z. A. atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos turėtą buvusio savininko K. K. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Remiantis Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 02-05-2811 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)“ 11 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,10 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) 2001 m. liepos 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5363 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)" 29 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,94 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis ginčo žemės sklypas buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte parengtame Valstybinio žemėtvarkos ir valstybinio miškotvarkos institutų, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio l d. įsakymu Nr. 02-05-4370 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Kauno r.)". 2001 m. rugpjūčio 7 d. ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir pažymint sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Nurodė, kad šis sklypas ribojasi su magistraliniu keliu Nr. Al Vilnius - Kaunas-Klaipėda ir jam kadastriniai matavimai nėra atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 7SK- (14.7.110)-374, suformavo 10,0501 ha žemės sklypą magistraliniam keliui Nr. Al Vilnius - Kaunas-Klaipėda (87,440 km-89,089 km) ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geometra" 2012 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2013 m. kovo 29 d., 10,0501 ha valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisė įregistruota valstybės įmonei „Automagistralė“, todėl ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant magistralinio kelio ribą, kadangi pagal UAB „Geometra" parengtą magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpos nuo 87,4400 km iki 89,098 km žemės sklypo planą, 2,10 ha ginčo žemės sklypo dalis - 1,0100 ha patenka ant magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuris yra valstybinės reikšmės kelias išimtine nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai ir yra neprivatizuojamas. Valstybinės reikšmės kelių perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Teigė, kad Kauno apskrities viršininkas turėjo įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas nėra priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės kategorijai ir į tai atsižvelgdamas neturėjo teisės atkurti Z. A. nuosavybės teisių perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,10 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi. Tokia teisinė situacija negalima, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis valstybinės reikšmės kelias kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias yra išimtas iš civilinės apyvartos, todėl Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 52/1391 1 ir tos pačios dienos įsakymas Nr. 02-05-2811 dalyse dėl 1,0100 ha ginčo žemės sklypo dalies atkūrimo, yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Kadangi ginčo 2,10 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-8221 buvo padovanotas V. Ž., o 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-8320 parduotas E. Š., todėl negaliojančiais pripažintini ir minėti sandoriai dalyse, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas buvo perleistas, tokiu būdu valstybės nuosavybėn grąžinant valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis. Pripažinus sandorius negaliojančiais prašė taikyti restituciją valstybei ir paskutiniajam turto įgijėjui - E. Š., įpareigojant valstybę E. Š., iš kurio turto - 2,10 ha žemės sklypo dalis 1,0100 ha grąžinama valstybei, sumokėti piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies (b.l. 2-6).
Atsiliepime nurodė, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Z. A. 1991 m. spalio 24 d. pateikė prašymą Kauno r., Karmėlavos apyl. agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininkas 2001 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 52/13911 atkūrė nuosavybės teises Z. A. į 3,82 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 02-05-2811 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)" 11 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,10 ha ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte parengtame Valstybinio žemėtvarkos ir valstybinio miškotvarkos institutų, ir kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4370 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Kauno r.)". Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje, kadastriniai matavimai nėra atlikti. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-374 suformavo 10,0501 ha žemės sklypą magistraliniam keliui Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geometra" 2012 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuo 2013 m. kovo 29 d. 10,0501 ha valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisė įregistruota valstybės įmonei „Automagistralė“. Pažymėjo, kad nagrinėjant valstybės įmonės „Automagistralė" formuojamą žemės sklypą paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi pagal UAB „Geometra" parengtą magistralinio kelio Nr. Al Vilnius- Kaunas- Klaipėda atkarpos nuo 87,4400 km iki 89,098 km žemės sklypo planą, 2,10 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k. v., dalis - 1,0100 ha patenka ant magistralinio kelio Nr. Al Vilnius - Kaunas - Klaipėda, kuris yra valstybinės reikšmės kelias ir išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir kurio įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Atsižvelgiant į tai, kad 2,10 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0100 ha patenka ant magistralinio kelio Nr. Al Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 52/13911 dalis ir įsakymo Nr. 02-05-2811 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)" 11 priedo 1 punktas turėtų būti panaikinti, kaip neteisėti iš esmės. Pripažintini negaliojančiais ir 2005 gruodžio 28 d. dovanojimo sutartis Nr. 7KV-8221, kuria ginčo žemės sklypas padovanotas V. Ž. bei 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-8320, kuria minėtas sklypas parduotas E. Š.. Nesutiko su pareiškėjos nuomone dėl restitucijos taikymo, pažymėdama, kad ginčo atveju, valstybė nebuvo 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-8320, sudarytos tarp V. Ž. ir E. Š. šalis, todėl valstybė, nebūdama sandorio šalimi, neprivalo grąžinti vienai iš sandorio šalių jos sumokėtas pinigines lėšas ir patirti nuostolius grąžinant pinigines lėšas privatiems subjektams pagal sandorius, kuriuose ji nedalyvavo. Prašo pareiškėjos prašymą dalyje dėl restitucijos taikymo atmesti, kitoje dalyje tenkinti.
Atsakovas E. Š. atsiliepimu į prašymą prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atsiliepime į prašymą nurodė, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į žemės sklypą, kurį E. Š. įgijo 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-8320, buvo labai daug investuota tiek piniginių lėšų, tiek darbo. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apskrities viršininkas padarė klaidą, ko pasėkoje, prarandama pusė žemės sklypo, prašė patirtus nuostolius atlyginti arba suteikti lygiavertį žemės sklypą.
Atsakovių Z. A. ir V. Ž. atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą tenkinti. Paaiškino, kad 1991 m. spalio 24 d. Z. A. pateikė prašymą Kauno r., Karmėlavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Remiantis Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 02-05-2811 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)" 11 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,10 ha ginčo žemės sklypas Nr. 23-1, esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje, kadastriniai matavimai šio žemės sklypo nebuvo atlikti. Nurodė, kad ginčo 2,10 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-8221 buvo padovanotas V. Ž., o 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-8320 parduotas E. Š.. Atkreipė teismo dėmesį, jog ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl prokurorės prašyme nurodyti administraciniai aktai naikintini. Prašė pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti restituciją valstybei ir paskutiniajam turto įgijėjui - E. Š..
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į prašymą teismo prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.
Atsiliepime į prašymą nurodė, kad magistralinis kelias Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo" nuostatas yra magistralinis kelias. Magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožas nuo Vilniaus iki Kauno buvo nutiestas dar 1970 m. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda Palemono skirtingų lygių sankryžoje su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 1918 Palemonas-Neveronys-Ramučiai, kuris minėtu Vyriausybės nutarimu taip pat priskirtas valstybinės reikšmės keliams. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo ribos buvo nustatytos taip, kad dalis kelio statinio nepagrįstai pateko į šį žemės sklypą, nors jo formavimo metu galiojusio Kelių įstatymo 10 straipsnyje buvo nustatytas ne tik minimalus (pabrėžiame) kelio juostos (žemės sklypo) plotis, bet ir buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nutiestas ar tiesiamas kelias kai kuriuose ruožuose (iškasose, pylimuose) netelpa nustatyto pločio juostoje, tai šios juostos ribos nustatomos ne arčiau kaip po metrą nuo šio kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovių išorinių kraštų. Kauno rajono Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos projekto rengimo metu ir vėliau priimant ginčijamus Kauno apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei Z. A., turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemė yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir negali būti privatizuota. Nurodė, kad nuosavybės teisių atsakovei Z. A. atkūrimo metu neįvertinus magistralinio kelio juostos (išimtinės valstybės nuosavybės) matmenų, atliekant jos žemės sklypo ribų parodymą bei paženklinimą, buvo akivaizdžiai padaryti pažeidimai, todėl ginčijami Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei Z. A. turi būti panaikinti kaip pažeidžiantys imperatyvias teisės normas. Panaikinus minėtus administracinius aktus dalyse, dėl kurių valstybinės reikšmės kelio juostos ir statinio dalis (1,0100 ha plote) neteisėtai pateko privačion nuosavybėn, negaliojančiais toje dalyje (1,0100 ha plote) turi būti pripažinti ir sandoriai, kuriais ginčo žemės sklypo dalis, užimta magistralinio kelio Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir jo juostos (kelio sklypo), atsakovės Z. A. vėliau buvo padovanota atsakovei V. Ž., o pastarosios parduota atsakovui E. Š.. Pažymėjo, jog valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė (kelio juosta) nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas - sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys. Prašė prokurorės prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 5, 56 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokurorės ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. A., jos nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, nuostatas, todėl suteikia jai ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 p.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokurorė), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, gindamas viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas paduoti pareiškimą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 7SD-(14.-7.104.)-4201, kuris Kauno apygardos prokuratūroje gautas tą pačią dieną, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad ji gintų viešąjį interesą. Akivaizdu, jog gauta tokio pobūdžio informacija savo apimtimi ir pobūdžiu negali būti pakankama, kad būtų galima objektyviai bei patikimai nuspręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, kad termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Tuo tarpu skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju tokias funkcijas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2014 m. rugsėjo 11 d., pareiškėja ir atliko. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorė, teisingai įvertinusi viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, paduodama prašymą teismui 2014 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi operatyviai ir nepasibaigus vieno mėnesio terminui nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2014 m rugpjūčio 14 d. rašto bei kitos pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos, todėl darytina išvada, jog nėra praleistas terminas kreiptis su prašymu į teismą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. A. 1991 m. spalio 24 d. pateikė prašymą Kauno r., Karmėlavos apyl. agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 12-6, b. l. 10). Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 52/13911 Z. A. atkurtos nuosavybės teisės į 3,82 ha iki nacionalizacijos turėtą buvusio savininko K. K. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,04 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 02-05-2811 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)“ 11 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,10 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), t.y. ginčo žemės sklypas (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 481, b. l. 23, 28). 2001 m. liepos 11 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-5363 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti (Kauno r.)" 29 priedo 1 punktu Z. A. buvo suteiktas 2,94 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 481, b. l. 26). Ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, parengtame Valstybinio žemėtvarkos ir valstybinio miškotvarkos institutų, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2000 m. birželio l d. įsakymu Nr. 02-05-4370 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (Kauno r.)" (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 481, b. l. 19). 2001 m. rugpjūčio 7 d. šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir pažymint sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Kadastriniai matavimai ginčo žemės sklypui nebuvo atlikti. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-374, suformavo 10,0501 ha žemės sklypą magistraliniam keliui Nr. Al (Vilnius - Kaunas-Klaipėda (87,440 km-89,089 km)) ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Geometra" matininko N. J. 2012 m. balandžio 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2013 m. kovo 29 d., 10,0501 ha valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisė įregistruota valstybės įmonei „Automagistralė“(prijungta magistralinio kelio Nr. A1 kadastrinių matavimų byla Nr.176, b.l. 24,25), todėl akivaizdu, jog ginčo žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei neteisingai nustatant magistralinio kelio ribą, kadangi pagal UAB „Geometra" parengtą magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpos nuo 87,4400 km iki 89,098 km žemės sklypo planą, 2,10 ha ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k. v., dalis - 1,0100 ha patenka ant magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo" yra valstybinės reikšmės kelias.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skinamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žemė. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.
Iš ginčo žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo akto abriso, parengto 2001 m. sausio 24 d. matyti, kad atstumas nuo kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda ašies iki ginčo žemės sklypo yra 25 m (Nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 481 b. l. 15). Remiantis UAB „Geometra" parengtu magistralinio kelio Nr. Al (Vilnius - Kaunas - Klaipėda) atkarpos nuo 87,4400 km iki 89,098 km žemės sklypo planu (M 1:2000) 25 m nuo magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda ašies neapima visų kelią sudarančių elementų. 25 m nuo magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda ašies patenka ant kelio sudėtinės dalies, t. y. ant kelio sankasos briaunos, ir neapima visos kelio sankasos (Magistralinio kelio Nr. A1 kadastrinių matavimų byla Nr.176, b. l. 6-8). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ženklinant ginčo žemės sklypą neteisingai buvo nustatyta magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda riba ir taip pažeisti jau paminėto Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 p., numatančio, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, nuostatos.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą (1996-09-24 įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pastarojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (1996-09-24 įstatymo Nr. 1-1540 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad žemė užimta valstybės ir savivaldybių kelių yra neprivatizuojama. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė, šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad valstybinės reikšmės kelių ir jų žemės patikėtinis yra šių kelių valdytojas. Atsižvelgiant į įvardintas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad 2,10 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k.v.), esančio (duomenys neskelbtini), 1,0100 ha dalis patenka ant valstybinės reikšmės kelio, t. y. magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda, darytina išvada, kad rengiant Kauno rajono Karmėlavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir vėliau priimant ginčijamus Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/13911 ir įsakymą Nr. 02-05-2811 dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei Z. A. perduodant lygiavertį valstybinės žemės sklypą už kitoje vietoje turėtą žemę, turėjo būti įvertinta, kad faktiškai ši žemė yra užimta valstybinės reikšmės kelio ir jos privatizavimas negalimas. Įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo. Kaip minėta, priimant tokius sprendimus būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas priskirtas išimtinės valstybės nuosavybės kategorijai (LR Žemės įstatymo 6 str.). Nuosavybės teisių atkūrimą, Žemės sklypų nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su šia sritimi, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos, priimančios sprendimus dėl kadastro duomenų keitimo bei tikslinimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas ar jo dalis, kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi valstybinės reikšmės kelias, kaip ir visas išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantis turtas, yra išimtas iš civilinės apyvartos ( LR CK 4.7 str. 2 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas bylų nagrinėjimo praktiką bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir aiškindamas teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą, yra nustatęs, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik į laisvą žemės sklypą, tai yra į sklypą, kuris nėra užimtas ir nėra priskirtas valstybės išperkamam (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-940/2009).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl kito išimtinės valstybės nuosavybės objekto - valstybinės reikšmės kelio, tačiau teisės aiškinimas dėl išimtinės valstybės nuosavybės kitų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, Žemės įstatymo 6 straipsnio išvardintų daiktų atžvilgiu, turi būti tas pats, todėl tai reiškia, kad valstybinės reikšmės kelias nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-165/2012).
Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai patvirtina, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 52/13911 ir tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-2811 buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. A. į 2,10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k. v.) dėl ko į žemės sklypo ribas pateko valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 1,0100 ha dalis, ir tokiu būdu buvo pažeisti aukštesnės galios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, galiojusio nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas (1996-09-24 įstatymo Nr. 1-1540 redakcija, todėl Kauno apskrities viršininko 2001 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 52/13911 ir tos pačios dienos įsakymas Nr. 02-05-2811 dalyse dėl 1,0100 ha ginčo sklypo dalies nuosavybės teisių atkūrimo, yra naikintini kaip neteisėti (ABTĮ 85 str. 4 d., 89 str. 1 d.).
Taip pat nustatyta, kad 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., reg. Nr. 7KV- 8221, Z. A. padovanojo 2,10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k.v., (duomenys neskelbtini)), kurio dalis, t. y. 1,0100 ha, patenka į valstybinės reikšmės kelio- magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, V. Ž., o 2007 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Kauno rajono notarės R. S., reg. Nr. 2-8320, V. Ž. pardavė 2,10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos k.v., (duomenys neskelbtini)), kurio dalis, t. y. 1,0100 ha, patenka į valstybinės reikšmės kelio – magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, E. Š..
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu panaikinti visus teisės aktus, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių, o straipsnio 3 dalis sako, kad restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų panaikinus ginčijamus administracinius aktus dalyse dėl valstybinės reikšmės kelio juostos ir statinio dalies (1,0100 ha plotas), kuri neteisėtai pateko privačion nuosavybėn, pripažintinos negaliojančiomis toje dalyje (1,0100 ha plotas) ir panaikintinos ir 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 7KV-822, ir 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutarties, reg. Nr. 2-8320, dalys dėl 1,0100 ha ginčo sklypo, nes šios sandorių dalys (valstybinės reikšmės keliai ir jų užimta žemė (kelio juosta) nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, ir jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas) prieštarauja jau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 p., Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.).
Kadangi pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, tai, konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokie žemės sklypai, į kuriuos patenka valstybinės reikšmės keliai, turi būti grąžinami valstybės nuosavybėn.
Nagrinėjamos bylos atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį jos įgaliotam pareigūnui – Kauno apskrities viršininkui – priėmus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šie aktai pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus tokį administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. M. K., Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. J. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011; kt.). Taigi panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju žemės sklypas, į kurį buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, atlygintinu ir neatlygintinu sandoriais perleisti kitiems asmenims- V. Ž., E. Š..
Byloje visos atsakovų–fizinių asmenų sudarytos turto, į kurį neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, perleidimo sutartys pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, nes prieštarauja imperatyviosioms Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d. normoms. Kaip minėta CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas. Restitucija reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį.
Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. J. G., V. V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-570/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroras v. M. K., Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2010; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad, taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn. Kitus restitucijos taikymo šioje byloje ypatumus lemia nuosavybės teisių atkūrimo proceso specifika (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Šioje byloje atsakovės Z. A. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad nuosavybė negalėjo būti grąžinta natūra. Byloje taip pat nenustatyta, kad nurodytas asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų dariusi kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant grąžintinos žemės plotus. Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačion nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, o šie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatyti konkrečius grąžintinos žemės plotus. Tokiu būdu pripažintina, kad Z. A. sąžiningumas nuosavybės teisių atkūrimo procese nepaneigtas, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese ji neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo, be to, kaip minėta, nenustatyta, kad ji būtų dariusi kokią nors neleistiną įtaką valstybės institucijų sprendimams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėjo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2012, atsižvelgdama į EŽTT 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo praktiką, pabrėžė, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo; būtina dėti maksimalias pastangas, jog pretendento teisė į nuosavybės atkūrimą ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas neužtruktų pernelyg ilgai.
Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2012, kurioje taip pat pripažintas neteisėtu ir panaikintas administracinis aktas atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką bei pripažinti negaliojančiais vėlesni šio turto perleidimo sandoriai, paliktas nepakeistas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo restitucija tarp fizinių asmenų–sandorių šalių netaikyta, konstatuota, kad ji saisto tik paskutinįjį neteisėtai perleisto miško savininką ir valstybę, o nuosavybės teisių atkūrimo procesas, atsižvelgus į tai, kad šio proceso subjektai grąžintą turtą pirkimo–pardavimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti, pripažintas baigtu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė Z. A., kuriai buvo neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės kelio dalį, šį turtą dovanojimo sandoriu perleido kitam asmeniui, t. y. išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturi intereso juo disponuoti. Gi V. Ž. ginčo turtą pirkimo-pardavimo sandoriu perleido E. Š.. Tokiu būdu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytais argumentais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012-04-12 nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr.3K-3-480/2014 priimtoje 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje formuojama praktika, konstatuoja, kad ši Z. A. restitucija netaikytina – ji neįpareigotina grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų (ji turtą padovanojo dukrai V. Ž.), o nuosavybės teisių atkūrimo jai procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 str. 2 d.).
Kaip minėta, kadangi restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga, tai, pripažinus nuosavybės teisių atkūrimo Z. A. procesą pabaigtu, nes ji išreiškė valią pakeisti turto rūšį ir neturėjo intereso juo disponuoti, ir neįpareigojant jos, V. Ž. grąžinti turto įgijėjui pagal sandorį gautų pinigų, tai restitucija taikytina valstybei ir paskutiniam turto įgijėjui, iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Taigi valstybė įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui E. Š., iš kurio turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jo patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorio sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Vidutinė ginčo sklypo rinkos kaina 2007 m. liepos 19 d. pirkimo- pardavimo sandorio, reg. Nr.8320, sudarymo metu buvo 210 733 Lt, o šio sklypo pardavimo kaina, šalių laisva valia sutarta, pagal minėtą sutartį yra mažesnė nei rinkos vertė- 25 000 Lt. Taigi grąžinus ginčo sklypo dalį valstybės nuosavybėn iš valstybės E. Š. priteistina 12 023,81 Lt turto įsigijimo išlaidų (CK 6.145 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 priimtoje 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu taikant restituciją nesprendžiama dėl byloje nedalyvaujančio asmens (valstybės) teisių ir pareigų, nes Nacionalinė žemės tarnyba yra tinkamas valstybės atstovas tokio pobūdžio bylose (CPK 51 straipsnio 4 dalis). Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434; Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 punkte nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Atsakovas E. Š. atsiliepime į prašymą nurodė, kad ginčo žemės sklypą įgijo 2007 m. liepos 19 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-8320. Į jį buvo labai daug investuota tiek piniginių lėšų, tiek darbo. Kadangi Kauno apskrities viršininkas padarė klaidą ir dėl to atsakovas praranda pusę žemės sklypo, prašė patirtus nuostolius atlyginti arba suteikti lygiavertį žemės sklypą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone šios aplinkybės gali būti pagrindu E. Š. ieškiniui prieš valstybę dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą patenkinti.
Panaikinti 2001 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje" Nr. 52/13911 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,0100 ha valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, esančio 2,10 ha sklype ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti 2001 m. balandžio 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2811, 11 priedo 1 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 1,0100 ha valstybinės reikšmės kelio - magistralinio kelio Nr. Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalį, esančio 2,10 ha sklype ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)).
Pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 7KV- 8221, patvirtintos Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuria padovanotas 2,10 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1,0100 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio- magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis, dovanojimo V. Ž..
Pripažinti negaliojančia 2007 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-8320, patvirtintos Kauno rajono notarės R. S., kuria parduotas 2,10 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) dalį dėl 1,0100 ha, į kurią patenka valstybinės reikšmės kelio – magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis, pardavimo E. Š..
Taikyti restituciją natūra ir įpareigoti E. Š. grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1,0100 ha dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės kelio- magistralinio kelio Nr. A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalis.
Priteisti iš valstybės atsakovui E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 023,80 Lt (dvylika tūkstančių dvidešimt tris litus, 80 ct.).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.