- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1S-338-350/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- A. V.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
pareiškėjui A. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. V. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-12-19 nutarimo ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2012-01-26 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-05 nutartimi A. V. skundas panaikinti 2012-01-26 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimą, kuriuo prokurorė atsisakė patenkinti jo skundą bei panaikinti 2011-12-19 Panevėžio miesto apylinkės prokurorės nutarimą, kuriuo prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą, ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti, atmestas.
A. V. skundžia 2012-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prašo šią nutartį bei 2011-12-19 ir 2012-01-26 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimus panaikinti ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Skunde A. V. nurodo, kad su teismo nutartimi jis nesutinka, kadangi nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo yra naikintina. Teigia, kad sprendimas priimtas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką šios kategorijos bylose, o prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje iš esmės akcentuojama tik ta aplinkybė, jog Ž. A. veikė iš asmeninių paskatų.
Skunde A. V. nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog Ž. A. savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko ne viešąją vietą, o jo butą, yra paremta ne objektyvių aplinkybių analize, o samprotavimais ir išvedžiojimais. Nurodo, kad iš skundžiamos nutarties suprantama, jog jis, pats yra kaltas, jog neleido Ž. A. smurtauti prieš jį savo namuose, išstūmė jį į laiptinę. Nurodo, kad teismas neįvertino dėl Ž. A. neprognozuojamų veiksmų jam ir jo šeimos nariams kilusio pavojaus, taip pat nevertino aplinkybės, kad Ž. A. išstumtas iš buto, atsidūręs viešoje vietoje – laiptinėje, savo veiksmų nenutraukė ir panaudojo ašarinių dujų balionėlį. Todėl, teigia, teismas netenkindamas jo skundo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, jog viešosios tvarkos pažeidimas padarinių atžvilgiu tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta kaltininko tyčia. Teigia, kad Ž. A., triukšmaudamas namo laiptinėje ir papurkšdamas dujas, turėjo numatyti, kad toks jo elgesys sukels padarinius ir pašaliniams asmenims. Nurodo, kad teismas teiginį, jog nebuvo tirtos aplinkybės, kad įvykį matė ir girdėjo kaimynai, buvo sutrikdyta jų rimtis, atmetė nepagrįstai, kadangi teismas rėmėsi tarnybiniu pranešimu, kuris yra nelogiškas ir surašytas neatlikus aplinkybių tyrimo, byloje nesiaiškinta, kokį poveikį laiptinės gyventojams turėjo kelias valandas laiptinėje juntamas dujų kvapas.
Dėl BK 165 str. numatytos nusikalstamos veikos, požymių buvimo, A. V. nurodo, kad teismas padarė priešingas išvadas paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Nurodo, kadangi teismas nurodė, jog jis, pareiškėjas Ž. A. įsileido nesuprasdamas, kad jis ketina smurtauti, padarė prieštaringą išvadą, kad Ž. A. veiksmuose nėra BK 165 str. numatyto nusikaltimo sudėties.
Teigia, kad jo skundas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos buvo išnagrinėtas netinkamai, kadangi nepasisakyta dėl BK 145 str. požymių buvimo Ž. A. veiksmuose. Teismo motyvas, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., todėl prokurorės nutarimuose ir pasisakė dėl šių veikų, yra nesuprantamas ir prieštaraujantis baudžiamojo proceso nuostatoms, jog kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, prokuroras privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nurodo, kad tyrimo medžiagoje yra akivaizdūs jo ir jo šeimos terorizavimo požymiai, todėl prokuroras privalėjo atlikti šių aplinkybių tyrimą ir priimti procesinį sprendimą.
Apibendrindamas A. V. nurodo, kad tik išsamiai ir nešališkai atlikus ikiteisminį tyrimą bei tinkamai ištyrus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, gali būti teisingai kvalifikuota Ž. A. padaryta nusikalstama veika.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
2011-12-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d., nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p.
Ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad Ž. A. nepadarė veikos, turinčios BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, nes nėra šio nusikaltimo pasekmių, Ž. A. veiksmai nebuvo nukreipti padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, jis veikė iš asmeninių paskatų siekdamas išsiaiškinti su A. V. Taip pat konstatuota, kad Ž. A. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., požymių, kadangi jis į butą buvo įleistas A. V. atidarius duris. A. V., kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ( BK 140 str. 1 d. ), minėtu nutarimu išaiškinta teisė privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2012-01-26 nutarimu, kuriuo atsisakyta tenkinti A. V. skundą panaikinti 2011-12-19 prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei tyrimą atnaujinti, nurodyti analogiški ikiteisminio tyrimo dėl BK 284 str. 1 d. ir BK 165 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nutraukimo motyvai. Nurodyta, kad viešoji tvarka bei rimtis nebuvo sutrikdyta, Ž. A. veiksmai nebuvo nukreipti padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, tai buvo jo asmeninės paskatos išsiaiškinti su A. V. Taip pat nurodyta, jog byloje nustatyta, kad Ž. A. į butą pateko paties A. V. valia. Nutarime konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai ir objektyviai, išnaudojus visas galimybes surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje nėra pagrindo, kadangi atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-03-05 nutartyje iš esmės nurodyti tie patys motyvai, kaip ir skundžiamuose prokurorų nutarimuose. Teismas konstatavo, kad Ž. A. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 str. ir BK 284 str. 1 d. požymių. Skundžiama nutartimi A. V. skundas dėl minėtų prokurorės ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimų panaikinimo netenkintas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas šį skundą pasisako, jog nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p., yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Vadovaudamasis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, kad prokurorų nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje daromos išvados, jog Ž. A. veikė iš asmeninių paskatų, savo veiksmais nesukėlė viešosios tvarkos pažeidimo pasekmių bei į A. V. butą pateko esant jo valiai nėra pagrįstos tyrimo metu surinktais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadas, priešingas nurodytosioms skundžiamuose dokumentuose. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. nurodė, kad būdama namuose išgirdo trenksmą, suprato, kad vyksta konfliktas bute, iškvietė policiją, pro langą pašaukė dukrą ir liepė jai neiti į laiptinę, tiek ji, tiek dukra buvo labai išsigandusios. E. V. parodė, kad grįždamas namo pamatė kieme išsigandusią ir verkiančią seserį, kuri sakė, kad buvo atėjęs vyras, kuris laiptinėje pripurškė dujų. Apklausta liudytoja M. P. parodė, kad girdėjo laiptinėje triukšmą, vėliau, atvykus jos draugei, ji nurodė jai pridengti vaikui veidą, kadangi laiptinėje yra pripurkšta dujų. Liudytoja nurodė, kad girdėjo, jog kaimynas, gyvenantis bute Nr. 55, pro langą klausė, kas atsitiko. 2011-10-06 Panevėžio VPK tyrėjos L. T. tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti duomenys, kad D. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog 2011-08-05 dienos metu grįždama iš parduotuvės pastebėjo, kad praviri visi laiptinės langai, jos sutuoktinis A. M. paaiškino, kad būdamas namuose dieną girdėjo triukšmą. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tinkamai juos įvertinus. Prokurorų nutarimų išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktinas nesant pasekmių, yra skubota, be to, padaryta nustatyta tvarka liudytoju neapklausus A. M., kas taip pat neduoda pagrindo teigti, kad tyrimas atliktas išsamiai ir leistų konstatuoti, kad BK 284 str. 1 d. numatytos pasekmės dėl 2011-08-05 įvykio nekilo.
Nors prokurorų nutarimuose ir skundžiamojo nutartyje nurodyta, kad Ž. A. veikė iš asmeninių paskatų, tačiau tokios išvados padarytos nevertinant ir neaptariant liudytojos J. N. tyrimo medžiagoje esančio jos paaiškinimo bei duotų parodymų, iš kurių matyti, kad liudytoja iš esmės paneigia Ž. A. nurodomas konflikto priežastis, kurias prokurorai vertino kaip asmeninio pobūdžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad Ž. A. atliko veiksmus ir daugiabučio namo laiptinėje – jis panaudojo dujų balionėlį. Namo laiptinė yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo metu gali lankytis ir pasirodyti kiti asmenys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfliktas tarp Ž. A. ir A. V. prasidėjo pastarojo buto koridoriuje, tačiau byloje nėra vienareikšmiai nustatyta, ar tuo metu durys į laiptinę buvo uždarytos ir tuo pačiu (jei durys uždarytos nebuvo)- ar tokiu atveju A. V. buto koridoriuje vykusiais veiksmais nebuvo pažeista viešoji tvarka. Yra pagrindo manyti, kad Ž. A., pasirinkdamas šią vietą atlikti atitinkamus veiksmus, turėjo ir galėjo numatyti, kad bet kuriuo metu gali pasirodyti kiti asmenys, be to, kaip minėta, prieš tai šioje nutartyje aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (liudytojų M. P., L. V., E. V. apklausų protokolų, tarnybinio pranešimo duomenys) leidžia daryti išvadą, apie viešosios tvarkos pažeidimo pasekmių buvimą. Be to, byloje yra duomenų, jog Ž. A., būdamas išstumtas į laiptinę, ten papurškė dujų ir toks pastarojo veiksmų spontaniškumas, rodo jo tyčios neapibrėžtumą, o pasekmės- kad buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrikdyta visuomenės rimtis, visuomenės narių galimybė laisvai ir netrukdomai, be žalos sveikatai patekti į laiptinėje esančius butus ar iš jų išeiti.
Taip pat skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje išvados, kad Ž. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 165 str. 1 d. požymių, nėra pakankamai motyvuotos. Apsiribota nurodymu, kad Ž. A. pateko į A. V. butą šiam atidarius duris, taigi, ne prieš jo valią. Teismo manymu, nurodyta aplinkybė A. V., kaip būsto savininko valios, šiuo atveju visiškai neatspindi. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą pažeisti būsto neliečiamumą, vertintini jo tikslai, konkretūs atlikti veiksmai, taip pat, vertinant nukentėjusiojo asmens A. V. valios išraišką atidarant Ž. A. duris, būtina įvertinti, ar jis iš tikrųjų norėjo įsileisti į butą Ž. A., turėjusį iš anksto susiformavusią tyčią smurtauti A. V. atžvilgiu. Šios aplinkybės darant išvadą dėl minėtos veikos požymių nebuvimo, prokurorų nutarimuose aptartos nebuvo.
Esant visumai šių aplinkybių, skundžiami prokurorų nutarimai negali būti laikomi tinkamai motyvuotais, o kartu teisėtais bei pagrįstais, todėl jie bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra naikintini.
Nors A. V. skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra akivaizdūs terorizavimo nusikalstamos veikos požymiai, todėl prokuroras privalėjo atlikti šių aplinkybių tyrimą bei priimti procesinį sprendimą, tačiau teismas, įvertinęs atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pažymi, kad jie patvirtina tik tas aplinkybes, jog iki įvykio Ž. A. galimai ieškojo A. V. atvykdamas pas jį į namus, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors iš BK 145 str. 2 d. numatytų veiksmų. O kadangi ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas dėl galimo BK 165 str. 1 d. ir BK 284 str. 1 d. atitinkančių nusikalstamų veikų padarymo, todėl ir prokurorų sprendimuose nutraukti ikiteisminį tyrimą pasisakyta tik dėl minėtų veikų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012-03-05 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2011-12-19 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir 2012-01-26 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimus.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai.
Ši teismo nutartis yra neskundžiama.