Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-14 · Administracinė byla Nr. A-1438-968/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-01-10Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
A-1438-968/2023
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00012-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1438-968/2023Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00012-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. S. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2023 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2. Centras nurodė, kad 2023 m. sausio 9 d. Tarnybos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. sausio 29 d. studijuoti Kauno technologijos universitete, turėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus: (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir vizą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Užsienietis nutraukė studijas. Su sprendimu Užsienietis nesutiko ir jį apskundė. Užsienietis 2022 m. birželio 9 d. įstojo į Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. išnagrinėjęs Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą ir įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas – Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtas.

4. Centras pažymėjo, jog pareigūnai 2023 m. sausio 9 d. vykdydami neteisėtai esančio Užsieniečio paiešką, surado jį adresu (duomenys neskelbtini) ir sulaikė. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nevykdė įsiteisėjusio Migracijos departamento sprendimo, pagal kurį turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę, Užsienietis turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei apklausos metu išreiškė norą grįžti į kilmės valstybę. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi lėšų pragyventi, taip pat socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę.

II.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. sausio 10 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui sulaikymą iki 2023 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsienietis buvo priimtas studijuoti į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų instituciją (Kauno technologijos universitetą) pagal studijų programą (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. LT760028042, galiojantį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 12 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44791 panaikinti leidimą laikinai gyventi. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis padavė skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. atsisakė Užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2022 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S17116, kuriuo nusprendė Užsienietį grąžinti į kilmės valstybę ir įpareigojo jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, šis sprendimas tapo galutiniu 2022 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. eI2-5336-764/2022. Užsienietis 2023 m. sausio 9 d. buvo sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi.

7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymų tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

III.

8. Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2022 m. kovo 31 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimas, įpareigojantis Užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos per 14 dienų buvo neteisėtas, kadangi Užsienietis turėjo teisėtą pagrindą būti Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nurodė, kad Užsienietis pats iš Lietuvos Respublikos savanoriškai nepasišalino remiantis šiuo sprendimu, todėl jis yra sulaikytas. Akivaizdu, kad tokiu skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos Užsieniečio teisės, tokiu būdu yra nepagrįstai varžoma Užsieniečio laisvė judėti. Vien Įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančios aplinkybės formalus konstatavimas, neatsižvelgus į būtinybę apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, negali nulemti skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu nėra aišku kokiu pagrindu Užsienietis yra sulaikomas, ar jis kelia grėsmę. Iš byloje esančių įrodymų yra aišku, kad Užsieniečio teisės ir laisvės yra varžomos priimamais nepagrįstais sprendimais. Pažymėtina, kad Užsieniečiui net nebuvo tinkamai suteiktas terminas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos tuo metu, kai pasibaigė jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindas.

Atsiliepimas

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pažymima, jog 2023 m. sausio 11 d. Užsienietis imitavęs skausmą (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas konsultacijai į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, iš kur pasinaudojęs susiklosčiusia situacija pabėgo. Paieškos iki šio laiko rezultatų nedavė ir šiuo metu Užsieniečio buvimo vieta yra nežinoma. Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas Užsieniečiui skyrė sulaikymą, nes buvo reali grėsmė, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Užsienietis nuo išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo bandė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir pasibaigus teisėtam buvimui nepaisė Lietuvos Respublikos teisės normų. Aplinkybės, jog Užsienietis apgaulės būdu pabėgo, slepiasi nuo išsiuntimo, nesutinka grįžti į kilmės valstybę, suteikia pagrindą tvirtinti, jog šiuo atveju kyla pagrįsta rizika vertinti, kad Užsienietis bandys pasišalinti ir išvykti, todėl jo laisvės ribojimas yra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad yra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio ir sulaikymas yra objektyviai reikalinga priemonė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį įsiteisėjo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 21S44791, kuriuo panaikintas Užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis bylos duomenimis, Užsienietis Lietuvos Respublikoje nesiprašė prieglobsčio ar papildomos apsaugos.

15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje dalies 2 punkte numatyta, kad Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

17. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai (turėdamas vizą), taip pat yra pateikęs asmens tapatybės dokumentą (pasą), teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti Užsieniečiui sulaikymą sutinka, kad Užsienietis savanoriškai nevykdo Migracijos departamento sprendimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje ribojama nuo 2023 m. sausio 9 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiuo atveju Užsieniečio sulaikymas trunka kiek ilgiau nei mėnesį ir nėra pažeidžiamas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas terminas.

21. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog dėl Užsieniečio yra priimtas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalies 2-5 punktuose nurodyti pagrindai sulaikyti Užsienietį. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nėra duomenų apie Užsieniečio pragyvenimo šaltinį (neturi lėšų) ir nevykdo Migracijos departamento sprendimo. Pažymėtina aplinkybė, kad Užsienietis iš apgyvendinimo vietos nuvežtas į viešąją įstaigą Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, pabėgo. Minėta aplinkybė patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sulaikė Užsienietį,

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje administracinėje byloje teismas vertina Užsieniečio judėjimo ribojimų taikymo pagrįstumą, o ne kitus sprendimus, kuriuos Užsienietis nurodė apeliaciniame skunde.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis (ką šiuo metu ir daro), todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo galimybes taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasBeata Martišienė