Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1478-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
2S-1478-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38403-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
  • 3.2.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1478-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38403-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. pareikštą ieškinį atsakovei R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Virbasta“, A. Ž., išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nei per teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytą 14 dienų terminą, nei nutarties priėmimo dieną, ieškinio trūkumų nepašalino, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo nustatyto įpareigojimo nurodyti kitą atsakovės R. M. buvimo vietą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo jai būdą neįvykdė. Teismas laikė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismui pateiktame patikslintame 2017 m. lapkričio 29 d. ieškinyje buvo nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai turėjo būti siųsti minėtu adresu, bet ne teismo siųstu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra sutuoktinių namas, parduotas 2017 m. birželio 12 d. Nuo minėto laikotarpio niekas iš sutuoktinių ar kitų šeimos narių minėtu adresu negyvena. Atsakovė iki dabar gyvena patikslintame ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), šis adresas ieškovui žinomas, jie kontaktuoja ir atsakovė ieškovui patvirtino pašto siuntos su žyma „atsiimti pašte“ negavusi. Procesinius dokumentus įteikti atsakovei galėtų ir ieškovo atstovė. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužtikrina teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principo, įtvirtinto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą po to, kai pasibaigus teismo nutartimi nustatytam terminui pašalinti ieškinio trūkumus dėl atsakovės gyvenamosios, darbo vietų patikslinimo ar kito procesinių dokumentų jai įteikimo būdo pasirinkimo, trūkumai nebuvo pašalinti. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą į teismą besikreipiantis asmuo ieškinyje privalo nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą. Tačiau visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat jų gyvenamosios vietos adreso nenurodymą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi – ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai. Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. CPK 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių pagrįstai paliko nenagrinėtą pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 296 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. 2-45371-558/2017 po trūkumų pašalinimo priėmė ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. M., institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Virbasta“, A. Ž., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės (b. l. 85-89). Patikslintame ieškinyje nurodytas atsakovės R. M. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai su teismo nustatytu 20 dienų terminu atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovei išsiųsti 2017 m. gruodžio 2 d., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir grįžo neįteikti, vokas su neįteiktais procesiniais dokumentais yra byloje (b. l. 103). 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis ieškovo atstovei įteikta 2017 m. gruodžio 22 d. (b. l. 106). 2018 m. sausio 3 d. teisme gautas faksu išsiųstas ieškovo, vykdant 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, raštas su patikslintu atsakovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 102). Duomenų apie procesinių dokumentų išsiuntimą atsakovei nurodytu adresu byloje nėra. Skundžiama 2018 m. sausio 11 d. teismo nutartis atsakovei išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 114). Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Statybų mechanika“ v. RAB „Iglus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą ir procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas tik formaliai (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. 365-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, bylos Nr. 3K-3-313/2009). Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. lapkričio 29 d. ieškovui pateikus teismui patikslintą ieškinį, 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliucija jį priėmė ir išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims pranešimus dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo. Atsakovei siųsti procesiniai dokumentai grįžo teismui neįteikti, todėl pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per keturiolika dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos patikslinti atsakovės gyvenamosios ar darbo vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą pagal CPK 117 straipsnį. 2018 m. sausio 3 d. ieškovas pateikė teismui raštą (2017 m. gruodžio 31 d. prašymą), kuriame pakartotinai nurodė tokį patį kaip patikslintame ieškinyje atsakovės gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nedirba ir dėl to procesiniai dokumentai turi būti įteikti jos gyvenamosios vietos adresu, taip pat nurodė, kad atsakovei yra žinoma apie bylos iškėlimą teisme. Pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovo 2017 m. gruodžio 31 d. rašto, teisme gauto 2018 m. sausio 3 d., vertinimo ir jame nurodytų duomenų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, padarė išvadą, kad 2017 m. gruodžio 20 d. nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti nei teismo nustatytu terminu, nei nutarties priėmimo dieną, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis dviejų siuntų su procesiniais dokumentais, siųstų atsakovei adresais (duomenys neskelbtini) (miestas nenurodytas) ir (duomenys neskelbtini), grąžinimu, nurodant, kad korespondencija neatsiimta per saugojimo terminą, jau po patikslinto ieškinio priėmimo nepagrįstai sprendė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma, kas sąlygojo skundžiama teismo nutartimi ieškinio palikimą nenagrinėtu. Teismo priimtame ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami. Po 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo ieškovui pateikus raštą dėl trūkumų šalinimo ir nurodžius tokį patį atsakovės gyvenamosios vietos adresą, minėtu adresu dokumentai atsakovei taip pat nebuvo išsiųsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie pirmosios instancijos teismui 2017 m. gruodžio 18 d. pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pridėtame 2017 m. gruodžio 11 d. buities tyrimo akte Nr. A715-6558/17(2.13.2.18-AD15) nurodyta, kad susipažinus su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu, buvo lankytasi atsakovės R. M. nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini), po apsilankymo atsakovės faktinės gyvenamosios vietos adresu surašytas buities tyrimo aktas, teismui pateiktas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Teismas, remdamasis byloje ir atskirajame skunde esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovė gyvena ieškovui žinomu adresu (duomenys neskelbtini), kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas du kartus – teikiant patikslintą ieškinį ir šalinant 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. ieškovui šie duomenys buvo žinomi tiek patikslinto ieškinio pateikimo, tiek trūkumų šalinimo metu. Informacija apie atsakovės gyvenamąją vietą nurodyta ir institucijos, teikiančios išvadą, priede. Pirmosios instancijos teismas, neišsiuntęs procesinių dokumentų atsakovei patikslintame ieškinyje bei ieškovo 2017 m. gruodžio 31 d. prašyme nurodytu jam žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, konstatavęs ieškinio trūkumus ir dėl to ieškinį palikdamas nenagrinėtu, neteisingai įvertino faktines aplinkybes apie vienos iš šalių gyvenamąją vietą. Teismas taip pat pažeidė teismų praktikoje formuojamą leidimą ieškinį laikyti nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi nustatyti konkretizuoti trūkumai. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo teisę palikti ieškinį nenagrinėtą. Tai sudaro pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis