Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui Ramūnui Šideikiui, 2010 m. rugpjūčio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G.J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010-03-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnė 2010 m. kovo 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad G.J. 2009 m. gegužės 29 d. 17.01 val. Taikos prospekte ties 23 namu, vairuodamas dviratį „Raptor“, važiuojamąją dalį kirto ne nulipęs ir vesdamas dviratį, o pervažiavo į kitą kelio pusę, sudarydamas kliūtį tranpsorto priemonei bei į ją atsitrenkė. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 66 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnės (toliau – ir Institucijos) nutarimu G.J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 dalį paskirta 50 litų bauda.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovas prašo skundo netenkinti, nes administracinės bylos medžiagoje pateikti įrodymai, patvirtina, kad G.J. pažeidė KET 66 punkto reikalavimus. Analogiška pozicija išdėstyta ir Institucijos atsiliepime į skundą (b.l. 29).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.J. ir nukentėjusioji V.P. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 45). Į teismo posėdį paminėti subjektai ir (ar) jų atstovai neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti. Nukentėjusioji V.P. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir nukentėjusiajai nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

G.J. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pėsčiųjų nepaklusimą kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, kai toks pažeidimas sukelia transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nustatyta, kad G.J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 13) jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2009 m. gegužės 29 d. 17.01 val. Taikos prospekte ties 23 namu, vairuodamas dviratį „Raptor“, važiuojamąją dalį kirto nenulipęs ir vesdamas dviratį, o pervažiavo į kitą kelio pusę, sudarydamas kliūtį transporto priemonei, vairuojamai V.P., bei į ją atsitrenkė. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 66 punktų reikalavimus. G.J. kaltinamas pažeidęs KET 66 punkto, numatančio atvejį, kai eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms, reikalavimų nesilaikymą, o KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Institucija G.J. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remiantis Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 1-jo skyriaus prokurorės S.P. 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00284-09 dėl eismo įvykio, nesant V.P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.l. 20-21).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atmetė L.J. skundą ir ikiteisminio tyrimo neatnaujino. 2010 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo patenkintas G.J. skundas nurodant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, tačiau 2010 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2010 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis panaikinta, paliekant galioti 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. prokurorų priimtus nutarimus, kuriais ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00284-09 buvo nutrauktas. 2010 m. kovo 26 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas G.J. skundas, persiųstas iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00284-09 ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl melagingų parodymų davimo. 2010 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu skundas dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo bei ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl melagingų parodymų davimo, atmestas (b.l. 22-23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi G.J. 2010 m. balandžio 12 d. skundo dalis dėl 2010 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmesta, o skundo dalis dėl nutarimo atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. Nr. 30-1-00284-09 panaikinimo palikta nenagrinėta (b.l. 31-32). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2010 m. birželio 11 d. G.J. skundas atmestas ir palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis (b.l. 42-43).

Paminėti procesiniai dokumentai reikšmingi tuo, kad juose nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas, nenustačius V.P. veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) požymių, nutrauktas pagrįstai bei tai, jog nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo.

Iš pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00284-09 esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 6-7), autoavarijos vietos plano (b.l. 8), fotonuotraukų (b.l. 12-15) matyti, kad eismo įvykis kilo toje vietoje, kur 7 metrų pločio išvažiavimas iš daugiabučių namų į Taikos prospektą kertasi su ant šaligatvio nutiestu dviračių taku, pažymėtu iš aplinkos išsiskiriančia spalva (rausva). Tačiau pažymėtina tai, kad dviračių tako žymėjimas baigiasi prieš išvažiavimą iš kiemų ir vėl prasideda už 7 metrų pločio išvažiavimo. Šaligatvio ir dviratininkų eismo ruožas pažymėtas nukreipiamuoju ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Kitokių įspėjamųjų ar draudžiamųjų ženklų eismo įvykio vietoje nėra. Vairuotojui, išvažiuojančiam iš kiemo ties Taikos pr. 23 namu, ženklo, kad išvažiavimas iš kiemo susikirs su dviračiu taku, nėra, todėl dviračio vairuotojas privalėjo duoti kelią iš kiemo išvažiuojančiai transporto priemonei, nes pagal KET 67 punktą ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems. Taigi pagrįstai nustatyta, kad eismo įvykiui ir jo pasekmėms atsirasti reikšmės turėjo dviratininko (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) KET taisyklių nesilaikymas.

G.J. skundo argumentas, jog V.P. pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, nes prie Taikos prospekto iš kiemų išvažiuojantis, jos vairuojamas automobilis turėjo praleisti jį, kadangi jis važiavo dviračių taku ir kirto įvažiavimą į kiemus, paneigtinas eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane, fotonuotraukose bei nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais duomenis (žr. baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00284-09 b.l. 6-7, 8, 12-15). Pažymėtina, kad KET 107 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju, paminėtų procesinių dokumentų duomenys įrodo, kad eismo įvykis įvyko ne automobilio vairuotojai įvažiuojant į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, o važiuojant keliu dar iki išvažiavimo į pagrindinį kelią, t.y. Taikos prospektą, vietoje, kur dviračių takas ribojasi su keliu, kuriuo ir važiavo V.P. Iš autoavarijos vietos plano matyti, kad nuo automobilio priekinės ašies ratų iki kelio Taikos pr. yra 8 metrų atstumas. Be to, kelio ženklo (-ų), kuris (-ie) informuotų vairuotoją apie tai, kad kelias kertasi su dviračių taku ginčo vietoje ir nėra. Kitas G.J. skundo argumentas, jog automobilio vairuotoja pažeidė KET 269.4 punkto nuostatas, kadangi patraukė automobilį iš eismo įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti. Eismo įvykiui jokios reikšmės neturėjo tą aplinkybė, kad V.P. po eismo įvykio kelis metrus pavažiavo į priekį, t.y. arčiau Taikos prospekto, nes bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog susidūrimas įvyko išvažiavimo iš daugiabučių gyvenamųjų namų bei dviračių tako susikirtime.

KET 66 punktas taikomas tik tada, kai eismas yra intensyvus. Įvertinus tai, kad autoavarijos vietos plane yra pažymėti ir kiti stovintys automobiliai, atsižvelgiant į eismo įvykio laiką – 17.01 val., t.y. laikas, kai eismas Klaipėdos miesto gatvėse neabejotinai tampa intensyvus (baigiasi darbo dienos laikas, vykstama pėsčiomis, dviračiais, automobiliais iš darboviečių ir pan.), į tai, kad eismo įvykis kilo judrioje ir tankiai apgyvendintoje vietoje, kurioje yra keletas viešojo maitinimo įstaigų, darytina išvada, kad eismas įvykio vietoje yra intensyvus, todėl Institucija, kvalifikuodama G.J. veiką pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė būtent į KET 66 punktą. Išvažiavimas iš kiemų eismo įvykio vietoje yra net 7 m pločio, o tai rodo kelio sudėtingumą ir tam tikrą pavojingumą.

Vertinant faktinius bylos duomenis, teismui pakanka įrodymų išvadai, kad G.J. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje padarymo. Visi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentai dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundą grindžiančių argumentų turinio darytina išvada, kad G.J. iš esmės siekia išvengti administracinės atsakomybės, juridiškai neteisingai vertina eismo įvykio situaciją bei su tuo susijusias faktines aplinkybes.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi Institucijos pareigūnė tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Vertinant G.J. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, švelninti Institucijos paskirtą administracinė nuobaudą arba administracinės nuobaudos jam neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis). G.J. administracinė nuobauda skirta laikantis administracinės nuobaudos nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių atsakomybę už administracinių teisės pažeidimų padarymą (ATPK 13 straipsnis, 24 straipsnio 4 dalis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu konstatuotina, kad G.J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį patrauktas teisėtai ir pagrįstai, kadangi jo veikoje yra ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta sudėtis, nes jis pažeidė KET 9 ir 66 punktų reikalavimus.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

G.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. kovo 30 d. nutarimą, kuriuo G.J. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį paskirta 50 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.