Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, be nuolatinės gyvenamosios vietos, 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, teista 3 kartus (teistumai išnykę), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. 2016 m. birželio 1 d., apie 17.00 val., Žemaitės skvere Vilniuje, Gedimino pr. 29, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vieną kartą dūrė peiliu K. V. į krūtinės sritį, padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės žaizdą su atviru širdiplėvės ir širdies sužalojimu, lydimu masyvaus kraujo išsiliejimo, tuo sunkiai sutrikdydama K. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji E. U. apklausiama teisme kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad ji su K. ir J. J. 2016 m. birželio 1 d. visą dieną vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. užsuko į Žemaitės skverą Gedimino prospekte pavalgyti ir išgerti. Kuomet atėjo prie suoliukų, kaip tik stovėjo K. su dar vienu vyru. K. priėjo prie K. ir tarp jų kilo konfliktas. Ji, kažko supykusi, pribėgo ir norėjo peiliu pataikyti jam į ranką, tikrai nenorėjo į širdį. Jai ir dabar baisu dėl to, tikrai gailisi. Galvojo, kad į ranką pataikė, nes jis pabėgo. Tik vėliau sužinojo, kad pataikė į širdį, kažkur į krūtinės sritį. Rankoje turėjo peilį, nes tuo metu darė sumuštinius. Peilis panašus į virtuvinį. Jai paskutiniu metu buvo blogai su psichika. Tris savaites gėrė. Kai dūrė peiliu, jis iš karto pabėgo, pradžioje net nesuprato. Dar buvo tame skvere, atvažiavo patrulis, pamatė juos ir pasakė, kad vėl turbūt jie nori į 3 PK. Peilis buvo pas J. rankoje. Patrulis pasakė išmesti peilį ir skirstytis. Jie nuėjo link Lukiškių ir ten juos sulaikė. Blogai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, iki šiol negali atsigauti. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį – iš dalies, nes jis per didelis. Bandys dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Šiuo metu jokių pajamų negauna. Iki suėmimo gėrė, o prieš tai buvo reabilitacijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įtariamuoju apklaustas J. J. parodė, kad 2016 m. birželio 1 d., apie 17.00 val., jis buvo Žemaitės skvere kartu su E. ir vyru pravarde K. Jie sėdėjo ant suolelio, gėrė vyną, valgė. E. peiliu mėlyna rankena darė sumuštinius. Prieš tai jie visą dieną vartojo alkoholį. Besėdint K. nuėjo prie vyro, kurio jis nepažįsta, buvusio už maždaug 30 metrų nuo jų. Po kurio laiko pašokusi E. nubėgo prie jų šaukdama. Jis liko sėdėti ant suolelio. K. ir E. grįžo po 5 min., o tas vyras kažkur nubėgo. Jie toliau sėdėjo ir gėrė vyną, valgė, tačiau pro juos važiuojantys policijos pareigūnai liepė skirstytis, o pamatę peilį – liepė jį išmesti į šiukšliadėžę, ką jis ir padarė. Kraujo ant peilio jis nematė, taip pat nematė, kas ir kaip sužalojo minėtą vyrą. Jis galvoja, kad vyrui dūrė E., nes ji visą laiką turėjo peilį, su peiliu rankoje ir nubėgo prie to vyro ir K. (1 t., b. l. 112-113).

Įtariamuoju apklaustas R. K. parodė, kad trečią savaitę be pertraukos jis vartoja alkoholį, todėl turi atminties spragų. 2016 m. birželio 1 d. su E. U. ir J. vartojo alkoholinius gėrimus. Galėjo būti, kad apie 17.00 val. jie gėrė vyną Gedimino pr., netoli „McDonald‘s“ restorano. Jis neatsimena jokio sužaloto vyro (1 t., b. l. 98-99).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamųjų R. K. ir J. J. atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 120-121).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, kad jis 2016 m. birželio 1 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Prisimena, kad jis buvo ant „Barbakano“ kalno. Nuo tos dienos pietų nieko neatsimena. Kitą dieną atsibudo Santariškių ligoninėje, kur jam pasakė, kad jis buvo sužalotas peiliu, buvo pažeista širdis. Kas ir kokiomis aplinkybėmis jį sužalojo, neatsimena. Kaip atsidūrė Gedimino pr. esančiame Žemaitės skvere, taip pat neatsimena (1 t., b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2016 m. birželio 1 d., apie 17.00 val., su drauge E. G. buvo Žemaitės skvere Vilniuje, Gedimino pr. Kairiau nuo jų, maždaug už 20 metrų, sėdėjo du apie 50 metų amžiaus vyrai, panašūs į asocialius. Po 5-10 min. atėjo vyras ir moteris su baltos spalvos maišeliu. Po maždaug 10 min. vyras, atėjęs su moterimi, nuėjo prie šalia sėdėjusių vyru ir visu kūnu užgulė vyrą, vilkėjusį baltos spalvos marškinius rudos spalvos dryžiais. Vyras, kuris buvo užgultas, atsistojo, tarp jų vyko susistumdymas. Vyrams besistumdant priėjo moteris, kuri buvo apkūni, tamsios spalvos plaukais iki kaklo, 170-172 cm ūgio. Moteriai priėjus prie vyrų, tarp jų susidarė mažas atstumas. Vyriškis, kuris vilkėjo baltos spalvos marškinius rudais dryžiais, staiga susiėmė už kairio šono, žemiau širdies. Ji pamatė, kad vyras kraujuoja, o moteris, galimai dešinėje rankoje, laiko nedidelį, tamsios spalvos rankena peilį. Kraujuojantis vyras pradėjo bėgti, vėliau sulėtino žingsnį ir pasuko „McDonald‘s“ restorano link. Moteris grįžo ant suoliuko, ant kurio ir sėdėjo (1 t., b. l. 70-71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. G. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja J. G. (1 t., b. l. 74-76).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad 2016 m. birželio 1 d., apie 17.15 val., jis atėjo į Žemaitės skverą Vilniuje, Gedimino pr. Jis atsisėdo ant paminklo pagrindo. Ant vieno iš suolelių sėdėjo trys akivaizdžiai asocialūs asmenys – viena moteris ir du vyrai. Moteris buvo apie 40-50 metų amžiaus, tamsių plaukų, apie 170 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos kelnėmis. Šie asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.20 val. į skverą atėjo vyriškis smėlio spalvos marškiniais rudos spalvos langeliais, šviesios spalvos kelnėmis, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesiais plaukais ir atsisėdo ant suolelio. Tarp atėjusio vyriškio ir sėdėjusių minėtų dviejų vyriškių bei moters buvo vienas laisvas suolelis. Praėjus kelioms minutėms, prie atėjusio vyriškio priėjo vyras, kuris pasisveikino paspausdamas ranką. Praėjus kelioms minutėms, prie šių vyriškių priėjo abu vyrai iš minėtos trijulės, kilo žodinis konfliktas ir apsistumdymas. Po akimirkos, lėtai atsistojusi, prie jų prisvirduliavo moteris ir jis pamatė, kaip vyriškis, vilkintis baltos spalvos marškinius rudais langeliais, iki tol stovėjęs nugara į jį, atsisuko ir iš vyriškio dešiniojo šono ėmė plūsti kraujas, o moteris rankoje laikė šviesiai žalios spalvos daiktą. Geležtės nematė, bet mano, kad tai galėjo būti sutraukiamas ar sulankstomas aštrus daiktas. Sužeistas vyriškis svirduliuodamas išėjo iš skvero į Gedimino pr. ir pasuko kairėn. Šio vyriškio draugas persėdo toliau ant suolelio, o trijulė – prie savo suolelio. Jis 17.27 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 79-81).

Iš 2016 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas Žemaitės skveras Vilniuje, Gedimino pr. 29, padarytos nuotraukos. Gedimino pr. prie išėjimo iš skvero ant šaligatvio yra raudonos spalvos dėmės. Prie pastato Gedimino pr. 29 yra šiukšliadėžė, kurioje yra peilis (1 t., b. l. 8-39).

Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, padarytos nuotraukos. Peilis yra 11,5 cm ilgio, žalios spalvos gumine rankena ir 9 cm ilgio žalios spalvos metaline geležte (1 t., b. l. 40-41).

Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matuti, kad apžiūrėti marškiniai, kuriuos pateikė Santariškių ligoninės darbuotoja, kaip žmogaus, kuris buvo atvežtas su durtine žaizda iš Gedimino pr. Marškiniai yra baltos spalvos, dryžuoti, trumpomis rankovėmis. Priekinė marškinių dalis iškirpta (galimai ligoninėje). Priekinėje kairėje marškinių dalyje yra intensyvus raudonos spalvos sutepimas (kraujas). Marškinių priekinės kairės viršutinės kišenės apačioje yra apie 1,5 cm ilgio audeklo pažeidimas (1 t., b. l. 43-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1798/2016(01) nurodyta, kad: 1) K. V. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su atviru širdiplėvės ir širdies sužalojimu, lydimu masyvaus kraujo išsiliejimo (apie 2 l kairėje krūtinplėvės ir 300-400 ml širdiplevės ertmėse); sužalojimas padarytas duriančiai – pjaunančių savybių daiktu (įrankiu) – peiliu, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimas dėl kiauryminio krūtinės žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.); 2) nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris padarytas neužilgo (iki keleto valandų) prieš kreipiantis medicininės pagalbos laikotarpį; 3) sužalota kūno vieta savo ranka lengvai pasiekiama ir todėl esamais medicininiais duomenimis nustatyti, kieno ranka (savo paties ar kito asmens) tai padaryta, negalima; 4) sužalojimas padarytas vienu smūgiu (trauminiu poveikiu), nes krūtinės žaizdoje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota; 5) sužalojimas padarytas vienu įrankiu (1 t., b. l. 65-66).

Alkotesterio kvito duomenimis, E. U. 2016 m. birželio 1 d. 18.47 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumo laipsnis (2 t., b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamosios teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori ir nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Be to, tyčia gali būti ir neapibrėžta, konkretizuota, t. y. kai kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę. Tokiu atveju atsakomybė kyla už faktiškai padarytą žalą.

Kaltinamoji apklausiama teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad ji, būdama neblaivi, priėjo prie konfliktuojančių nukentėjusiojo ir jos draugų bei dūrė peiliu, panašiu į virtuvinį, nukentėjusiajam į krūtinės sritį, nors norėjo pataikyti nukentėjusiajam ne į širdį, o į ranką. Analogiškus parodymus kaltinamoji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamosios kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirti minėti įrodymai: nukentėjusiojo K. V., liudytojų R. K., J. G., E. G. ir V. S. parodymai, taip pat įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolų duomenys, alkotesterio kvito duomenys, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, kaltinamosios veika buvo padaryta neapibrėžta tyčia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamoji nenorėjo, kad kiltų tokios pasekmės nukentėjusiajam. Nepaisant to, teismo vertinimu, kaltinamoji suprato savo veiksmų (nukentėjusiajam duriant peiliu) pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo abejinga, kokios kils pasekmės. Po įvykio kaltinamoji nepasidomėjo, kokius sužalojimus padarė nukentėjusiajam, kuris iš karto pasišalino iš įvykio vietos.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad E. U. 2016 m. birželio 1 d., apie 17.00 val., Žemaitės skvere Vilniuje, Gedimino pr. 29, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vieną kartą dūrė peiliu K. V. į krūtinės sritį, padarydama jam kiauryminę durtinę – pjautinę krūtinės žaizdą su atviru širdiplėvės ir širdies sužalojimu, lydimu masyvaus kraujo išsiliejimo, tuo sunkiai sutrikdydama K. V. sveikatą. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę E. U., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (neapibrėžta tyčia) sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – teista 3 kartus (teistumai išnykę), daug kartų bausta administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruota, neturi pastovios gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta 2010 m. kovo 1 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta du kartus, paskutinį kartą nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 28 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 17-19). Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-42/2016 nurodyta, kad nėra jokio pagrindo E. U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 22).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai E. U. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, bausmės dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio, t. y. už padarytą nusikaltimą skirtina 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąją, tiek jos įvykdytą nusikaltimą, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajai skirtina galutinė 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad E. U. praeityje yra tris kartus teista, daug kartų bausta administracine tvarka (paskiriant jai ir areštą), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo. Tai rodo, kad kaltinamoji teigiamų išvadų iš savo netinkamo ir moralės bei teisės normoms prieštaraujančio elgesio nedaro. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai kaltinamosios E. U. atžvilgiu gali būti pasiekti tik izoliavus ją nuo visuomenės, t. y. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, E. U. buvo laikinai sulaikyta 2016 m. birželio 1 d. 17.39 val. (1 t., b. l. 128). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi E. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 1 d. (1 t., b. l. 145-146). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 155-157). Neišnykus šios kardomosios priemonės taikymo pagrindams, kaltinamajai E. U. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmime išbūtas laikas (nuo 2016 m. birželio 1 d.) įskaitytinas į bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vokai su tepinėliais su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su peiliu, vokas su popierine servetėle su galimais biologiniais pėdsakais, vokas su marškiniais, vokas su švarku (vokai supakuoti į dėžę), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 45, 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o E. U. sulaikymo metu paimti daiktai: rudos spalvos rankinė, kurioje: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, telefono įkroviklis, žibintuvėlis, rudos spalvos piniginė su nuolaidų kortelėmis, 6 tušti plastikiniai buteliai, tuščia skardinė, 2 šaukšteliai, 2 minkšti žaislai, 2 plastikinės plaukų šukos, plaukų lakas, džemperis, pakuotė su popierinėmis servetėlėmis, kelnės, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., b. l. 45, 46), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajai E. U. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pastarajai atsisakius priimti nurodytus daiktus (jų dalį), jie sunaikintini.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 275,20 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad K. V. dėl patirtų sužalojimu buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 4 275,20 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo K. V. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (E. U.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 4 275,20 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamosios E. U. (1 t., b. l. 86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. V. taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57). K. V. civilinį ieškinį grindžia tuo, kad buvo stipriai sužalotas, ilgai gulėjo ligoninėje, vos nemirė, patirtas sužalojimas atsilieps visam gyvenimui, negalės dirbti fizinio darbo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl E. U. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis K. V. buvo sunkiai sužalotas. Akivaizdu, kad dėl tokio sužalojimo nukentėjusiajam teko ilgai gydytis. Tačiau objektyvių duomenų, kokios sužalojimų pasekmės yra išlikusios, kokios prognozės, ar reikalingas tolesnis gydymas, ar tai atsilieps galimybei dirbti fizinį darbą, taip pat, ar nukentėjusysis išvis iki sužalojimo dirbo, jis nepateikė. Neneigiant E. U. padaryto nusikaltimo ir iš jo kilusios prievolės atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad šią žalą padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Šis kriterijus yra svarbus siekiant užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, šiuo nuosprendžiu jai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o tai reiškia, kad kaltinamosios galimybė užsidirbti lėšų yra tik teorinė, be to, jai dar teks atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, K. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamosios priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad E. U. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 207,51 Eur advokato užmokestis. Tarnybos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios E. U. valstybės naudai priteistinos 207,51 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kada nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Kaltinamoji E. U. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo suimta. Remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, gynėjo dalyvavimas procese šiuo atveju yra būtinas, todėl, siekiant užtikrinti teisingą procesą bei kaltinamojo gynybos interesus, jai buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažymėtina, kad kaltinamoji nedirba, jos materialinė padėtis sunki, be to, ji yra suimta. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. U. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. U. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo metu (nuo 2016 m. birželio 1 d.) išbūtą laiką.

Kaltinamajai E. U. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 vokus su tepinėliais su galimais biologiniais pėdsakais, voką su peiliu, voką su popierine servetėle su galimais biologiniais pėdsakais, voką su marškiniais, voką su švarku (vokai supakuoti į dėžę), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; E. U. sulaikymo metu paimtus daiktus: rudos spalvos rankinę, kurioje: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6030“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, telefono įkroviklis, žibintuvėlis, rudos spalvos piniginė su nuolaidų kortelėmis, 6 tušti plastikiniai buteliai, tuščia skardinė, 2 šaukšteliai, 2 minkšti žaislai, 2 plastikinės plaukų šukos, plaukų lakas, džemperis, pakuotė su popierinėmis servetėlėmis, kelnės, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. U., o šiai atsisakius priimti nurodytus daiktus (jų dalį), juos sunaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. U. 4 275,20 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 20 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. U. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. U. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.