Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-556-993/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-11-20
Bylos Nr.: 1A-556-993/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03840-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis: R. L.
Civilinis ieškovas: G. G.
Nukentėjusysis: G. G.
Advokatai: Kęstutis Dobilas, Artūras Andriukaitis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-556-993/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03840-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.5.2.3; 1.2.29.1.1; 2.1.14.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Dyburienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,nuteistajai R. L. ir jos gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo

R. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 70 MGL, tai yra 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 1 800 MGL, tai yra 90 000 Eur (devyniasdešimties tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2) punkto pagrindu už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 800 MGL, tai yra 90 000 Eur (devyniasdešimties tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. L. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 23 d. ir laikotarpis nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. vasario 24 d., kuomet ji buvo sulaikyta Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvoje išduotą jai Arešto orderį ir perduota Lietuvai (t. y. iki nuosprendžio paskelbimo sudaro 176 dienos) ir pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant (šešių) MGL dydžio baudai, laikant ją atlikus (šiuo atveju sumokėjus) – 52 800 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius ir aštuonis šimtus eurų) Eur dydžio baudą, likusi R. L. skirtos bausmės dalis – 37 200 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai du šimtai eurų) dydžio bauda.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta panaikintina, ją paleidžiant teismo salėje.

R. L. nuspręsta skirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – adresu (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo G. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir patirtų proceso (atstovavimo) išlaidų tenkintas visiškai ir jo naudai iš R. L. priteista 63 000 Eur (šešiasdešimt trys tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti ir 11 270,90 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt eurų ir dvidešimt penki centai) patirtų bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. L. nepriteistos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nuosprendžiu R. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji apgaule įgijo svetimą labai didelės vertės turtą, suklastojo dokumentą - pagamino netikrą ir jį panaudojo:

turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2022 m. rugsėjo 6 d. būdama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per programėlę Messenger susisiekusi su nukentėjusiuoju G. G., žinutėmis melagingai teigdama jam apie savo sėkmingą investavimą, žadėdama sėkmingą tarpininkavimą bei didelį uždarbį, tokiu būdu suklaidinusi nukentėjusįjį G. G., apgaule įtikino jį pervesti jai savo pinigus investavimui, ko pasekoje G. G. laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 12 d. iš savo banko „Luminor bank AB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus pervedė 63 000 Eur į jos (R. L.) banko sąskaitas : 2022 m. rugsėjo 7 d. į „AB Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 35 000 Eur ir 22 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 12 d. į Airijos Permanent TSB banko sąskaitą Nr. I(duomenys neskelbtini) pervedė 6 000 Eur, tokiu būdu šiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą labai didelės vertės G. G. priklausantį turtą – pinigus 63 000 Eur;

Be to ji, apgaule įgijusi nukentėjusiajam G. G. priklausantį labai didelės vertės turtą – 63 000 Eur, toliau jį klaidindama, turėdama tikslą sutrukdyti nukentėjusiajam imtis priemonių atgauti savo turtą, 2022 m. rugsėjo mėn. laikotarpyje nuo 13 d. iki 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą tokiu būdu: 2022 m. rugsėjo 26 d. mokėjimą atliktą AB „Swedbank“ išmaniąja programėle, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. iš R. L. AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į G. G. AB „Luminor“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 63 000 Eur, pervedimo paskirtis „skola“, būsena „atlikta“, archyvo nr.(duomenys neskelbtini), mokėjimas pateiktas išmaniąja programėle, nors iš tiesų pinigai nebuvo persiųsti ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus 2022 m. rugsėjo 26 d. 12:58 val. išsiųsdama nukentėjusiajam G. G. mokėjimo pavedimo nuotraukas per „Messenger“ programėlę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis prašo pakeisti 2025 m. liepos 23 d. nuosprendį ir paskirti R. L. subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas paskyrė aiškiai per švelnią bausmę dėl dviejų nusikalstamų veikų (iš kurių viena yra sunkus nusikaltimas). Nuosprendyje daroma klaidinga, ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus pažeidžianti išvada, jog nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad vertinant R. L. parodymus viso proceso metu matyti, jog ji bandė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teigdama, kad ji pati buvo apgauta. Byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Be to, ši nuteistosios pozicija buvo išdėstyta tik teisiamajame teismo posėdyje, kuriame ji taip ir nepripažino esminio sukčiavimo elemento, t. y. apgaulės. Nurodė, kad nesuklaidino G. G. dėl investavimo, apgaulės iš jos pusės nebuvo. Tokie parodymai paneigti objektyvia byloje surinkta medžiaga. R. L. suvokė, kad kalbėdama apie lengvai uždirbamus pinigus ir greitai gaunamą itin didelį pelną, taip pat siūlydama G. G. investuoti bei kartu iš to užsidirbti, be galimybės patirti bet kokio pobūdžio nuostolius, pasinaudos jo pasitikėjimu ja, dėl ilgametės susiklosčiusios draugystės, ir galės išvilioti pinigines lėšas. Tam, kad įgytų dar didesnį pasitikėjimą ir manymą, kad jis gali tikėtis tariamo pelno, ji sistemingai pastarajam siuntė įvairaus pobūdžio video medžiagą, fotonuotraukas, kuriuose matydavosi neva uždirbtas milžiniškas pelnas, dideli kiekiai piniginių kupiūrų, vis žadėdavo neįtikėtiną grąžą iš jo investuotų piniginių lėšų, patikinant, kad nėra jokių galimybių patirti nuostolius. Tai patvirtina, kad nuteistoji darydama nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, suvokdama turtinės naudos gavimo, panaudojant apgaulę, pavojingą pobūdį ir norėjo tokią turtinę naudą gauti – užvaldyti G. G. pinigines lėšas. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat nepripažino savo kaltės, pateikinėjo įvarius pasiteisinimus, kaltindama patį nukentėjusįjį, jog šis užblokavo jos kriptovaliutinę sąskaitą; kad jai atsiuntė suklastotą bankinio pavedimo kopiją. Visa informacija, kurią ji teikė nebuvo patvirtinta jokia medžiaga ir byloje paneigta. Nenuoširdūs parodymai buvo duoti ir teisminio nagrinėjimo metu. Nors teismas pripažino, jog bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo galimybių, tačiau sau prieštaraudamas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

2.2. R. L. nebuvo nuoširdi. Jos dalinis pripažinimas (t. y. tik dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos) remiasi siekiu išvengti gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės. Klaidino teismą, jog jos atžvilgiu nėra vykdoma jokių baudžiamųjų bylų užsienyje, nors apelianto pateikta informacija tą paneigė. Nuosprendyje nurodoma, kad nuteistoji klaidino teismą, nebuvo nuoširdi dėl tyrimų užsienyje jos atžvilgiu. Taigi, visiškai nepagrįstai pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kritikuotina pozicija skiriant bausmę atsižvelgti į R. L. teiginius dėl jos sveikatos. Baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti jokie oficialūs duomenys, kurie rodytų sunkią jos sveikatos būklę, o apeliantas nesutinka su pozicija remtis vien tik nuteistosios parodymais, kad jos sveikatos būklė yra sunki. Nuteistoji klaidingo teismą, nebuvo nuoširdi duodama parodymus, todėl teismas negalėjo vadovautis vien tik jos teiginiais.

2.3. Nepagrįsta, jog buvo paskirta baudos, o ne laisvės atėmimo bausmė. Visų pirma, Teismas neatsižvelgė, kad R. L. neatlygino nei dalies padarytos turtinės žalos G. G. Nuo nusikalstamos veikos pradžios yra praėję beveik 3 metai. Galėjo dalimis pradėti atlyginti turtinę žalą, tačiau to piktybiškai nedarė, nors pragyvenimo išlaidoms lėšų turėjo. Be to, teismas baudą paskyrė konstatavęs, kad nėra byloje duomenų apie jos turtinę padėtį. Taigi, nemotyvuotai paskyrė baudą, kai neturėjo duomenų apie turtinę padėtį ir turėjo faktą, kad sunkiu nusikaltimu padaryta turtinė žala visiškai neatlyginta. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo kiekį, sukeltas neigiamas pasekmes nukentėjusiajam, darytina išvada, jog tik terminuota reali laisvės atėmimo bausmė būtų pagrįsta, proporcinga ir teisinga. Bauda nuteistajai jokio nubaudimo ir prevencinio poveikio neturės, kadangi ji ignoruos ne tik ieškinio atlyginimą, bet ir baudos mokėjimą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovas advokatas Artūras Andriukaitis apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras Alius Juodviršis su apeliaciniu skundu sutiko dalyje dėl lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Nuteistoji R. L. ir jos gynėjas Kęstutis Dobilas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl R. L. kaltės. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. buvo pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule įgijo svetimą labai didelės vertės turtą ir suklastojo dokumentą (pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo). Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo nustatytos šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su nustatyta R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei su paskirta bausmės rūšimi – bauda, prašoma skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

5. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025; 2K-107-511/2025 ir kt.).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja R. L. nurodė, kad įtarimo esmė aiški, kalta neprisipažįsta. Užsiėmė investavimu, geras sutuoktinio draugas G. G. matė, kad jai sekasi neblogai, pats pasiūlė sandėrį, kad duos jai pinigų, o ji jam atiduos dvigubai. Pervedė jai pinigus, ji neįkalbinėjo, tai jis ją įkalbinėjo investuoti jo pinigus. Ji pinigus investavo, toje kriptovaliutinėje sąskaitoje yra pinigų, tačiau jų nuimti negali, užblokuota. Dokumentų neklastojo, tai yra ekrano nuotrauka, mokėjimo pavedimas, kurį jai atsiuntė pats G. G. (3 t., b. l. 185-187). Teisiamojo posėdžio metu prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą R. L. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Tačiau nurodydama faktines aplinkybes teigė, kad apgaulės nukentėjusiojo atžvilgiu tikrai nebuvo, jo nesuklaidino. Ji nukentėjusiojo pinigų neprašė investuoti, sakė, kad jeigu jis nori gali prisidėti. Nukentėjusiojo pinigus ji investavo, tie pinigai yra, bet nuimti negali. Mano, kad pati buvo apgauta, dėl to kreipėsi į policiją Anglijoje. Neteisėtas dokumentų padarymas buvo, nes reikėjo gauti laiko, kol bandė aiškintis, išsiimti tuos pinigus ir atiduoti G. G. (4 t., b. l. 182-187).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi viso proceso metu duotus nuteistosios parodymus, sugretinusi juos su pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, konstatuoja, kad nuteistoji duodama parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, nebuvo nuoširdi, savanoriškai neatskleidė visų tikrųjų padarytų nusikaltimų aplinkybių, pirminėje proceso stadijoje kaltę neigė, o vėliau, nors ir parodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau neigė turėjusi išankstinį sumanymą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neigė dokumentus klastojusi, turėdama tikslą sutrukdyti nukentėjusiajam imtis priemonių atgauti turtą. Taigi, neigė esminį sukčiavimo požymį – apgaulę bei dokumento klastojimo tikslą. Tačiau byloje nustatyta priešingai. Pateikti susirašinėjimai byloje ir nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo nurodoma, jog investuodamas gaus didelį pelną, nurodoma pervesti pinigus. Tuo tarpu nėra jokių duomenų nei apie pačios nuteistosios investavimą ir gautą uždarbį, nei apie nukentėjusiojo pinigų investavimą, ar sąskaitą (kurioje nuteistoji nurodo esant pinigus), kad negali jų išsigryninti ir pan. Teisėjų kolegija sutinka, kad R. L. proceso metu neigdama, jog panaudojo apgaulę ir suklaidino nukentėjusįjį, o teigdama, kad ji pati buvo apgauta, bando sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji pateikia deklaratyvius, niekuo nepatvirtintus teiginius, kad apgaule įgyti nukentėjusiojo pinigai yra „kriptovaliutinėje“ sąskaitoje, tačiau užblokuoti ir pan., negali jų paimti, jog pati buvo apgauta, kreipėsi į policiją Anglijoje. Tai yra iš esmės bando sau palankiai interpretuoti, pateisinti nusikalstamus veiksmus, pinigų negrąžinimo priežastis, nors byloje nustatyta, kad nuteistoji nusikalto sąmoningai, veikė tiesiogine tyčia.

8. Kad nuteistosios išreikštas gailėjimasis nėra nuoširdus, o deklaratyvaus pobūdžio, akivaizdžiai atspindi ir ta aplinkybė, jog savo noru iki pat šiol (nuo aptariamo įvykio praėjus daugiau nei trims metams) ji nėra atlyginusi nei dalies nukentėjusiajam padarytos žalos. Nei iš nuteistosios veiksmų, nei iš jos pasisakymų šiuo atveju taip pat negalima spręsti, kad ji kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl savo veiksmų.

9. Apibendrinant aptartus duomenis daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas bausmės skyrimą padarė klaidingą išvadą ir pripažino R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Dėl to, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl bausmės individualizavimo

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-719/2025).

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme, pagrįstai atsižvelgė, kad R. L. veikdama tiesiogine tyčia padarė du baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių, kitas nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Įvertino tai, kad ji praeityje neteista, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, nebausta administracine tvarka (4 t., b. l. 42-43, 44), neregistruota dėl priklausomybės ligų gydymo, nėra duomenų, kad būtų buvo konsultuota psichiatro ar psichologo. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino R. L. nurodomas aplinkybes dėl sveikatos būklės, jog serga (duomenys neskelbtini), jai būtinas gydymas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra rašytiniai medicininiai duomenys, susiję su nuteistosios sveikatos problemomis, 2023 m. rugsėjo 28 d. nustatyta diagnozė, siūlomas gydymas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 29 -32; 33-34). Nors naujesnių sveikatos būklę patvirtinančių duomenų byloje nėra, tačiau esančių byloje duomenų vertinimas, kartu su nuteistosios nurodomomis aplinkybėmis skundžiamame nuosprendyje yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas individualizuodamas bausmę atsižvelgė ir į R. L. šeimyninę padėtį, kad šeimoje auga nepilnametė dukra, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ji atsiprašė nukentėjusiojo. Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptarti duomenys pagrindžia, kad R. L. už du nusikaltimus (sunkų ir nesunkų) paskirta bausmės rūšis – bauda yra teisinga, skirta įvertinus nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistąją charakterizuojančius duomenis ir kitas aplinkybes.

12. Taigi, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą – nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, padarytą žalą nukentėjusiajam, kad nuteistoji anksčiau neteista, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos straipsnių sankcijose numatytos baudos bausmės, kurių dydžiai nustatyti didesni nei minimalūs, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, yra teisingi ir proporcingi. Skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus, kurie labai skiriasi pagal pavojingumą buvo teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punkto pagrindu, apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 3 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 1 dalį. Bausmių bendrinimo klaidų nenustatyta.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir priėmus sprendimą pašalinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirti nuteistajai griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Šiuo atveju griežtesnės bausmės rūšies (ar dydžio) paskyrimas neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, dėl ko šioje dalyje nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmestinas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad R. L. administracine tvarka nebausta, neteista, nusikaltimai nėra smurtiniai, ji augina nepilnametę dukrą, turi sveikatos problemų.

Dėl proceso išlaidų

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina įvertinti pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

15. Nukentėjusiojo atstovas advokatas Artūras Andriukaitis pateikė prašymą iš nuteistosios R. L. nukentėjusiojo G. G. priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai: PVM sąskaitos faktūros (5 t., b. l. 100) ir mokėjimo pavedimų duomenys, patvirtina, kad nukentėjusysis atstovui už teisinę pagalbą sumokėjo 1 754,10 Eur (5 t., b. l. 101-102). Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nukentėjusiojo atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi apeliacinį skundą tenkina iš dalies (prašymas skirti nuteistajai laisvės atėmimo bausmę nebuvo tenkinamas), įvertinama tai, kad bylos duomenys advokatui buvo žinomi, jis dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka vyko du posėdžiai, vienas posėdis truko penkiolika minučių, kitas pusę valandos, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą proceso trukmę, bylos sudėtingumą (byla apygardos teisme gauta 5 tomų), nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovavimą dviejuose posėdžiuose ir apeliacinio skundo parengimą) prašomas priteisti nukentėjusiojo G. G. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti sumažina iki 1 000 Eur.

16. Apeliacinės instancijos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant R. L. antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš R. L. Apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje pateikė nukentėjusiojo gynėjas. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nuteistajai R. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas, bylos duomenys rodo, kad nuteistosios turtinė padėtis pakankamai sunki, be to ji turi sveikatos problemų, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nukentėjusiojo, civilinio ieškovo G. G. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. L. nukentėjusiajam G. G. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš R. L. už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėDaina DyburienėAušra Vingilė