Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimo P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 62⁹-990/2006).

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, sprendžiant dėl P. J. veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami, jog patvirtintų, kad P. J. eismo įvykio metu apgadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės nenumatė pareigos pranešti policijai apie tokį eismo įvykį, kurio metu kitiems asmenims eismo įvykio metu priklausantis turtas nebuvo sugadintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagrindo patraukti P. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra.

Apeliacinį skundą pateikęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras žalos padarymo faktą grindžia liudytojo R. G. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tai nėra pakankami įrodymai žalos padarymo faktui nustatyti. Pažymėtina, kad liudytojų R. G. ir A. T. parodymai dėl padarytos žalos skiriasi. R. G. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 49–50) nurodė, kad yra įlenktos automobilio durelės, teigė, kad atsitrenkimas nebuvo lengvas. Liudytojas A. T. posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 45) paaiškino, kad automobilio apgadinimai yra nežymūs, buvo padaryti subraižymai. Be to, iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad policijos pareigūnai neapžiūrėjo eismo įvykio vietos, nebuvo užfiksuota vaizdo lentelėmis, kokia žala padaryta eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad žala buvo padaryta, kadangi byloje nėra pateikta tai neabejotinai pagrindžiančių įrodymų. Kaip jau minėta, visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. J. pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė, o jo veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, P. J. skirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai (ATPK 30² str.), galutinė nuobauda paskirta, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio reikalavimais. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo atmestini kaip nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi teismas, skirdamas P. J. administracines nuobaudas, šio straipsnio netaikė, administracines nuobaudas paskyrė ATPK numatytų sankcijų ribose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas 2010 m. birželio 1 d. paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.