- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- I-207-244/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00968-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska (pran.), Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vestmeda“, UAB „Statybos nekilnojamojo turto centras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Halinos Zaikauskaitės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Renatai Lavreckajai, atsakovo atstovei Jurgitai Apanskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos nekilnojamojo turto centras“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. skunde (b. l. 4–5) prašė: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2009-05-22 sprendimą Nr. 173 Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009-04-10 sprendimą Nr. RS-618; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2009-03-12 taikos sutarties pagrindu įregistruoti A. P. nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. (toliau – Sklypas). Paaiškino, kad 2009-05-16 vienintelio akcininko (pareiškėjo) sprendimo ir 2005-05-16 priėmimo perdavimo akto pagrindu Sklypu, nuosavybės teise priklausančiu pareiškėjui, buvo padidintas UAB „Vestmeda“ įstatinis kapitalas. Jos vienintelio akcininko 2005-05-27 sprendimu, 2005-05-27 akcijų pasirašymo sutartimi ir 2005-05-27 priėmimo perdavimo aktu buvo padidintas UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ įstatinis kapitalas. Pareiškėjui tik šiais metais tapo žinoma, kad minėtų sandorių pagrindu UAB „Vestmeda“ kils pareiga sumokėti 255 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Dėl to kilo ginčas tarp pareiškėjo, UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“, nes, žinodamos apie prievolę mokėti GPM, šalys nebūtų sudariusios minėtų sandorių, jie buvo sudaryti dėl suklydimo. Ginčą šalys išsprendė 2009-03-19 taikos sutartimi (toliau – Taikos sutartis), kuria abiejų bendrovių įstatinio kapitalo didinimo sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ir įvykdyta restitucija – žemės sklypas grąžintas pirminiam jo savininkui (pareiškėjui). 2009-04-03 pareiškėjas per savo atstovą kreipėsi į VĮ registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas taikos sutarties pagrindu įregistruoti jo nuosavybės teises į Sklypą. VĮ registrų centro Vilniaus filialas 2009-04-10 sprendimu Nr. RS-618 atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą, motyvuodamas tuo, kad taikos sutartis turi būti notarinės formos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė VĮ Registrų centrui, kuris 2009-05-22 sprendimu Nr. 173 pakeitė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą ir nurodė, kad atsisakytina įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į sklypą, kadangi nepateiktas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis taikos sutartį. VĮ Registrų centras skundžiamame sprendime nurodė, kad taikos sutarties šalys jos 2 punktu pačios susitarė, kad ji turi būti patvirtinta teisme. Taikos sutartis atitinka CK nustatytus reikalavimus ir yra galiojanti. Pareiškėjo manymu, sutarties patvirtinimas teisme yra ne jos galiojimo, o tik priverstinio vykdymo būtina sąlyga. Tarp sutarties šalių nėra ginčo dėl jos galiojimo ar vykdymo. Taikos sutarties 2 punkto nuostata nereiškia, kad šalys negali jos vykdyti gera valia, šiuo punktu šalys norėjo užsitikrinti galimybę, esant reikalui, sutartį vykdyti priverstinai. Sutartis turi būti aiškinama pagal tai, kokie buvo jos šalių pagrindiniai motyvai. Centrinis registratorius skundžiamame sprendime nurodė, kad sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo tik teismo sprendimu. Šis teiginys yra nepagrįstas, nes ieškiniai dėl sandorių, sudarytų iš esmės suklydus, nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, pagal klydusios šalies ieškinį. Tai reiškia, kad tarp šalių turi būti kilęs ginčas dėl suklydimo. Priešingu atveju šalys turi galimybę išspręsti sandorio galiojimo klausimą taikos sutartimi, kurios tikslas yra padėti išvengti teisminių ginčų.
Pareiškėjo atstovė per teismo posėdį pareiškė, kad nepalaiko skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Taikos sutarties pagrindu įregistruoti A. P. nuosavybės teises į Sklypą, nes šis pareiškėjo reikalavimas jau yra įvykdytas. 2009-08-03 nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atliko registro duomenų pakeitimą.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–31) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamas jos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl jame išdėstytų motyvų.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37–39) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad į ginčo Sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas skundžiamu sprendimu atsisakė įregistruoti pareiškėjo Nuosavybės teises į Sklypą Taikos sutarties pagrindu, nes pagal LR CK 1.74 str. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškėjo atsakovui pateikta Taikos sutartis nėra įstatymų reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu būtų galima atlikti pareiškėjo nuosavybės teisių į Sklypą įregistravimą. Taikos sutarties 2.1 p. nustatyta, kad šalys arba viena iš šalių ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šios sutarties pasirašymo įsipareigoja kreiptis į kompetentingą teismą su prašymu dėl sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad šalys sutarties 2.1 p. įgyvendinimo tikslais įsipareigoja atlikti visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad sutartis būtų patvirtinta teisme ir šalims įgytų galutinio teismo sprendimo galią. Taikos sutarties 2.4 p. nurodyta, kad šalys patvirtina, jog joms žinoma, kad ši sutartis, patvirtinta teismo, laikoma vykdytinu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, Taikos sutartis pagal jos šalių valią tampa vykdytinu dokumentu nuo to momento, kai įsiteisėja ją patvirtinanti teismo nutartis. Taip užkertamas kelias ateityje galintiems kilti ginčams dėl jos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinis ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo netenkinti prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.
Pagal CK 4.255 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 7) rašytiniai sandoriai; 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Pagal CK 4.256 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktą nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų (2008-10-22 redakcija, galiojusi ginčo sprendimo priėmimo metu) 16 punktą su prašymu turi būti pateikti: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą; dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą ir kt.
Pagal LR CK 1.74 str. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškėjo VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikta taikos sutartis nėra įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo daikto įsigijimo dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima atlikti pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilniojamąjį daiktą teisinį registravimą.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, jeigu dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus (2005 m. sausio 6 d. konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“).
Darytina išvada, kad pagrįstai nuspręsta, jog teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikto registravimui dokumento forma neatitinka įstatymų nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 3 punktas), neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pateikto prašymo, ir 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pagrįstai atsisakė įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Pateikta 2009 m. kovo 12 d. taikos sutartis negali būti pagrindas suformuoti įregistruotą nekilnojamąjį daiktą. Atsakovui pateikta sutartis nepatvirtino prašomų įregistruoti teisių atsiradimo (nebuvo patvirtinta teisme arba pas notarą), todėl registratorius pareiškėjo prašymo netenkino pagrįstai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. l d. nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nagrinėdamas administracinę bylą teismas privalo įvertinti skundo pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Būtina sąlyga pripažinti skundą pagristu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-31 nutartimi jau po šios bylos iškėlimo patvirtino taikos sutartį tarp pareiškėjo, UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ (b. l. 81-84). Šios teismo nutarties ir priėmimo-perdavimo akto pagrindu VĮ Registro centro Vilniaus filialas įregistravo pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-88), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidžia pareiškėjo teises.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas netenkintinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos atsakovės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nuspr endė:
pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.