- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1757-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01896-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- Kūlokų kaimo bendruomenės
- Ieškovas
- A. N.
- Kategorijos
- 101.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kūlokų kaimo bendruomenės atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2386-374/2013 pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovei Kūlokų kaimo bendruomenei dėl uždraudimo vykdyti tam tikrą veiklą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. N. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą.
Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė užsiima jai nepriskirta veikla – žmonių palaikų laikymu ir šarvojimu, pastate, kuriame yra jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas. Dėl šios atsakovės veiklos ieškovė teigia, jog negali jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudotis pagal paskirtį, tokia veikla pažeidžia ieškovės teisėtus interesus į normalias gyvenimo sąlygas, taip pat mažėja jai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Ieškovė teigia, jog siekiant užtikrinti palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi jų nesiėmus, teismo sprendimas gali ne tik pasunkėti, bet ir tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino - uždraudė atsakovei Kūlokų kaimo bendruomenei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovė nurodytas aplinkybes, atsakovė gali toliau vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą, todėl galima pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
A. K. kaimo bendruomenė atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad ieškovės motyvai neadekvatūs, ši veikla jos nuosavybės į turtą nepažeidžia, nes ieškovei priklausančios patalpos yra antrame pastato aukšte su atskiru įėjimu. Bendruomenė buvusios mokyklos patalpose panaudos sutartimi su Marijampolės savivaldybe, įsirengė bendruomenės namus pagal projektą „Bendruomenės namai yra mūsų antrieji namai", kuriuose bendru bendruomenės narių sutarimu (surinkti parašai) buvo nutarta švęsti šventes ir esant reikalui šarvoti bendruomenės narius, nes bendruomenės nariams tai didelė problema, dauguma jų yra senyvo amžiaus, su kuria jie susiduria šiuo sunkiu metu, kai neturi pakankamai lėšų išsinuomoti šarvojimo salę. Ieškovė taip pat yra bendruomenės narė ir pirkdama patalpas tame pačiame pastate žinojo kokias veiklas jose vykdo bendruomenės nariai. Su savo prieštaravimais ieškovė nė karto nėra kreipusis į bendruomenės atstovus. Kiekvienuose Lietuvos bendruomenės namuose yra atliekama tokia veikla - bendruomenės narių šarvojimas ir niekam neiškyla problemų. Marijampolės visuomenės centras 2013 m. balandžio 17 d. pavedė Marijampolės visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjai B. G. patikrinti Kūlokų kaimo bendruomenės namus dėl pažeidimų susijusių su palaikų šarvojimu. Atlikus patikrinimą jokių pažeidimų nenustatyta. Teismas tenkindamas ieškovės prašymą skirti laikinąsias apsaugos priemones riboja bendruomenės narių teises disponuoti patikėtu turtu, pažeidžia viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Ieškovė A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-28 įsakymu Nr. V-946 ir Lietuvos higienos norma HN 91:2007 „Žmonių palaikų vežimas, laikymas, šarvojimas. Bendrieji higienos reikalavimai", atsakovė leidimo - higienos paso neturi. Tokio paso turėti ir negali, kadangi patalpos neatitinka minėtų reikalavimų. Pagal atsakovės įstatus ši negali užsiimti žmonių palaikų vežimu, laikymu, šarvojimu. Apie tokias teikiamas paslaugas ieškovė nežinojo, be to, jos vykdomos neteisėtai, todėl netgi žinojimas nebūtų suteikęs atsakovei veikti prieš galiojančius teisės aktus.
Suinteresuoti asmenys L. B., T. B., S. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti argumentai analogiški ieškovės A. N. atsiliepime nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai, prevencinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovui, reikalaudama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią grėsmę žalai atsirasti, t.y. - uždrausti atsakovei Kūlokų kaimo bendruomenei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą. Taip pat ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą ( b.l.2-5). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenkino - uždraudė atsakovei Kūlokų kaimo bendruomenei vykdyti veiklą – žmonių palaikų laikymą ir šarvojimą, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (b.l.74-75). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės: teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Kaip pirmiau nurodyta, prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (LR CK 6.255 str.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Galimą kilti žalą ieškovė grindžia, tuo, kad dėl atsakovės veiklos ieškovė negali jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu naudotis pagal paskirtį, tokia veikla pažeidžia ieškovės teisėtus interesus į normalias gyvenimo sąlygas, taip pat mažėja jai priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių įrodymų dėl būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones byloje, ieškovė nepateikė.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prevenciniame ieškinyje ieškovė nurodė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes, kurios tikėtina gali turėti lemiamą reikšmę priimant teismo procesinį sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tikėtina neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ja taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės A. N. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.