Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-366/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
1A-30-366/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
D. G., ir E
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-366/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17692-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1; (S) 2.4.6.4.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nuteistajam D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – areštas 60 parų.

Arešto bausmę D. G. paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su E. P., savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą, o būtent: 2021 m. birželio 1 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, jis drauge su E. P. savavališkai reikalavo iš nukentėjusiojo A. K. grąžinti 300 eurų dydžio pripažįstamą skolą; E. P. tiksliai nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, sudavus nukentėjusiajam A. K. du smūgius į galvą, vieną smūgį į dešinį petį, vieną smūgį į dešinę koją, padarė muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimą pakaušyje, poodines kraujosruvas nugaroje ir dešinėje šlaunyje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą. Šiais veiksmais D. G. drauge su E. P. savavališkai vykdė E. P. pripažįstamą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo A. K. teisėms ir teisėtiems interesams.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį, trumpinant arešto bausmę iki 45 parų ir nustatant ją atlikti poilsio dienomis arba skiriant laisvės atėmimo bausmę minimaliam terminui, atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka. Nurodo, kad teismo paskirta 60 parų arešto bausmė yra per griežta, nes kaltu prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jam atleido. Žada ateityje nenusikalsti. Nori įsidarbinti, tačiau negali dėl teismo paskirtos arešto bausmės.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis D. G., kuris neginčija kaltės bei padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad paskirta už savavaldžiavimą 60 parų arešto bausmė yra per griežta. Prašo trumpinti arešto bausmę iki 45 parų, nustatant ją atlikti poilsio dienomis, arba skirti laisvės atėmimo bausmę minimaliam terminui ir atidėti jos vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.

6. Skundo prašymas švelninti bausmę yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

8. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Individualizuodamas apeliantui skirtiną bausmę, teismas įvertino minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenimis D. G. padaryta veika yra baigta, smurtinė, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). D. G. neigiamai charakterizuoja tai, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu. Bylos duomenimis jis vairuoja transporto priemones neturėdamas specialiosios teisės, neblaivus, skirtų baudų nemoka, išvadų nedaro, skirtos nuobaudos jo elgesiui įtakos neturi (1 t., b. l. 150-157). Ankstesniu nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą paskirta švelnesne – laisvės apribojimo bausme bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, pasiekti nebuvo. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas areštas, kuris yra didesnis nei vidurkis šios bausmės rūšies trukmės (BK 49 straipsnio 3 dalis), negali būti laikoma aiškiai per griežta bausme. Tenkinti apeliacinio skundo prašymą paskirti griežtesnę - laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, nėra teisinio pagrindo (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi jei būtų paskirta 45 parų arešto bausmė, įstatymas nebenumato galimybės tokią bausmę atlikti savaitgaliais, kaip to prašo apeliantas.

9. Įstatymas numato galimybę taikyti BK 75 straipsnį kai paskirta arešto bausmė, tačiau vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, asmuo turi būti teisiamas pirmą kartą. D. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, esant neišnykusiam teistumui, todėl arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

10. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo motyvuotai paskirta bausmė yra teisinga, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismas arešto bausmę D. G. paskyrė atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, pareiga nustatyti pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys turi atlikti bausmę, yra priskirta Kalėjimų departamento direktoriaus kompetencijai, todėl teismo sprendimas dėl arešto bausmės atlikimo vietos šalintina iš nuosprendžio rezoliucinės dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies sprendimą dėl arešto bausmės atlikimo vietos Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdasPetras Meidus