Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (I t., b. 1. 51-69, 73-91) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 22 d. Jis nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai numato ir reglamentuoja teisės aktai, todėl negali būti konstatuojama, kad jis suprato savo teises. Atsakovės atstovas privalo supažindinti ir pateikti duomenis, kad buvo individualiai išaiškintos pareiškėjui teisės, pareigos ir atsakomybė. Atsakovės atstovui kyla pareiga supažindinti pareiškėją su jo teisėmis individualiai ir tai pažymėti apskaitos žurnale, nurodant, kiek laiko truko darbas su kaltinamuoju bei paimti jo parašą, patvirtinantį, jog jam buvo individualiai išaiškintos teisės, pareigos ir atsakomybė, nurodyti datą, nuo kada pradėtas individualus dabas su kaltinamuoju. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2014 m. sausio 17 d., gavęs Lukiškių TI-K 2014 m. sausio 17 d. raštą Nr. 96-118. Šiuo atveju svarbiomis ieškinio padavimo termino praleidimo priežastimis yra pareiškėjo išsilavinimo neturėjimas, jis yra neraštingas, todėl negalėjo laiku įvertinti savo teisių pažeidimo, o tai sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.Skaičiuojant miegamąsias vietas, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas. Visose kamerose buvo 6 miegamosios vietos - po tris dviaukščius gultus. Kamerų plotas būdavo 6,43 m²-8,03 m², ir įskaitant esantį inventorių bei sanitarinį mazgą, tokio ploto kamerose galėjo gyventi tik vienas asmuo. Sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m², dviaukščio gulto plotas 2,66 m². Sanitarinio mazgo ir inventoriaus užimamas plotas neturi būti neįskaičiuojamas į kalinamajam turintį tekti laisvą kameros plotą. Vienam kalinamajam turinčio tekti kameros ploto pažeidimas nepateisinamas visais atvejais. Šiuo atveju buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kadangi pareiškėjo kentėjimo intensyvumas viršijo su kalinimu susijusį kentėjimo laipsnį, todėl atsiliepia pareiškėjo sveikatai, psichologinei būsenai, orumui.Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos normos HN 76:2010) reikalavimų. Nustatytas sanitarinio mazgo sienelės aukštis, atitveriantis sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos, turi būti ne žemesnis nei 1,5 m su sąlyga, kad nėra galimybės sanitarinį mazgą izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Todėl atsakovės atstovas turi pagrįsti, kad jis neturi galimybės visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K turi galimybę visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą, todėl sanitarinio mazgo įrengimas, atitveriant jį nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele, turi būti vertinamas kaip grubus pažeidimas, sukėlęs pareiškėjui orumo pažeminimą ir nežmoniškas sąlygas. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu įrenginiu. Dėl netinkamai atitverto tualeto pareiškėjas jautė diskomfortą dėl kameroje esančių kalinamųjų ir dėl pareigūnų, kuriems matant turėjo naudotis sanitariniu mazgu.Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo drėgna, kadangi nėra įrengta vėdinimo sistema. Kamerose būdavo netinkama temperatūra - žiemos metu kamera prie lango būdavo apšerkšnijusi, o vasarą būdavo drėgnos sienos, dėl to ant sienų yra pelėsis. Žiemos metu kameroje yra žema temperatūra dėl atidaromų langų kamerai išvėdinti. Kameros yra avarinės būklės. Ant sienų esantis pelėsis, grybelis ir drėgmė tiesiogiai veikė pareiškėjo sveikatą, kvėpavimo takus, dėl ko perštėjo gerklė, vargino kosulys ir dusulys, nuo drėgmės raukšlėjosi oda, šaltis veikė sąnarius. Pareiškėjas kentėjo nepatogumus, pašalinius kvapus, šaltį, orumo pažeminimą.Atsakovės atstovas kalino pareiškėją netinkamose laikino sulaikymo kamerose, kuriose neįrengtas sanitarinis mazgas, nėra unitazo ir praustuvės, kameros yra rūsyje. Pareiškėjas perkeltas į minėtas patalpas patyrė kankinimus ir orumo pažeminimą, kameros būdavo tiek perpildytos, jog jis galėdavo tik stovėti, ir tai trukdavo 4-5 valandas. Šiose kamerose būdavo rūkoma. Dėl laikymo laikino sulaikymo kamerose pareiškėjas patyrė šoką, orumo pažeminimą, nuovargį.Gyvenamųjų pastatų ir pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto. Pateikiamos Vilniaus visuomenės sveikatos centro išvados dėl asbesto yra nepatikimos, kadangi minėtos institucijos atstovai pažeidimą bando nuslėpti - nei karto neatliko reikiamų asbesto plaušelių koncentracijos ore nustatymo tyrimų. Pareiškėjas bausmę atlieka sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje. Dėl to jautė nuolatinę baimę, pasidarė apatiškas aplinkai.Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, psichologinį išsekimą, kankino nemiga, dažnai skaudėdavo galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus, pergyveno, kad gali susirgti nepagydoma liga.2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 153, 154).Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimus Teisingumo ministerijos atžvilgiu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi šią sprendimo dalį paliko nepakeistą, taigi šioje dalyje yra priimtas galutinis teismo sprendimas. Taip pat, 2016 m. spalio 4 d. patikslintame skunde pareiškėjas valstybės atstovu nurodo Lukiškių TI-K. Todėl Teisingumo ministerija nėra tinkama Lietuvos valstybės atstovė šioje byloje, nes skundžiami veiksmai nėra priskirtini jos kompetencijai. Teisingumo ministerija pritaria Lukiškių TI-K atsikirtimams bei paaiškinimams, todėl jų pagrindu skundas turi būti atmestas.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 158-164).Atsiliepime nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyto suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Dėl to, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytą ribą.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato sanitarinių įrenginių atitvėrimo nuo likusio kameros ploto. Tokie atitvėrimai ir negali būti numatytu, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.Lukiškių TI-K kamerose esančios lovos matmenys yra 1,33 m², stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau nei 4 lovos) apie 0,3 m², taburetės - 0,07 m², sanitarinio mazgo su klozetu - 0,56 m². Visose kamerose įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus irtai atitinka higienos normų reikalavimus.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, į įstaigą atvykę asmenys, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Tikslus laikas, kiek asmenys laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimo 3.1 punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.Atsakovės atstovas prašo teismo taikyti pareiškėjo reikalavimams ieškinio senaties

terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui G. R. iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą jo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (dėl teisės į privatumą pažeidimo, kompleksiškai vertinant su smulkesniais pažeidimais (I t., b. 1. 100-110). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 31d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, panaikino, ir perdavė bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Atsakovės atstovas atsiliepimu pateikė prašymą pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senatį. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jo kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki skundo teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. vasario 22 d. (b. 1. 3).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes {LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-l037/2009). Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir nurodė, jog nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kaip tai numato ir reglamentuoja teisės aktai, todėl negali būti konstatuojama, kad jis suprato savo teises. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2014 m. sausio 17 d., gavęs Lukiškių TI-K 2014 m. sausio 17 d. raštą Nr. 96-118. Šiuo atveju svarbios ieškinio padavimo termino praleidimo priežastimis yra pareiškėjo išsilavinimo neturėjimas, jis yra neraštingas, todėl negalėjo laiku įvertinti jo teisių pažeidimo, o tai sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. birželio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 60, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 230, kurios plotas 6,90 m² pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 230, kurios plotas 6,90 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2013 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurios plotas 7,38 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2013 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2013 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas vienas;

m. gruodžio 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2013 m. gruodžio 25 d. kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 17, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. kovo 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurios plotas 7,94 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2014 m. kovo 14 d. iki 2014 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 61 buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. birželio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. spalio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. spalio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 228, kurios plotas 6,90 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 43, kurios plotas 7,94 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 241, kurios plotas 6,80 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2015 m. birželio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurios plotas 7,94 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. liepos 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurioje buvo laikomi du asmenys; nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 43, kurios plotas 7,94 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. spalio 15 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurios plotas 7,94 m², kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas; nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. vasario 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą - 3,6 m² - neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tačiau EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, jam tenkantis minimalus 3,6 m² kameros plotas buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, ir negi atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą - 0,56 m² - jam tenkantis minimalus plotas nebuvo mažesnis, nei 3 m², taigi, konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai esant galimybei turi būti įrengti atskirose patalpose su atskira vėdinimo sistema arba esant galimybėms visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. EŽTT praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiat ar perpildytose kamerose nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie svarbių veiksnių priskirtina galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73-75 p.). Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1-1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas tik 1,5 metro aukščio sienele, konstatuojama, kad pareiškėjo privatumas besinaudojant sanitariniu įrenginiu nebuvo užtikrintas, jis galėjo buvo matomas kameroje kartu esančių asmenų bei prižiūrėtojų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė tinkamai naudotis sanitariniu įrenginiu visą jo kalinimo laikotarpį buvo pažeista.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad jo laikymo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nebuvo užtikrinama tinkama drėgmė, temperatūra. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte. Iš ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo matyti, kad kamerų vėdinimas per langus atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovės atsakovas pateikė teismui Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad patikrinimai atlikti ne tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas konkrečiose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose jis buvo laikomas (I t., b. 1. 23-31). Kitų duomenų byloje, patvirtinančių pareiškėjo teiginius nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog konstatuoti Lukiškių TI- K neteisėtus veiksmus dėl netinkamai užtikrintos drėgmės ir temperatūros nėra pagrindo.Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovės atstovas kalino pareiškėją netinkamose laikino sulaikymo kamerose, kuriose neįrengtas sanitarinis mazgas, nėra unitazo ir praustuvės, kameros yra rūsyje. Pareiškėjas perkeltas į minėtas patalpas patyrė kankinimus ir orumo pažeminimą, kameros būdavo tiek perpildytos, jog jis galėdavo tik stovėti, ir tai trukdavo 4-5 valandas. Šiose kamerose būdavo rūkoma. Dėl laikymo laikino sulaikymo kamerose pareiškėjas patyrė šoką, orumo pažeminimą, nuovargį. Atsakovės atstovas nurodo, kad tikslus laikas, kiek asmenys laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, į įstaigą atvykę asmenys, kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui būtini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su skundais j atsakovą ar kitą instituciją dėl jo laikymo laikino sulaikymo kameroje sąlygų nesikreipė, kitų duomenų patvirtinančių jo teiginius byloje nėra, o teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teiginiu, jog laikino sulaikymo kameroje pareiškėjas buvo laikomas ne ilgiau nei 2 valandas. Teismo vertinimu sanitarinio mazgo neįrengimas laikino sulaikymo patalpoje negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių, kadangi jis bet kuriuo metu galėjo prašyti Lukiškių TI-K pareigūnų būti išvestas į tualetą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų prašęs pareigūnų jį išvesti iš laikino sulaikymo patalpos j tualetą ar būtų prašęs užtikrinti, jog kameroje kiti asmenys nerūkytų ir jo prašymai nebūtų vykdomi. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl jo teisių laikant jį laikino sulaikymo kameroje pažeidimo, atmetami kaip nepagrįsti.Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamųjų pastatų ir pasivaikščiojimo kiemelių stoguose yra asbesto, tačiau nenurodo, kokiu būdu jis šią aplinkybę nustatė. Duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis j atitinkamas institucijas su prašymu nustatyti ar gyvenamųjų pastatų ir pasivaikščiojimo kiemų stoguose yra asbesto, nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl asbesto atmeta kaip nepagrįstus.Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas 1 083 dienas buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, į šio pažeidimo mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į 2016-2018 metų LVAT praktiką, pagal kurią maksimali priteistina suma už vieną dieną praleistą Lukiškių TI-K analogiškomis sąlygomis yra 2 Eur, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 170 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 170 Eur.Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 1,50 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau - ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,50 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 1,50 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827- 858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 170 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.