Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su jo nubaudimu 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. gegužės 25 d. nutarimais, atsisakius gyventi paskirtose gyvenamosiose patalpose.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje, į kurį iš 3-io sektoriaus buvo perkeltas 2015 m. spalio 30 d. (b. l. 33).

Pravieniškių PN 2-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai tarnybiniais pranešimais informavo pataisos įstaigos direktorių, kad 2016 m. balandžio 30 d. apie 13.55 val. Y. P. atsisakė gyventi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje patalpoje, motyvus nurodė abstrakčiai (b. l. 53, 54). Dėl to Pravieniškių PN direktorius 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 68-564 (toliau – ir Nutarimas Nr. 564; b. l. 51), atsižvelgdamas į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, nutarė jam skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 10 parų. Su Nutarimu Nr. 564 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka, gydytojo išvadoje nurodoma, kad pagal sveikatos būklę gali būti kameros tipo patalpoje. Paaiškinime (b. l. 77) pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į bet kurį būrį, prašo izoliuoti iki jo ekstradicijos į Rusiją.

2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniais pranešimais 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai įstaigos direktorių informavo, kad apie 17.00 val. Y. P. atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsisakymo priežasties nenurodė (b. l. 48, 49). 2016 m. gegužės 12 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas pravedė profilaktinio pobūdžio pokalbį (įrašas 2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime; b. l. 48), tačiau konkrečių priežasčių nuteistasis neįvardijo. Todėl Pravieniškių PN direktorius 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 68-607 (toliau – ir Nutarimas Nr. 607; b. l. 46), atsižvelgdamas į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, nutarė jam skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 14 parų. Su Nutarimu Nr. 607 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka, gydytojo išvadoje nurodoma, kad pagal sveikatos būklę kameros tipo patalpose būti gali. Paaiškinime (b. l. 79) pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į 16-ą būrį, nes turi priešų, kuriuos atvežė iš 3-io sektoriaus ir jo gyvybei gresia pavojus, prašo izoliuoti iki jo ekstradicijos į Rusiją.

2016 m. gegužės 24 d. tarnybiniais pranešimais 2-o sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai įstaigos direktorių informavo, kad apie 14.10 val. Y. P. atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje, motyvus nurodė abstrakčiai (b. l. 58, 59). Todėl Pravieniškių PN direktorius 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 68-677 (toliau – ir Nutarimas Nr. 677; b. l. 56), atsižvelgdamas į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, nutarė jam skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų. Su Nutarimu Nr. 677 pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka, gydytojo išvadoje nurodoma, kad pagal sveikatos būklę jis gali būti kameros tipo patalpoje. Paaiškinime (b. l. 75) pareiškėjas nurodė, kad atsisako eiti į bet kurį būrį, nes turi priešų, ir jam svarbiau jo sveikata, prašo izoliuoti jį iki jo ekstradicijos į Rusiją.

Pareiškėjas teigia, jog jam paskirtos nuobaudos yra neteisėtos, nes pataisos namų administracija privalėjo pritaikyti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 punkto nuostatas ir jį izoliuoti, tačiau pataisos namų vadovai, atsisakius gyventi paskirtame būryje, jį baudė.

Nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). BVK 70 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Taigi, BVK pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68).

BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvieną prašantįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistąjį, kuris raštiškai pareiškė norą būti izoliuotas ir nurodė svarbias priežastis, arba tokio priežastys buvo nustatytos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas suteikė galimybę jam pasiaiškinti raštu, 2016 m. gegužės 12 d. pravedė pokalbį (įrašas 2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime; b. l. 48), kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių, nesutarimo su kitais nuteistaisiais priežasčių, ar nuteistųjų su kuriais jis nesutaria nenurodė. Iš pareiškėjo pateiktų pasiaiškinimų (b. l. 75, 77, 79), pagrįstų abstrakčiais, neargumentuotais teiginiais, jog atsisako eiti gyventi į 16 būrį arba eiti į bet kurį būrį, taip pat negalima daryti išvados, jog jo atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su konkrečia konfliktine situacija ar jam objektyviai iškilusia realia grėsme. Pareiškėjui išreiškus prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 72), nepateikus svarbias atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastis patvirtinančių įrodymų, nenurodžius tokių įrodymų buvimo vietos, teismas pagal bylos duomenis neturi pagrindo išvadai, kad atsisakymas atlikti bausmę jam paskirtame būryje yra sąlygotas svarbių priežasčių.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose jis negalėjo turėti šampūno, televizoriaus, apsipirkti parduotuvėje, pasimatyti su artimaisiais, išgyveno emocines, fizines, dvasines kančias.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).