- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 2-1161/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juvila“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Virginijos Čekanauskaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Juvila“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juvila“ iškelta bankroto byla Nr. B2-1361-485/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Juvila“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotas“. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 13 d. pasirašė kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 170 875 eurų kreditas. Atsakovui netinkamai vykdžius kredito sutarties sąlygas, ieškovas 2008 m. gruodžio 16 d. sutartį nutraukė. Atsakovo skola ieškovui pagal kredito sutartį ieškinio padavimo teismui dieną sudarė 716 180,79 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“. Teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą išsprendė vadovaujantis savo iniciatyva išreikalautais įrodymais, kadangi teismo nutarčių, kuriomis atsakovo administracijos vadovas buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus apie įmonės turtą ir finansinę būklę, nei atsakovo Juridinių asmenų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) nei atsakovo vadovo Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) įteikti nepavyko. Atsakovui ir atsakovo vadovui siųsti procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui su pašto darbuotojų nuoroda, kad adresatas dokumentų neatsiėmė. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centras pateikti paskutiniai 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovo turtas sudarė 1 115 831 Lt, tuo tarpu atsakovo bendri pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2009 m. gruodžio 31 d. (tiek einamaisiais metais, tiek po vienerių metų mokėtinos skolos) balanso duomenimis sudarė 1 300 847 Lt. 2008 m. atsakovas patyrė 53 337 Lt nuostolių. VSDFV Kauno skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. kovo 1 d. atsakovas buvo skolingas biudžetui 252,10 Lt. Įvertinęs atsakovo turimo turto dydį ir ieškovo nurodytas aplinkybes dėl 716 180,79 Lt skolos, teismas padarė išvadą, kad atsakovo būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsakovo skolos viršija pusę jo turto vertės, atsakovas skolingas biudžetui, todėl tikėtina, jog atsakovas vėluoja išmokėti atlyginimą darbuotojams, dėl ko pripažino, kad atsakovas yra nemokus ir nepajėgus atsiskaityti su kreditoriais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Juvila“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, įteikė atsakovui pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nėra duomenų apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašų įteikimą atsakovui, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir pateikti savo atsiliepimą (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti atmestas.
2. Bankroto bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal duomenis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo metu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose. Teismas nevertino atsakovo nemokumo būklės, neišreikalavo atsakovo finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų. Atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti kreditorinio įsipareigojimo per ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą 30 dienų terminą. Teismas bankroto byloje turi būti aktyvus, t. y. veikti savo iniciatyva ir išreikalauti įrodymus, būtinus teisingai išnagrinėti bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas „Swedbank“, AB prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. „Swedbank“, AB 2009 m. kovo 13 d. su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos iš UAB „Juvila“ ir A. K. priteisimo. Prie ieškinio buvo pridėti ieškovo raštai, kuriais atsakovui ir jo direktoriui buvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtas raštas buvo pridėtas ir prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir priteisė „Swedbank“, AB iš UAB „Juvila“ 177 360,36 eurų (612 389,85 Lt) skolos. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
2. Ieškovo ieškinys su priedais atsakovo direktoriui A. K. per antstolį buvo įteiktas 2010 m. vasario 19 d., t. y. nuo šios dienos atsakovas žinojo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nesėkmingai bandė išreikalauti dokumentus tiek iš atsakovo, tiek iš jo direktoriaus. Išrašas iš AB „Lietuvos paštas“ patvirtina, kad atsakovui adresuoti dokumentai tris kartus nesėkmingai buvo bandomi įteikti atsakovo buveinės adresu, taip pat ir paliekant pranešimus. Bylos duomenys patvirtina, kad siųsti pranešimai tiek atsakovui, tiek atsakovo direktoriui buvo neatsiimti, nors nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas gavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
3. Iš atsakovo balanso ir pelno nuostolių ataskaitos, 2008 m. gruodžio 31 d. duomenimis (vėlesnių savo finansinių ataskaitų atsakovas nėra pateikęs), atsakovo turtas sudarė 1 115 831 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 300 847 Lt. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo priteista 612 389,85 Lt skola, todėl jau 2009 m. birželio 30 d. atsakovas buvo nemokus, nes jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo, atsiliepimo į skundą faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo teiginys, kad ieškovas neįvykdė ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kartu su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė 2008 m. gruodžio 5 d. pranešimą atsakovui, kuriame nurodė, jog ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos neįvykdys įsipareigojimų pagal 2007 m. liepos 13 d. kredito sutartį (b. l. 24). Iš Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo už akių matyti, kad minėtas pranešimas UAB „Juvila“ buvo įteiktas kartu su ieškovo ieškiniu UAB „Juvila“ ir šios įmonės direktoriui A. K. dėl skolos priteisimo (b. l. 142). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepažeidė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Ieškovas ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad ieškovas ieškinį ir priedus 2009 m. gruodžio 24 d. išsiuntė tiesiogiai atsakovui. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius minėtą ieškovo teiginį (b. l. 59). Ieškovas, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, pateikė teismui 2009 m. gruodžio 24 d. registruotų laiškų, pateiktų AB „Lietuvos paštas“, sąrašo kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovas 2009 m. gruodžio 24 d. išsiuntė atsakovui registruotą laišką ir taip įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies reikalavimus (b. l. 64). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolega atmeta kaip nepagrįstą apelianto atskirojo skundo argumentą dėl ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalies pažeidimo.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 24 d. ir 2010 m. kovo 18 d. nutartimis buvo įpareigojęs atsakovą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, reikalingus nagrinėti bankroto bylą (b. l. 66, 78). Tačiau šių nutarčių nei atsakovui, nei atsakovo vadovui Juridinių asmenų registre nurodytais adresais įteikti nepavyko (b. l. 72, 76-77, 114). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto bylos iškėlimo klausimą sprendė pagal teismo iniciatyva išreikalautus įrodymus, kuriuos pateikė VSDFV Kauno skyrius, Kauno apskrities VMI ir VĮ Registrų centras Kauno filialas (b. l. 82-109, 111, 112). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nevertino atsakovo nemokumo būklės, nebuvo aktyvus, neišreikalavo atsakovo finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų.
Atsakovo 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo turtas sudarė 1 115 831 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 300 847 Lt (b. l. 100). Tačiau pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas įmonės (ne)mokumui nustatyti yra svarbus ne visų įmonės įsipareigojimų dydis, o tik pradelstų. Minėta, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek atsakovas turi pradelstų įsipareigojimų. Tačiau iš Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo už akių matyti, kad atsakovo įsipareigojimas, kuris yra pradelstas, ieškovui šio sprendimo priėmimo dieną sudarė 612 389,85 Lt, o ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimo dieną atsakovo įsipareigojimas ieškovui sudarė 716 180,79 Lt (b. l. 25, 142). Tai reiškia, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus nemokumo kriterijus, ir pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą.
Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodo aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų ir yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.