Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Vilniaus teritorinės muitinės prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) R. Š., V. Š., antstolei A. M. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog antstolės A. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0151/14/00092 pagal 2013 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-52-719-2013 dėl 39081,33 Eur skolos išieškojimo kreditoriui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš skolininko R. Š.. (duomenys neskelbtini) skolininkas yra sudaręs santuoką su V. Š.. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį, 2022 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-22-151-18769 areštavo skolininko sutuoktinės turtą bei CPK 667 straipsnio pagrindu pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė R. S. patvirtino vedybinę sutartį (povedybinė) tarp R. Š. ir V. Š., vedybų sutarčių registre ji įregistruota (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas nuo (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo iki (duomenys neskelbtini) vedybinės sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad antstolė vykdo vykdomąjį dokumentą pagal 2013 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-52-719-2013, kuriuo iš skolininko buvo priteista turtinė žala. Nurodyta žala buvo padaryta dar iki skolininkui sudarant santuoką, todėl pripažintina, kad antstolės išieškoma likusi 19193,69 Eur skola yra jo asmeninė prievolė. Taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2023 m. kovo 29 d., dalį. Todėl į skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų po 2023 m. kovo 29 d. vedybinės sutarties sudarymo negali būti nukreiptas skolininko skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. Š. gauto darbo užmokesčio, pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.