- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 1-443-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22414-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J. (T. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, teistas:
1. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų 1 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo;
3. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 2 metams 4 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo;
4. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams 8 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo (bausmė atlikta);
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 06.00 val. iki 22.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje, per 1 mėn. atlyginti padarytą žalą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi paskyrė papildomą pareigą – gydytis priklausomybės ligas, kurią įvykdyti turi per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. J. kaltinamas tuo, kad nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. 08.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atrakinęs R. S. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovė vidun, iš kur pagrobė armonikas „Marička3“ 250 Eur vertės bei „Tulskaja“ 250 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė R. S. priklausantį turtą, kurio vertė 500 Eur. Šiais savo veiksmais T. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis T. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisiminė nuėjo į ūkinį pastatą, priklausantį R. S., kuris yra (duomenys neskelbtini). Buvo ten anksčiau dirbęs, todėl žinojo kaip galima atsirakinti. Neturėjo tikslo kažką paimti, tačiau rado dvi armonikas ir paėmė. Su armonikomis nuėjo pas pažįstamą ir jas paliko ten. Kitą rytą su viena nuėjo į lombardą ir už ją gavo 40 Eur. Ūkinio pastato raktas buvo (duomenys neskelbtini). Suprato, kad pastatas priklauso kitam žmogui. Pastato durys buvo užrakintos Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, sutinka apmokėti tik 50 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad realiai buvo atlikti armonikos remonto darbai. Po įvykio neatsiprašė nukentėjusiojo, dėl žalos atlyginimo nesitarė (b. l. 113–116).
Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsino T. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2019 m. lapkričio 27 d. T. J. įtariamojo apklausos metu parodė, kad įtarimo turinį suprato. Parodė, kad 2018 m. vasarą dirbo pas R. S., aplink namą šiltino fasadą, dirbo maždaug savaitę. Pas jį tik dirbo, gyveno su drauge (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ūkinis pastatas-pirtis visada būdavo atrakinti, jis ten valgydavo savo maistą. R. leido naudotis pastatu. Matė, kad pastate padėtos armonikos. Pabaigė darbus ir daugiau pas R. nesilankydavo. 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, negalėjo pasakyti kodėl, tiesiog užėjo kvailumas, nakties metu, jau buvo po vidurnakčio, nuėjo pas R. į ūkinį pastatą, kuris nebuvo užrakintas. Jokio tikslo neturėjo. Į kiemą pateko per vartelius, kurie nebuvo užrakinti. Užėjo į ūkinį pastatą, buvo tamsu, prisėdo ant fotelio, pamatė, kad yra dvi armonikos. Paėmė dvi armonikas ir išėjo pro duris. Armonikas nunešė į draugo T. namus. Iš anksto T. nebuvo įspėjęs. T. pavardės nežinojo, telefono jo neturėjo, jis gyvena maždaug 1 km. atstumu nuo R., adreso nežinojo. Armonikas padėjo koridoriuje, o pats nuėjo miegoti. Nakvojo pas T. namuose. Ryte T. atsikėlė, pamatė armonikas ir paklausė iš kur. Ką atsakė, neprisiminė. Ryte vieną armoniką, jam atrodo „Maričką“ nunešė į lombardą ir užstatė, jam davė gal 50 Eur. Nieko negalvojo, ką toliau daryti su armonika, tiesiog gavo pinigus ir išėjo. Kitą dieną ryte į jo namus (duomenys neskelbtini) gatvėje atvažiavo R. svainis R. L. Jis, kai pamatė, kad šis atvažiavo, išėjo pro kitas galines duris iš namų. Maždaug po 5 minučių jam skambino R. darbininkai, sakė išeiti ir atiduoti kitą armoniką, kuri buvo pas T. Jis paskambino R. ir pasakė, kad atneš vakare jam į namus. Tada paskambino T., pasakė jam reikia armonikos, nori atiduoti žmogui, nes R. pasakė, jei per 3 dienas neatiduos bus parašytas pareiškimas. T. pasakė, kad šiandien jis nebus namuose ir liepė ateiti kitą dieną ryte. Vakare paskambino R. ir pasakė, kad rytoj ryte atneš. Jis sutiko. 2019 m. gegužės 29 d. ryte apie 8 val. ryto jis paėmė armoniką „Tulskaja“ įdėjo į Maximos maišelį ir nunešė prie R. namų, padėjo už vartų kieme. Jis tuo metu buvo namuose. Jis jam paskambino telefonu ir pasakė, kad armonika už vartų kieme, gali pasiimti. Ką jis atsakė neprisiminė. Labai greitai R. jam atskambino, suprato, kad armoniką pasiėmė. Dar liepė grąžinti 50 Eur už tą armoniką, kurią jis atsiėmė lombarde. Pinigų negrąžino, nes sužinojo, kad jis parašė pareiškimą ant jo, nors dar nebuvo pasibaigęs terminas, per kurį turėjo grąžinti armoniką. Kokiu tikslu paėmė armonikas, atsisakė pasakoti. Armoniką „Tulskaja“ grąžino R., kuriam negrąžino tik 50 Eur už armonikos atsiėmimą iš lombardo. Į lombardą (duomenys neskelbtini) gatvėje nunešė armoniką, nes jis yra artimiausias nuo jo gyvenamosios vietos. Kitos armonikos tiesiog nenešė į lombardą. Gailisi, kad taip atsitiko. Armonikas paėmė naktį, vieną iš jų tą pačią dieną užstatė lombarde, o sekančią dieną dėl kitos armonikos į jo namus atvažiavo R. L.. Kitą rytą armoniką nunešė R. ir paliko jo kieme už vartelių (b. l. 87–89).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 28 d. apklaustas R. S. parodė, kad jis gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme yra ūkinis pastatas, kuriame yra įrengta pirtis. Pirtyje laikė savo dvi armonikas žalios spalvos „Marička3“, 250 eurų vertės bei juodos spalvos „Tulskaja“ 250 eurų vertės. Jomis paskutinį kartą grojo 2019 m. gegužės 17 d., o vėliau armonikas paliko ant sofos, pirtį užrakino, o raktą nuo spynos kaip visada paliko prie įėjimo durų ant staktos. 2019 m. gegužės 29 d. apie 08.00 val., nuėjęs prie pirties pastebėjo, kad raktas yra spynoje, o durys neužrakintos. Jis niekada taip nepalieka. Užėjęs į pirties patalpą, pastebėjo, kad nėra anksčiu minėtų armonikų. Jis iš karto suprato, kad armonikas iš pirties galėjo pavogti pažįstamas T. J., jam apie (duomenys neskelbtini) metai, kuris 2019 m. rugsėjo mėnesį truputį padėjo atlikti namų pagalbinius darbus jo kieme. E. J. puikiai žinojo, kur konkrečiai yra padėtas raktas nuo pirties. Jis gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), kur konkrečiai-nežinojo, tačiau jis, įtardamas, jog pavogtas armonikas šis galėjo priduoti į lombardą, nedelsiant nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį lombardą (kadangi jis arčiausiai (duomenys neskelbtini)), paklausė darbuotojo, ar niekas jam nebuvo pridavęs armonikos. Iš pradžių darbuotojas pasakė, kad niekas armonikų nėra jam pridavęs. Tačiau po kurio laiko tas pats darbuotojas jam perskambino ir pasakė, kad yra supirkęs žalios spalvos armoniką „Marička3“. Jis nedelsiant vėl nuvyko į lombardą ir ten atpažino savo žalios spalvos armoniką „Marička3“. Jis ją atpažino pagal savadarbius diržus, kuriuos yra pats taisęs ant minėtos armonikos. Jis tą armoniką iš lombardo išsipirko už 40 eurų, parsivežė namo. Kadangi armonika nesugadinta, grojanti, todėl dėl vagystės jam padaryta 250 eurų turtinė žala dėl armonikos „Tulskaja“ vagystės bei 40 eurų, kuriuos sumokėjo lombardui, norėdamas išsipirkti pavogtą armoniką „Marička3“ (b. l. 3).
2019 m. gruodžio 2 d. liudytojas R. S. apklaustas papildomai parodė, kad T. J. dirbo jo kieme 2018 m. rugsėjį. Darbininkas šiltino fasadą, o T. J. buvo pagalbinis darbininkas. Jis T. ir kitam darbininkui leido naudotis savo ūkiniu pastatu. Jie ten persirengdavo ir valgydavo. Ūkiniame pastate buvo tik dvi armonikos „Marička“ ir „Tulskaja“. Armoniką „Maričką“ pirko maždaug prieš 5 metus, pagal skelbimą, įsigijimo dokumentų neturi, mokėjo apie 100 – 150 Eur, tiksliai pasakyti negalėjo. Armoniką „Tulskają“ pirko prieš 20 metų, Baltarusijoje, mokėjo apie 150 – 200 litų. Šitos armonikos nuolat būdavo ūkiniame pastate-pirtyje. Paskutinį kartą armonikas matė 2019 m. gegužės 17 d. apie 18 val. 2019 m. gegužės 29 d. apie 8 val. jis nuėjo į pastatą ir pamatė, kad nėra armonikų. Ūkinio pastato durys visada būna užrakintos, o raktas padėtas (duomenys neskelbtini). Durų spyna nebuvo sugadinta ar išlaužta, o raktas buvo spynoje. Tada su žentu R. L. pagalvojo apie pagalbinį darbininką T. J.. Dar sužinojo, kad T. iš namų išvarė sugyventinė ir jis kažkur valkatauja (duomenys neskelbtini). Tada jis nuvažiavo į artimiausią lombardą (duomenys neskelbtini) gatvėje, lombardo darbuotojas jam pasakė, kad nėra armonikos. Jis nuvažiavo į 2 policijos komisariatą, norėjo parašyti pareiškimą ir tuo meta paskambino iš lombardo, pasakė, kad armonika jau yra lombarde. Jis grįžo į lombardą ir pasiėmė armoniką „Marička“, sumokėjo 40 Eur. Lombardo darbuotojui jis pasakė T. vardą ir pavardę, kad jis pavogė iš jo armonikas. Ji nebuvo sugadinta. 2019 m. gegužės 29 d. vakare apie 21 val. paskambino T. J., nes turėjo jo telefono numerį, ir pasakė, kad armoniką iš lombardo išpirko, grąžink kitą armoniką „Tulskają“. Šis pradėjo gintis, kad armonikų neėmė, kad jis viską išsigalvojo. Jis jam pasakė, jeigu negrąžins armonikų, turės reikalų su policija ir padėjo ragelį. 2019 m. gegužės 30 d. apie pietus jam paskambino T. ir pasakė, kad nežino, kur dingo kita armonika. Jis atsakė, kad ieškotų, nes tai jo problemos. Maždaug po dviejų dienų T. jam paskambino vakare ir pasakė, kad rado armoniką, ryte atneš jam į namus. Kitą rytą pastarasis paskambino ir paklausė, ar jis namuose, nes nori atnešti armoniką. Jis atsakė, kad yra namuose. T. jam perskambino ir pasakė, kad armonika jau kieme už vartų. Išėjo į kiemą ir pamatė armoniką savo kieme, įdėtą į Maximos maišą. Kai apžiūrėjo armoniką, ji buvo sugadinta, negalima buvo groti. Ji gal buvo numesta, nes išbyrėjo „balsai“ armonikos viduje. Jis nuvežė meistrui į (duomenys neskelbtini) ir jis jam suremontavo armoniką už 100 Eur. Patvirtinančių dokumentų neturi. Jis atgavo abi armonikas. Nori pareikšti 140 Eur civilinį ieškinį: 40 Eur už „Maričką“ išpirkimą iš lombardo ir 100 Eur už armonikos „Tulskaja“ remontą (b. l. 17–18).
2019 m. lapkričio 28 d. M. P. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, yra vadovas. Lombardas randasi (duomenys neskelbtini). Lombardo patalpoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, bet kažkokiu momentu pastebėjo, kad ji neveikia. Tai galėjo būti gegužės-birželio mėn. Šiuo meta kamera veikia. T. J. nepažįsta. R. S. pavardė taip pat negirdėta. Prisiminė, kad šiais metais lombarde buvo nedidelė armonika, kas ją atnešė pasakyti negalėjo, bet iš paskolos išdavimo kvito matė, kad tai buvo T. J.. Kokiomis aplinkybėmis jis atnešė armoniką, nieko pasakyti negalėjo. Jam buvo suteikta 30 Eur paskola, kurią turėjo grąžinti su procentais, t. y. 36 Eur. Prisiminė, kad gal kažkas ir skambino teiravosi, ar lombarde nėra armonikos, bet kada tai buvo ir kas domėjosi pasakyti negalėjo. Norint atsiimti armoniką, jis turėjo sumokėti 36 Eur. Iš pateikto kvito gali pasakyti, kad armonika buvo grąžinta R. S.. Priduodant dokumentus į lombardą, asmuo privalo pateikti asmens dokumentą (b. l. 24).
2019 m. gruodžio 2 d. R. L. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad T. J. pažįsta apie metus laiko. Kadangi vykdo individualią veiklą, tai jis kartais dirbo su juo pagalbiniu darbininku. R. S. yra jo uošvis. 2019 m. gegužės pabaigoje, tikslaus laiko pasakyti negalėjo, atvažiavo pas R. S., matė kad jis labai nuliūdęs. Paklausė, kas atsitiko. R. atsakė, kad pavogė dvi armonikas iš ūkinio pastato, kažkas įėjo į kiemą ir iš ūkinio pastato pavogė. Jis suprato, kad tai galėjo padaryti T. J., nes jis dirbo pas uošvį 2018 m. rudenį ir ūkiniame pastate valgydavo bei persirengdavo. Jis R. pasiūlė pervažiuoti per lombardus, pasiklausti dėl armonikų. Kartu su R. nevažiavo. Jam, atrodė, tą pačią dieną paskambino R. ir pasakė, kad rado vieną iš armonikų lombarde, kad armonikos jam nenorėjo atiduoti, todėl jis ją išsipirko. Kiek kainavo tai, neprisiminė ar sakė. Dar pasakė, kad į lombardą armoniką pridavė T. J., kad jie neklydo. Telefonu paskambinom T., negalėjo pasakyti, kas skambino, jis ar R., o gal ir vienas iš darbininkų paskambino. Jie pranešė T., kad žino dėl armonikos, ją išpirko R. ir paprašė atnešti antrą armoniką. Jis neigė, kad pavogė armonikas, nenorėjo bendrauti su jais. Taip pat buvo atvažiavęs prie T. namų, norėdamas, kad grąžintų armoniką, tačiau jis pabėgo, jam atrodo pro langą iššoko. Nenorėjo su juo bendrauti. R. jam pranešė, kad T. po kelių dienų atnešė armoniką ir padėjo prie kiemo vartų. Jis pats negroja, todėl pavogtų armonikų pavadinimų nežinojo (b. l. 26).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), objektas – ūkinis pastatas. Pridėtos fotolentelės (b. l. 4, 8–10).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. gegužės 29 d. registruotas įvykis – iš pirties pavogtos dvi armonikos (b. l. 15).
Reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateiktas paskolos išdavimo kvitas Nr. 725, kuriame matyti įrašas, kad armoniką pridavė J. T., suteikta paskola 30 eurų, 2019 m. gegužės 27 d.; užstatytą daiktą atsiėmė R. S. (b. l. 28–31).
Daiktų apžiūros protokolais apžiūrėtos armonikos „Tulskaja“ ir „Marička 3“ (b. l. 32 – 42).
Šalies argumentai
Pateiktas R. S. civilinis ieškinys dėl 140 Eur turtinės žalos, kurią patyrė išpirkdamas vieną armoniką, o kitą taisydamas (b. l. 21).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje (tikslios datos neprisiminė), nakties metu, jau buvo po vidurnakčio, užėjo į ūkinį pastatą, kuris priklauso R. S., neturėdamas leidimo ten būti ir iš ten paėmė dvi armonikas. Armonikas nunešė į draugo T. namus. Ryte vieną armoniką, galimai pavadinimu „Marička“, nunešė į lombardą ir užstatė, jam davė 50 Eur. 2019 m. gegužės 29 d. ryte apie 8 val. ryto jis paėmė armoniką „Tulskaja“ įdėjo į Maximos maišelį ir nunešė prie R. S. namų, padėjo už vartų kieme. Paskambino nukentėjusiajam telefonu ir pasakė, kad armonika yra už vartų kieme ir ją gali pasiimti (b. l. 87–89, 114–115).
Kaltinamojo paaiškinimus apie pagrobtas armonikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo (b. l. 3, 17–18), liudytojų R. L. bei M. P. parodymai (b. l. 24, 26). Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: daiktų apžiūros protokolas (b. l. 32–42), reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateiktas paskolos išdavimo kvitas, kuris patvirtina, kad armoniką pridavė T. J., o už armoniką buvo suteikta 30 eurų paskola (b. l. 28–31), BIRT žiūryklės duomenys bei kita ištirta rašytinė bylos medžiaga.
Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad T. J., neturėdamas teisės atrakino R. S. priklausančio ūkinio pastato duris, įsibrovė į pastato vidų, iš kur pagrobė armonikas „Marička3“ ir „Tulskaja“, tokiu būdu pagrobė R. S. priklausantį turtą.
Dėl skirtinos bausmės
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skirdamas bausmę dėl BK 178 straipsnio 2 dalies T. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta, pagrobtas turtas grąžintas savininkui, tačiau pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, dėl žalos atlyginimo nesusitarta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 87–89). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, t. y. asmuo, kuris yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas yra neišnykęs.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. J. – darbingo amžiaus (b. l. 44), nevedęs, vaikų neturi (b. l. 50), dirbantis (b. l. 68–70), Sodros duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“, 7 kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 73–78), administracine tvarka baustas, informacijos apie dalies baudų sumokėjimą nėra (b. l. 52–67).
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, atsižvelgdama į tai, kad T. J. padarė naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė, nesiėmė jokių veiksmų dėl žalos atlyginimo, prašė skirti T. J. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 116).
Kaltinamasis baigiamosios kalbos metu prašė skirti švelnesnę bausmę (b. l. 116).
Teismo vertinimu, T. J. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir kriminalinių bausmių nepadarė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės prašomą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam T. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Dėl BK 64 straipsnio taikymo
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu T. J. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 06.00 val. iki 22.00 val., tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti darbo biržoje, per vieną mėnesį atlyginti padarytą žalą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. Nauja nusikalstama veika yra padaryta tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi aplinkybė, kad nuosprendžio priėmimo metu bausmės vykdymo atidėjimo laikas yra pasibaigęs.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teismų praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu T. J. nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. turtinio pobūdžio nusikaltimą, kuris savo pavojingumu iš esmės nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju taiko visiško bausmių sudėjimo būdą prie griežčiausios bausmės pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teismo vertinimu, pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek jau anksčiau aptartas padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą.
Vadovaujantis BPK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedama visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskiriama galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas) pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
T. J. skirta galutinė bausmė neviršija keturių metų, todėl yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. Teismas sprendžia, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebūtų teisingas kaltininko atžvilgiu ir neigiamai paveiktų socialinius ryšius, nes kaltininkas netektų nuolatinio darbo, pasunkėtų nukentėjusiajam patirtos žalos atlyginimas ir pan. Kita vertus, kaltinamajam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas T. J. atidedamas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu T. J. įpareigotinas:
- tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
- per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl 140 Eur turtinės žalos, kurią patyrė išpirkdamas vieną armoniką, o kitą taisydamas (b. l. 21).
Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad asmens patirta žala pagal įstatymus nepreziumuojama, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai ją atlyginti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Pagal pateiktą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskolos išdavimo kvitą Nr. 725, matyti, kad T. J. pagrobtą armoniką užstatė už 30 Eur. Tame pačiame kvite nurodyta, jog R. S. atsiėmė užstatytą armoniką už 40 Eur (b. l. 31). Kaltinamasis sutiko apmokėti žalą už armonikos išpirkimą iš lombardo (b. l. 113–116).
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patyrė 100 Eur žalą už armonikos „Tulskaja“ remontą. Grąžinta armonika buvo sugadinta, gal ji buvo numesta, nes išbyrėjo „balsai“ armonikos viduje. Jis nuvežė armoniką meistrui į Birštoną ir jis jam suremontavo armoniką už 100 Eur. Patvirtinančių dokumentų neturi (b. l. 17–18). Kaltinamasis neigė, kad sugadino armoniką, manė, kad šios dalies ieškinio jis neturi atlyginti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad realiai buvo atlikti armonikos remonto darbai (b. l. 113–116).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo T. J. nukentėjusiojo naudai priteistinas byloje esančiais įrodymais pagrįstas turtinės žalos dydis 40 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89 – 90), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
T. J. (T. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskiriama galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose ir į paskirtos bausmės laiką, įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas) pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu T. J. įpareigotinas:
- tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
- per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš T. J. civilinio ieškovo R. S. naudai priteisti 40 Eur turtinę žalą, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.