Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-16 · Administracinė byla Nr. I-4780-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-16
Bylos Nr.
I-4780-790/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4780-790/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02677-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 22.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui R. J., jo atstovui adv. pad. Juriui Petreikiui,atsakovo atstovui adv. Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. K-250 ,,Dėl R. J. nušalinimo nuo pareigų“, o pareiškėją R. J. grąžinti į valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (toliau – URM), kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; 2) pareiškėjo R. J. naudai priteisti iš URM darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir 0,07 procento delspinigius už šią sumą. Pareiškėjas R. J. nurodo, kad nuo 1991 m. balandžio 2 d. dirba URM, 1999 m. balandžio 15 d. su pareiškėju buvo sudaryta Diplomato tarnybos sutartis Nr. 212. 2017 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (toliau — ir Ministras) įsakymu Nr. K-208 „Dėl R. J. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“ priėmė sprendimą atšaukti pareiškėją nuo 2017 m. gegužės 23 d. iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų ir skirti jį į Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas. Šis įsakymas priimtas pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, todėl 2017 m. birželio 8 d. Ministras priėmė įsakymą Nr. 224 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. K-208 „Dėl R. J. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“ pakeitimo“, kuriuo atšaukimo iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų ir skyrimo į Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas dieną nukėlė į pirmą darbo dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos. 2017 m. liepos 3 d. Ministras priėmė skundžiamą įsakymą Nr. K-250 „Dėl R. J. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nušalino pareiškėją nuo Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki kol bus baigtas Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) tikrinimas. Įsakymas priimtas remiantis VSD 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 18-5514 „Dėl papildomo tikrinimo pradėjimo“, iš kurio matyti, kad VSD informavo Ministrą apie tai, kad siekiant įvertinti aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, VSD pradeda pareiškėjo tikrinimą nesibaigus leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui. VSD paprašė užtikrinti, kad tikrinimo metu pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti su įslaptinta informacija ar su tokia informacija susipažinti. Ministras 2017 m. liepos 3 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nušalino pareiškėją nuo pareigų, nors jam teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija dar nebuvo apribota. URM kanclerio sprendimas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija priimtas vėliau, t. y. 2017 m. liepos 5 d., todėl pareiškėjas nušalintas nuo pareigų anksčiau, nei priimtas sprendimas uždrausti jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tai reiškia, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, buvo priimtas dar nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo. Įsakyme nenurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, apskundimo tvarka ir terminai, kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas, remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatomis, teigia, kad pradėjus tikrinimą, siekiant įsitikinti, ar valstybės tarnautojas, turintis galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei (t. y. siekiant įsitikinti, ar nėra atsiradę Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių), paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo pirmiausia turi uždrausti dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis, ir tik po to spręsti, ar tas valstybės tarnautojas gali vykdyti pavestas funkcijas, nesinaudodamas įslaptinta informacija. Paslapčių subjekto vadovui nusprendus, kad valstybės tarnautojas, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jis turi būti perkeltas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas ir tik tada, kai nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, asmuo nušalinamas nuo pareigų. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra kraštutinė ir labiausiai asmens teises varžanti priemonė, kuri turi būti naudojama tik tuomet, kai siekiamo tikslo – apsaugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją – negalima pasiekti taikant švelnesnes pagal savo pobūdį priemones, pvz.: uždraudžiant vykdyti tik tas užduotis, kurios susijusios su įslaptinta informacija; apribojant asmens prieigą prie valstybės paslaptį sudarančios informacijos ar ją apdorojančių sistemų ir pan. Pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų laikytinas jo konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą ir šios teisės atmainos – teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, ribojimu, pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas konstitucinis proporcingumo principas. Nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad Ministras vertino, ar pareiškėjas negalėtų atlikti jam pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, ar pareiškėjas negalėtų būti laikinai perkeltas į kitas pareigas URM, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Ministras neindividualizavo pareiškėjui taikytinų jo teises ribojančių priemonių ir jo atžvilgiu nepagrįstai taikė pačią griežčiausią priemonę. Skundžiamame Įsakyme nėra nurodytos pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų priežastys, o iš VSD 2017 m. birželio 27 d. rašto Nr. 18- 5514 „Dėl papildomo tikrinimo pradėjimo“ nėra galima suprasti, koks pareiškėjo elgesys (veiksmai) sukėlė abejones dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Pareiškėjas nei Ministro, nei VSD jokia forma nebuvo informuotas apie tai, kad konkretūs jo veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei ir kad tie veiksmai (ar elgesys) bus tiriami ir vertinami, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytos priemonės neproporcingos ir neteisėtos, Įsakymas priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Atsiliepimas

Atsakovas URM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 22–31) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2015 m. gegužės 11 d. Ministro įsakymu Nr. D-82 pareiškėjas R. J., Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojas (A lygis, 17 kategorija), nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje (A lygis, 17 kategorija) pareigas. 2017 m. balandžio 24 d. URM Generalinis inspektorius tarnybiniu pranešimu Nr.(3.13E) 4-1037 Ministrą ir kanclerį informavo apie 2017 m. kovo 19-21 dienomis URM adresuotuose skunduose pateiktą informaciją apie galimą R. J. korupcinę veiklą išduodant vizas, apie vizų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų, draudžiančių iš turistinių įmonių priimti dokumentus daugkartinėms Šengeno vizoms gauti ir jas išduoti, pažeidimus ir kita; 2017 m. gegužės 19 d. R. J. susipažino su dokumentu. 2017 m. gegužės 5 d. URM Diplomatų atestacijos komisija, apsvarsčiusi R. J. (ne)tinkamumą užimti einamas pareigas, nutarė rekomenduoti Ministrui atšaukti R. J. iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų. 2017 m. gegužės 11 d. URM kancleris kreipėsi į VSD, perdavė turimą informaciją dėl R. J., prašant informaciją įvertinti ir, esant pakankamam pagrindui, atlikti papildomą R. J. patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2017 m. gegužės 22 d. Ministro įsakymo Nr. K-208 bei 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. K-224 pagrindu pareiškėjas atšauktas nuo 2017 m. gegužės 23 d. iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų ir paskirtas į URM Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams (A lygis, 17 kategorija) pareigas, atšaukimo ir skyrimo dieną nukeliant į pirmą darbo dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos; pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. pradėjo dirbti URM Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigose. VSD 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr.18-5514 informavo, kad pradeda R. J. patikrinimą, prašė užtikrinti, kad jo metu pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti su įslaptinta informacija ar su tokia informacija susipažinti. 2017 m. liepos 3 d. Ministras priėmė Įsakymą, kuriuo nušalino R. J. nuo einamų Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki kol bus baigtas VSD tikrinimas. 2017 m. liepos 5 d. URM kancleris priėmė potvarkį Nr. VP-188. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (keliančių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei), asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui; tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį teisė spręsti valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų klausimą, kai jo atžvilgiu atliekamas tyrimas, ar asmuo nėra nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei, yra suteikta darbdaviui, kuris įgyvendina savarankišką nušalinimo nuo pareigų teisę ir priima sprendimą dėl valstybės tarnautojo (ne)nušalinimo nuo pareigų. 2013 m. balandžio 2 d. Ministro įsakymu Nr.V-68 patvirtintas URM ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų užsienyje pareigybių, susijusių su Lietuvos Respublikos, NATO ir ES įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, ir kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti su Lietuvos Respublikos, NATO ir ES įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašas. Pagal šį sąrašą, URM Politikos planavimo departamento nuostatus, 2017 m. birželio 30 d. Ministro įsakymu Nr. Y-142 patvirtintą Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybės aprašymą, pareiškėjo pareigybė priskirta pareigoms, kurioms užimti asmenys turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija. 2012 m. lapkričio 15 d. Ministras įsakymu Nr. S1 1-7RN (su pakeitimais) patvirtino URM detalų įslaptinamos informacijos sąrašą, su kuriuo pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 5 d. pasirašytinai susipažino. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 27 dalies bei pareigybės aprašymo prasme R. J., eidamas Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas, yra darbuotojas, rengiantis įslaptintą informaciją ir (ar) vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija. URM detalaus įslaptinamos informacijos sąrašo turinys tvirtina, kad pareiškėjas, nesinaudodamas įslaptinta informacija, neturi objektyvių galimybių eiti Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors šios pareigybės aprašyme nustatytas atskiras funkcijas, jis taip pat negali būti perkeltas URM sistemoje į kitas pareigas, nes nėra tokių pareigų, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Sistemiškai aiškinant Diplomatinės tarnybos įstatymo 3 straipsnį ir 18 straipsnio 2 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį darytina išvada, kad valstybės tarnautojo nušalinimo nuo einamų pareigų procedūra susideda iš darbdavio atliekamo informacijos apie tokį tarnautoją įvertinimo ir sprendimo dėl tarnautojo nušalinimo (arba atitinkamais atvejais perkėlimo į kitas pareigas) priėmimo. Nušalinimo institutas suponuoja ne tik R. J., kaip diplomato, teisės eiti tam tikras pareigas apribojimą, bet ir diplomato statuso sustabdymą tam tikram laikotarpiui. Nušalintas nuo pareigų diplomatas nuo nušalinimo momento besąlygiškai netenka teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi R. J. nuo jo supažindinimo su Ministro Įsakymu momento buvo besąlygiškai apribota bet kokia galimybė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Ministras, priimdamas Įsakymą dėl R. J. nušalinimo nuo einamų pareigų, išsamiai atliko nušalinimo procedūrą, t. y. pirmiausia įvertino turimą informaciją apie R. J., o po to priėmė sprendimą dėl šio diplomato nušalinimo nuo pareigų. Būtent Ministro Įsakymas sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, o URM kanclerio 2017 m. liepos 5 d. potvarkis Nr.VP-188 tėra administracinio pobūdžio aktas, kuriuo atlikti vidaus administraciniai veiksmai, pavedant atitinkamiems URM struktūrinių padalinių vadovams atlikti specialius pavedimus, susijusius su įslaptintos informacijos naudojimu. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamame Įsakyme nenurodyta apskundimo tvarka bei nušalinimo priežastys, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, ginčijamo įsakymo nedaro neteisėtu, nes ne kiekvienos formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą, skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas tinkamai parinktomis įstatymų normomis. Teisės aktai nenustato privalomos rašytinės valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų formos, o Ministrui priimant pareiškėjo ginčijamą Įsakymą buvo remiamasi 2017 m. balandžio 24 d. URM Generalinio inspektoriaus tarnybiniu pranešimu Nr.(3.13E) 4-1037, 2017 m. gegužės 11 d. URM kanclerio kreipimusi į VSD bei VSD 2017 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 18-5514, šie dokumentai laikytini sudėtine Įsakymo dalimi, nes juose yra išdėstytos faktinės R. J. pažeidimų aplinkybės, kurių padarymu pareiškėjas įtariamas. Pareiškėjas iš 2017 m. balandžio 24 d. URM Generalinio inspektoriaus tarnybinio pranešimo Nr.(3.13E)4-1037 turinio, URM Diplomatų atestacijos komisijos 2017 m. gegužės 5 d. posėdyje svarstomo klausimo ir priimto sprendimo dėl jo netinkamumo užimti einamas pareigas bei Įsakymo iš esmės turėjo ir galėjo suvokti (suprasti), kad jis bus papildomai tikrinamas dėl tolesnės galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, t. y. skundžiamo Įsakymo faktinius ir teisinius pagrindus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti, paaiškino, kad apie dvi savaites iki nušalinimo jam dirbant Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigose neteko dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, į kokias konkrečias pareigas jis galėjo būti perkeltas pradėjus jo tikrinimą. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad Diplomatų atestacijos komisijos posėdyje pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, dėl to pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Ministrą ir komisiją, prašydamas iš naujo svarstyti klausimą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Akcentavo, kad su pareiškėju niekas nesvarstė ir nediskutavo galimybės perkelti jį į kitas pareigas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas yra diplomatas, dirbantis pagal su URM 1999 m. balandžio 15 d. sudarytą diplomato tarnybos sutartį (b. l. 7-8). Jis nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje (A lygis, 17 kategorija) pareigas (b. l. 24). URM generalinis inspektorius 2017 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (3.13E)4-1037 Ministrą ir URM kanclerę informavo apie 2017 m. kovo 19-21 dienomis URM pateiktuose skunduose pateiktos informacijos apie pareiškėjo galimai neteisėtą veiklą einant minėtas pareigas patikrinimo rezultatus bei siūlė URM Diplomatų atestacijos komisijoje apsvarstyti pareiškėjo tinkamumą užimti einamas pareigas (b. l. 32-36). URM Diplomatų atestacijos komisija 2017 m. gegužės 5 d. posėdyje nutarė rekomenduoti pareiškėją atšaukti iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų (b. l. 44-45). URM 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. (3.3.)-3-2552, atsižvelgdama į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, perdavė VSD turimą informaciją dėl pareiškėjo ir prašė šią informaciją įvertinti bei, esant pagrindui, atlikti papildomą pareiškėjo patikrinimą dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (b. l. 37). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 19 d. raštu kreipėsi į Ministrą ir URM Diplomatų atestacijos komisiją, prašydamas iš naujo svarstyti klausimą dėl jo tinkamumo eiti Lietuvos Respublikos generalinio konsulo pareigas ir sudarant jam galimybę būti išklausytam (b. l. 70-73). Ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. K-208 „Dėl R. J. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“, kuris buvo pakeistas Ministro 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. K-224, pareiškėjas, vadovaujantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į URM Diplomatų atestacijos komisijos rekomendaciją, atšauktas iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų ir paskirtas į Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas (b. l. 9). URM kanclerė, 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. (22.29)3-3312, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. prašymą iš naujo svarstyti klausimą dėl jo tinkamumo eiti Lietuvos Respublikos generalinio konsulo pareigas, šio prašymo netenkino, nurodžiusi, kad URM generalinis inspektorius žodžiu išklausė pareiškėjo argumentus, o iš Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad Ministrui suteikta diskrecijos teisė atšaukti diplomatą iš rotacijos ir neišbuvus viso nustatyto laikotarpio (b. l. 74-75). VSD 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 18-5514 nurodė Ministrui, kad siekiant įvertinti aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, pradeda pareiškėjo tikrinimą nesibaigus leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui ir, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straispnio 8 dalimi, Ministro prašė užtikrinti, kad tikrinimo metu pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti su įslaptinta informacija ar su tokia informacija susipažinti (b. l. 11). Ministras skundžiamu Įsakymu (b. l. 10), vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgdamas į VSD minėtą raštą, nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2017 m. liepos 3 d. iki kol bus baigtas VSD tikrinimas. URM kanclerė 2017 m. liepos 5 d. potvarkiu Nr. VP-188 (b. l. 12) įpareigojo pareiškėją grąžinti visą turimą įslaptintą informaciją, Politikos planavimo departamento direktorių neksirti pareiškėjui užduočių, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu, Administracinio departamento Įslaptintos informacijos valdymo skyrių pareiškėjui neišduoti įslaptintos informacijos pareiškėjui, o Informacinių technologijų departamentą apriboti pareiškėjui galimybę dirbti su informacinėmis sistemomis, apdorojančiomis įslaptintą informaciją.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl Ministro Įsakymo, kuriuo jis nušalintas nuo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skundžiamo Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad 1) jis buvo nušalintas nuo pareigų anksčiau, nei priimtas sprendimas uždrausti jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; 2) Įsakyme nenurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, apskundimo tvarka ir terminai; 3) Ministras nevertino mažiau pareiškėjo teises ribojančių priemonių taikymo galimybės. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė argumentus, kad Diplomatų atestacijos komisijos posėdyje pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus, dėl to sprendimas atšaukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulo Almatoje pareigų ir kiti vėliau priimti sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

Dėl pastarųjų pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išdėstytų argumentų teismas pažymi, kad Ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. K-208 „Dėl R. J. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“, kuris pakeistas Ministro 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. K-224, buvo priimtas savarankišku teisiniu ir faktiniu pagrindu, remiantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į URM Diplomatų atestacijos komisijos rekomendaciją, kuri, buvo priimta šios komisijos posėdyje pristačius URM generalinio inspektoriaus 2017 m. balandžio 24 d. tarnybinį pranešimą. Aptariamas Ministro įsakymas sukėlė pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes, nes, nepasibaigus pareiškėjo kaip diplomato Diplomatinės tarnybos įstatymo 24 straipsnyje numatytam darbo konsulinėje įstaigoje terminui, jis buvo paskirtas į pareigas URM. Šis Ministro įsakymas negali būti pripažįstamas byloje skundžiamo Įsakymo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų sudėtine dalimi. Ministro Įsakymas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų yra priimtas kitu teisiniu ir faktiniu pagrindu, juo išspręstas kitas klausimas, nei Ministro įsakyme dėl pareiškėjo atšaukimo ir skyrimo į pareigas URM, t. y. jis priimtas remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgiant į VSD pradėtą tikrinimą. Skundžiamame Ministro Įsakyme nėra jokių nuorodų į Ministro įsakymą dėl pareiškėjo atšaukimo ir skyrimo į pareigas URM. Kadangi Ministro įsakymas dėl pareiškėjo atšaukimo ir skyrimo į pareigas URM yra savarankiškas individualus teisės aktas ir jis nėra sudėtine byloje skundžiamo Įsakymo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų dalimi, todėl pareiškėjas, manydamas, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, turėjo teisę apskųsti šį įsakymą teismui. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo, klausimas dėl Ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. K-208 „Dėl R. J. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“, kuris pakeistas Ministro 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. K-224, teisėtumo nenagrinėtinas, atitinkamai, nenagrinėtini pareiškėjo atstovo teismo posėdžo metu išdėstyti argumentai dėl Diplomatų atestacijos komisijos posėdyje pareiškėjui nesudarytos galimybės pateikti savo paaiškinimus.

URM pareiškėjui 2012 m. vasario 10 d. išdavė leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straiospnio 5 dalį, toks leidimas galioja 10 metų. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis numato, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje išsamiai išvardytos aplinkybės, kurios rodo, kad tikrinamas asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, dėl to kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straispnio 1 dalį, pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis numato, kad kai asmuo papildomai tikrinamas nepasibaigus nustatytiems terminams, patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jį perkelia į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – nušalina asmenį nuo pareigų. Atitinkamai, Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kokios institucijos atlieka asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimą, tarp jų yra ir VSD.

VSD 2017 m. birželio 27 d. raštu pranešus Ministrui apie pradėtą pareiškėjo tikrinimą nesibaigus leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminui ir paprašius užtikrinti, kad papildomo tikrinimo metu pareiškėjas neturėtų galimybės dirbti su įslaptinta informacija ar su tokia informacija susipažinti, Ministras pagal aptartą teisinį reglamentavimą privalėjo uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis, spręsti, ar pareiškėjas gali atlikti pavestas funkcijas nesinaudodamas įslaptinta informacija, nusprendęs, kad pareiškėjas negali atlikti funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, pareiškėją perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas, – nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Kaip minėta, Ministras, gavęs minėtą VSD raštą, priėmė skundžiamą Įsakymą nušalinti pareiškėją nuo pareigų.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Įsakymu pirmiausia grindžia tuo, kad jis 2017 m. liepos 3 d. Įsakymu buvo nušalintas anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (pareiškėjo teigimu, toks sprendimas – tai URM kanclerės 2017 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. VP-188). Pareiškėjo manymu, dėl šios priežasties skundžiamas Įsakymas buvo priimtas dar nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais. Iš tiesų, pagal aptartą paslapčių subjekto vadovo veiksmų eiliškumą, pradėjus pareiškėjo papildomą tikrinimą Ministras pirmiausia privalėjo uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, po to spręsti dėl galimybės pareiškėjui vykdyti funkcijas nesinaudojant įslaptinta informacija, vėliau spręsti pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas klausimą, galiausiai, nušalinimo nuo pareigų klausimą. Tačiau aptartas teisinis reglamentavimas nedraudė Ministrui visus šiuos klausimus išspręsti vienu dokumentu. Šiuo atveju visi aptarti klausimai buvo išspręsti byloje skundžiamu Įsakymu dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Įsakymo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų priėmimas lėmė, kad pareiškėjas laikinai neteko teisės eiti Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigų, tai kartu lėmė ir tai, kad nuo nušalinimo momento pareiškėjas neteko teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Taigi, skundžiamas Ministro Įsakymas ir laikytinas sprendimu, kuriuo pareiškėjui uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjo nurodomas URM kanclerės 2017 m. liepos 5 d. potvarkis Nr. VP-188 nėra paslapčių subjekto vadovo sprendimas uždrausti pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Kaip teisingai nurodo atsakovas, šis potvarkis yra administracinio pobūdžio dokumentas, kuriuo atlikti vidaus administravimo veiksmai, pavedant atitinkamiems URM padaliniams įvykdyti techninio organizacinio pobūdžio veiksmus tam, kad pareiškėjas fiziškai neturėtų galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, be to, duotas pavedimas pačiam pareiškėjui grąžinti jo faktiškai turimą įslaptintą informaciją. Taigi, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Ministrui 2017 m. liepos 3 d. priimant Įsakymu dėl nušalinimo, dar nebuvo prielaidų šio veiksmo atlikimui, t. y. neva pareiškėjui nebuvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Įsakymu, teigdamas, kad Įsakyme nenurodytos nušalinimo priežastys, apskundimo tvarka ir terminai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalį sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad Įsakyme aiškiai nurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, t. y. pradėtas VSD papildomas tikrinimas, tiksliai nurodytos įstatymų nuostatos, kurios yra nušalinimo teisiniu pagrindu. Dėl to negalima spręsti, kad pagal skundžiamo Įsakymo turinį pareiškėjui buvo neaiškios nušalinimo nuo pareigų priežastys. Nei Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalis, nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 ar 18 straipsniai nereikalauja, kad paslapčių subjektas informuotų apie priežastis, dėl kurių šis paslapčių subjektas kreipėsi į įgaliotą instituciją (šiuo atveju į VSD) dėl papildomo valstybės tarnautojo tikrinimo inicijavimo ar apie priežastis, dėl kurių įgaliota institucija pradėjo šio asmens papildomą tikrinimą. Antra vertus, pareiškėjas buvo susipažinęs su URM generalinio inspektoriaus 2017 m. balandžio 24 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 39), tad pareiškėjui turėjo būti žinoma, kokių galimų neteisėtų veikų padarymu jis įtariamas. Nors sutiktina su pareiškėju, kad skundžiamame Įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymo, kadangi pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę teismine tvarka jį apskųsti. Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo argumentai dėl Įsakyme nenurodytų nušalinimo priežasčių, apskundimo tvarkos ir terminų nesudaro pagrindo panaikinti Įsakymo.

Galiausiai, pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, manydamas, kad Ministras nevertino mažiau pareiškėjo teises ribojančių priemonių taikymo galimybės. Minėta, kad Ministras, prieš spręsdamas dėl pareiškėjo nušalinimo, privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas negali eiti užimamų pareigų nesinaudodamas įslaptinta informacija, ar buvo galimybė pareiškėją perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis, įrodančius, kad nebuvo objektyvios galimybės nei pareiškėjo palikti eiti jo užimamas pareigas, nei perkelti į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas.

Pareiškėjas yra diplomatas, todėl jam taikomas Diplomatinės tarnybos įstatymo 18 straispnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad diplomatu gali tapti tik pilietis, turintis leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pagal Ministro 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtintą URM <…> pareigybių, susijusių su <…> įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, ir kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti su <…> įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašą (b. l. 59-62), ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybei reikalingas Lietuvos Respublikos leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Pagal Politikos departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigybės aprašymą, patvirtintą Ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-142 (b. l. 54-55), nustatytas specialusis reikalavimas šias pareigas einančiam diplomatui atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma “slaptai”. Pareigybės aprašyme nustatyta šios pareigybės veiklos sritis – glaudžiai bendradarbiauti su ministerijos vadovybe, ministerijos administraciniais padaliniais, kitomis valstybės institucijomis, dalyvaujančiomis formuojant ir įgyvendinant Lietuvos užsienio politiką. Šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui numatytos funkcijos analizuoti ir apibendrinti klausimus, susijusius su globaliais tarptautiniais ekonominiais procesais, pagal kompetenciją teikti ministerijos vadovybei analizę bei rekomendacijas tarptautinių ekonominių procesų tematika bei kt. Pagal URM Politikos planavimo departamento nuostatus, patvirtintus Ministro 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-278, šis departamentas, be kita ko, pagal savo kompetenciją yra atsakingas už Vyriausybės užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą, strateginių Lietuvos užsienio politikos dokumentų rengimą, analitinių pranešimų ir rekomendacijų svarbiausiais užsienio politikos klausimais rengimą ir kt. Taigi, sutiktina su atsakovu, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 27 dalies bei pareigybės aprašymo prasme pareiškėjas, eidamas Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas, yra darbuotojas, rengiantis įslaptintą informaciją ir (ar) vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija, todėl pripažintina, kad pareiškėjas, nesinaudodamas įslaptinta informacija, objektyviai negalėjo eiti užimamų pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors šios pareigybės aprašyme nustatytas atskiras funkcijas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Ministras netinkamai sprendė, jog pareiškėjas negali vykdyti jam pavestų Politikos planavimo departamento ambasadoriaus ypatingiems pavedimams funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija. Atitinkamai, Diplomatinės tarnybos įstatyme esant įtvirtintam imperatyviam reikalavimui diplomatui turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pagal minėtą Ministro 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtintą URM <…> pareigybių, susijusių su <…> įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, ir kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti su <…> įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašą URM apskritai nesant jokių pareigų, kurių pareigybės aprašyme nebūtų nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, pareiškėjas, neturėdamas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, objektyviai negalėjo būti laikinai perkeltas ir į jokias kitas pareigas URM. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti jokių pareigų URM, į kurias pareiškėjas galėjo būti laikinai perkeltas dirbti atliekamo tikrinimo laikotarpiu. Dėl šių argumentų nesutiktina su pareiškėju, kad Ministro Įsakymu pareiškėją nušalinus nuo pareigų, buvo pritaikyta neproporcinga poveikio priemonė.

Teismas nenustatė, kad skundžiamas Įsakymas savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar kad jį priimant būtų pažeistos nustatytos procedūrinės taisyklės. Įsakymo įforminimo trūkumas (kad skundžiamame Įsakyme nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai) vertintinas kaip formalaus pobūdžio ir nelėmęs pareiškėjo teisių pažeidimo, todėl nevertintinas kaip pagrindas jį panaikinti. Teismas nenustatė, kad, Ministrui priimant Įsakymą, būtų pažeistas proporcingumo principas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti ir kiti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai, atmestini kaip nepagrįsti ir išvestiniai skundo reikalavimai, kuriais prašoma grąžinti pareiškėją į valstybės tarnautojo pareigas URM, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, priteisti iš URM darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį ir 0,07 procento delspinigius už šią sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras