Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos) ir jam paskirtos bausmės:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl V. J. priklausančio automobilio „VW Golf“ ir daiktų vagystės) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti D. P. priklausantį automobilį „Ford Fiesta“ ir daiktų vagystės) – 1 (vienerių) metų 5 (penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – (dėl V. M. priklausančio automobilio „Renault 19“ ir daiktų vagystės) - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmė A. Š. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė - 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką A. Š. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-04-11 iki 2015-09-22.

Bausmę A. Š. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-09-22.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014-04-11, apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur. vertės, bei automobilyje buvusius – V. J. priklausančius daiktus: prožektorių dedamą ant galvos 5,00 Eur. vertės, ištraukiamą metrą 1,50 Eur. vertės, padangų slėgio matuoklį 1,50 Eur. vertės, stiklo pjoviklį 8,00 Eur. vertės, automobilinį elektros saugiklį 0,10 Eur. vertės, padangų pompos antgalį 1,00 Eur. vertės, izoliacinę juostą 1,00 Eur. vertės, 2 vnt. pakaitinimo žvakių 6,00 Eur. vertės, vnt. vertė 3,00 Eur., dvi dėžutes grąžtų 0,60 Eur. vertės, vnt. vertė 0,30 Eur., 3 vnt. metalinių sąvaržų 1,05 Eur. vertės, vnt. vertė 0,35 Eur., automobilinį cigarečių degiklį 1,00 Eur. vertės, 2 vnt. žalvarinių vamzdžių jungčių 10,00 eurų vertės, vnt. vertė 5,00 Eur., atsuktuvą 0,50 Eur. vertės, 3 vnt. lempučių 0,90 Eur. vertės, vnt. vertė 0,30 Eur., anteną 1,50 Eur. vertės, dvi dėžutes metalinių sąkabų 1,30 Eur. vertės, 3 vnt. skalbimo mašinų guolių 6,00 Eur. vertės, vnt. vertė 2,00 Eur., metalinį sriegiklį su penkiais antgaliais 6,00 Eur. vertės, 3 vnt. vidinių sriegiklių 3,00 Eur. vertės, vnt. vertė 1,00 Eur., benzininio pjūklo raktą 3,00 Eur. vertės, 4 vnt. skalbimo mašinos įvorių 12,00 eurų vertės, vnt. vertė 3,00 eurai, šviesą atspindinčią liemenę 1,00 Eur. vertės, automobilio hologeninę lemputę 1,50 Eur. vertės, elektroninę jungtį 3,00 Eur. vertės, 3 vnt. rakto dalių 1,00 Eur. vertės, akumuliatorinių atsuktuvų komplektą „Ferm Fas-1800K2“ 40,00 Eur. vertės, pirmos pagalbos vaistinėlę 10,00 Eur. vertės, avarinio sustojimo ženklą 10,00 Eur. vertės, dėžutę plastikinių laidų tvirtinimo elementų 2,00 Eur. vertės, dėžutę medvaržčių 5,00 Eur. vertės, dėžutę atsuktuvo antgalių 10,00 Eur. vertės, dėžutę grąžtų ir diskelių 60,00 Eur. vertės, akumuliatorinį atsuktuvą „Skill“ su pakrovėjo laidu, baterijos pakrovėju ir akumuliatoriumi 60,00 Eur. vertės, elektrinį grąžtą „Black decker“ 60,00 Eur. vertės, laidų rinkinį iš 7 ritinėlių laidų 10,00 Eur. vertės, skalbimo mašinos guminių diržų 14 vnt. 140,00 eurų vertės, vnt. vertė 10,00 Eur., 2 vnt. medžiaginių sutvirtinimo diržų 20,00 Eur. vertės, vnt. vertė 10,00 Eur., dėtuvę su 6 vnt. ovalo formos grąžtais medžiui 6,00 Eur. vertės, vnt. vertė 1,00 Eur., elektrinį jungtuką trijų lizdų 2,00 Eur. vertės, šaldytuvo termostatą 10,00 Eur. vertės, metalines reples 2,00 Eur. vertės, plastiko vamzdžių pjūklą 10,00 Eur. vertės, vandens šildymo tenus 7 vnt. 105,00 Eur. vertės, vnt. vertė 15,00 Eur., forminį peilį 1,00 Eur. vertės, žalvarinę vamzdžių jungtį 12,00 Eur. vertės, 2 vnt. gesintuvų 20,00 Eur. vertės, vnt. vertė 10,00 Eur., grąžtų rinkinį 20,00 Eur. vertės, rotacinis plaktuką „Makita“ 200,00 Eur. vertės, elektrinį ilgiklis trijų lizdų 5,00 Eur. vertės, skalbimo mašinos siurblį 10,00 Eur. vertės, dažnio skirstytuvą 2,00 Eur. vertės, kaitinimo elementą 2,00 Eur. vertės, tamsiai mėlynos spalvos megztinį 2,00 Eur. vertės, striukę 2,00 Eur. vertės, puskombenizonį 2,00 Eur. vertės, 2 vnt. elektrinių monometrų 30,00 Eur vertės, vnt. vertė 15,00 Eur., vamzdžių lituoklį 150,00 Eur Vertės, aliuminines sulankstomas kopėčias 40,00 Eur vertės, raktų galvučių komplektą 40,00 Eur vertės, prailgintuvo laidą 20 metrų ilgio 15,00 Eur vertės, įrankių rinkinį 60,00 Eur. vertės, 2 vnt. automobilio pakėlėjų 30,00 Eur vertės, vnt. vertė 15,00 Eur, 2 vnt. aliumininių vamzdžių skutukų 60,00 Eur vertės, vnt. vertė 30,00 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 1298,85 Eur turtinę žalą.

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-12-13 22.00 val. iki 2014-12-14 6.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilių stovėjimo aikštelės, pasikėsino pagrobti svetimą – nukentėjusiajam D. P. priklausantį turtą – automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 202,73 Eur vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilis neužsivedė, bei įsibraudamas į automobilį pagrobė– D. P. priklausančius daiktus: automobilio akumuliatorių 20,27 Eur vertės bei gesintuvą 15,64 Eur. vertės, viso pagrobė svetimo turto už 238,65 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. P. 238,65 Eur turtinę žalą;

Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-14, apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, iš automobilių stovėjimo aikštelės, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą – automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 231,70 Eur. vertės, bei automobilyje buvusius – V. M. priklausančius daiktus: automagnetolą „LG“ 57,92 Eur vertės, automagnetolą 20 Eur. vertės bei 14 colių plastikinius automobilio ratų gobtuvus 20,27 Eur. vertės, viso pagrobė svetimo turto už 329,89 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 329,89 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti mažesnę bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis A. Š. ir jo gynėja advokatė prašė prokuroro ir nuteistojo A. Š. apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. Š. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už tris nusikalstamas veikas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. Š. kaltės. Nuteistojo A. Š. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatų ir neišieškojo iš A. Š. valstybės nuosavybėn konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. Š. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Nuteistasis A. Š. taip pat prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos jo padėties, t. y. pripažinti esant Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatytą aplinkybę. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 4 p. numatyta lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009).

Paskirdamas nuteistajam A. Š. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryti apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, nusikalstamų veikų motyvus – nusikalstamos veikos, padarytos iš savanaudiškų paskatų, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką dėl V. M. priklausančio automobilį „Renault 19“ vagystės padarė bendrininkų grupėje, į A. Š. asmenybę – teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirbantis ir nevedęs, yra recidyvistas, yra linkęs daryti nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. Š. už nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., A. Š. paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, mažinti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. Š. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažino kaltu ir labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo noru aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir geranoriškai padėjo atskleisti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų ir savo noru pažadėjo atlyginti dalį padarytos žalos, nors nukentėjusieji nepareiškė jokių civilinių ieškinių, kad jis gyvena su sugyventine, su kuria turi mažametį sūnų, taip pat jis padėjo auginti ir išlaikyti 8 sugyventinės vaikus, kad jo šeimai be jo yra labai sunku, kad jis, išėjęs iš pataisos namų, kreipėsi dėl darbo, tačiau jam niekas darbo nesuteikė, kad jei jam reikės atlikti visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai jo šeima atsidurs labai sunkioje padėtyje, sūnus nematys tėvo, šeima neturės iš ko pragyventi, todėl jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę, susirasti darbą, dirbti, gydytis dėl alkoholizmo ir gyventi kaip visi padorūs žmonės, kad ateityje nežada daryti nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Nuteistojo A. Š. nuomone, jo atžvilgiu buvo pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatas ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nes jis turi mažametį sūnų ir padeda auginti sugyventinės 8 vaikus. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p.). Taigi, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą apsprendžia kelių lengvinančių aplinkybių buvimas. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tik viena aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, nesant kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo. Taigi, nuteistojo A. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų nėra pagrindo.

Taip pat nuteistasis A. Š. skunde nurodo, kad jam tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu.

Pažymėtina, kad švelnesnės bausmės paskyrimas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu iš esmės yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog A. Š. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Todėl teisinio pagrindo taikyti A. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors A. Š. nuteistas už apysunkius nusikaltimus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tačiau šis nuteistojo prašymas netenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 347 str., kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, galutinė bausmė gali ir padidėti, ir tokiu būdu būtų pabloginta nuteistojo padėtis. Tačiau Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d. numato, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Tokių skundų nesant, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas subendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkinamas. Be to, tai yra klausimas, susijęs su nuosprendžio vykdymu, jis išsprendžiamas Lietuvos Respublikos BPK 362 str. nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus keliais nuosprendžiais A. Š. paskirtas bausmes, būtų suvaržyta nuteistojo teisė apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti Lietuvos Respublikos BPK 364 str. numatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 347 str.).

Apeliaciniame skunde prokuroras A. Š. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nuteistojo A. Š. nekonfiskavo iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ir prašo nuteistajam A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautą turtą - 12,60 eurų, kaip uždraustos veikos rezultatą, t. y. prokuroras ginčija Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatų netaikymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).

Šioje baudžiamojoje byloje A. Š. be kitų nusikalstamų veikų nuteistas ir už tai, kad iš automobilių stovėjimo aikštelės, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. J. priklausantį turtą – automobilį bei jame buvusius – V. J. priklausančius daiktus. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. iš nukentėjusiojo V. J. pagrobęs jam priklausančius automobilyje buvusius daiktus, dalį jų pardavė ir gavo už tai 8 eurus ir 4 litrus benzino (1 t. 121, 122, 126 b. 1.), taigi gavo iš nusikalstamos veikos materialinės naudos. Šios piniginės lėšos ir materialią vertę turintis daiktas atitinka Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Byloje nėra duomenų, kad šie pinigai ir benzinas būtų buvę grąžinti ar byloje būtų buvęs pareikštas civilinis ieškinys dėl jų. Taip pat paminėti pinigai (8 eurai) ir benzinas natūra ikiteisminio tyrimo metu pas A. Š. nebuvo rasti. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. nuostatų ir iš A. Š. neišieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos. Todėl pritaikius nuteistajam A. Š. minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas iš jo išieškotina valstybės nuosavybėn konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą – 12,60 eurų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. Š. valstybės nuosavybėn konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 12,60 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.