Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-688-1054/2018 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2015 m. rugpjūčio 6 d. Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui. 2015 m. gruodžio 29 d. išbrauktas iš probuojamų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2018 m. spalio 25 d., apie 23.50 val., Ylakių – Šilų gatvių sankryžoje, Pašilės k., Skuodo r. vairavo N. B. vardu registruotą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. I. B. jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2018 m. spalio 25 d. vakare pas jį atėjo kaimynas, su kuriuo išgėrė alaus ir sidro. Kaimynui išėjus, sugalvojo važiuoti automobiliu į Telšius. Žmonai nežinant pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo su automobiliu. Važiuojant Pašilės k., Skuodo r. jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis iš karto prisipažino, kad yra vartojęs alkoholio. Jam nustatė girtumą 2,08 promiles, vėliau nuvežė į ligoninę, kur paėmė kraują (76-77 b. l.).

Liudytoja N. B. parodė, kad yra kaltinamojo I. B. sutuoktinė, automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirktas santuokos metu, tik registruotas jos vardu. Parodė, kad 2018 m. spalio 25 d. vakare buvo atėjęs kaimynas, matė, kad kaimynas su jos vyru gėrė alų, sakė vėliau, kad ir sidrą gėrė, tačiau to nematė. Apie 22.30 val. su vaikais nuėjo į kambarį miegoti, jų automobilis buvo paliktas kieme, o automobilio rakteliai laikomi virtuvėje. Liudytoja parodė, kad apie 23 val. išgirdo, kad iš kiemo išvažiuoja automobilis, jai tai buvo netikėta. Nurodė, kad jei būtų pagalvojusi, jog vyras gali būdamas girtas vairuoti automobilį, būtų paslėpusi automobilio raktelius (52 b. l.).

2018 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d., apie 23.55 val., buvo sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. B.. Patikrinimo metu vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis 2,08 promilės girtumo laipsnis (3 b. l.).

2018 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad Pašilės k., Skuodo r. sav., Ylakių ir Šilų g. sankryžoje sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8-9, 12-19 b. l.).

Specialisto išvada Nr. T-A 1081/2018(01) nustatyta, kad I. B. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 26 d., 00.50 val., buvo mažiausia koncentracija 2.07 promilės etilo alkoholio (49 b. l.).

Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma nustatyta, kad VšĮ „Emprekis“ 2018 m. spalio mėnesio duomenimis, automobilio „VW Sharan“, pagaminto 2000 metais, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia 66 kW, vertė yra 1546 Eur (27 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. B. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (I. B. jo kraujyje nustatyta mažiausia 2.07 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, I. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo I. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. L. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio faktinės aplinkybės atitinka kaltinamojo parodymus (3 b. l.); 2) 2018 m. spalio 26 d. įvykio apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriuo užfiksuota įvykio vieta ir nurodyta, kad Pašilės k., Skuodo r. sav., Ylakių ir Šilų g. sankryžoje sustabdytas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8-9, 12-19 b. l.); 3) Specialisto išvada Nr. T-A 1081/2018(01), kuria nustatyta, kad I. B. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 26 d., 00.50 val., buvo mažiausia koncentracija 2.07 promilės etilo alkoholio (49 b. l.); 5) liudytojos N. B. pateiktais parodymais (52 b. l.).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – I. B. suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo I. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

I. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, I. B. skiriama Lietuvos Respublikos prokuroro siūloma BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė I. B. mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi I. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.07 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam I. B. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (2,07 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Byloje nustatyta, kad I. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 2.07 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso kaltinamojo žmonai, liudytoja apklausta kaltinamojo žmona parodė, kad nežinojo, jog kaltinamasis jai priklausantį automobilį naudos nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo žmona tai turėjo ir galėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko konfiskuotina minėto automobilio vertė. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (BK 72 straipsnio, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis I. B. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per aštuonis mėnesius (b. l. 93). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismo vertinimu, bausmė (bauda) pasiekia BK 41 straipsnyje numatytus tikslus tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės – baudos įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, todėl kaltinamojo prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per aštuonių mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti I. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 50 MGL (2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 312,50 Eur (trys šimtai dvylika eurų ir penkiasdešimt euro centų). Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, I. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t. y. 1546 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt šeši eurai).

Panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Perduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, I. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jį išdavusiai įstaigai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.