Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-148/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-26
Bylos Nr.
1S-148/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-148/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. T. gynėjo Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. spalio 5 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje:

jis, veikdamas organizuotoje grupėje, kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias tokiu būdu įgijęs laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ir tokiu būdu platinti, bei jas pardavė, o būtent:

2006 metų pavasarį, Klaipėdos mieste, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, R. L. sumanė ir parengė nusikalstamos veiklos planą daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti, kontrabandos būdu gabenti ir Lietuvoje platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis bei įkalbėjo dalyvauti šioje veikloje K. J. ir D. T. Pastariesiems sutikus veikiant organizuota grupe vykdyti nusikalstamą veiklą, grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, t. y. R. L. Olandijoje (Nyderlandų karalystėje) įsigis labai didelius kiekius narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po to šią medžiagą per surastus asmenis, vykstančius į Lietuvą, paslėpę vežamose transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse, kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami leidimo bei išvengdami muitinės kontrolės, atgabens į Lietuvą, Klaipėdos miestą, o D. T. ir K. J. šias medžiagas platins Klaipėdoje.

Įgyvendindamas R. L. parengtos nusikalstamos veiklos planą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje D. T., iki 2008 m. liepos mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo R. L. iš Olandijos į Lietuvą nenustatytomis aplinkybėmis kontrabanda atgabenta labai didelį kiekį – 10033,9 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias iki 2008 m. liepos 4 d. laikė garažuose Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje bei dalį jų pardavė.

Be to, iki 2008 m. liepos 1 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis kaip pavyzdį perdavė K. J. 2,09 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Taip pat, D. T. 2008 m. liepos 2 d., apie 19 val., garažų masyve, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, po 15 litų už vieną gramą K. J. pardavė didelį kiekį – 1004,98 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Vėliau, 2008 m. liepos 4 d., apie 19 val., garažų masyve, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagal išankstinį susitarimą su nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiu K. J. pardavė jam didelį kiekį – 1003,39 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Kaltinamasis D. T. 2008 m. liepos 4 d. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. ir 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 3 d. ir 2009 m. birželio 17 d. nutartimis suėmimo terminas D. T. atžvilgiu buvo tęsiamas iki 2009 m. spalio 5 d.

2009 m. balandžio 3 d. baudžiamosios bylos medžiaga perduota į Klaipėdos apygardos teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2009 m. spalio 5 d.

Pratęsdamas kaltinamojo D. T. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Šalies argumentai

Kaltinamojo D. T. gynėjas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti ir skirti suimtajam švelnesnę kardomąją priemonę.

Pasak gynėjo, Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Suimtajam kardomoji priemonė – suėmimas tęsiamas iki 18 mėnesių.

Skunde nurodoma, jog būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas, kad sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, būtina nurodyti motyvus, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Tokių motyvų nei prokuroras, nei teismas nenurodė.

Pažymima, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. T. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad D. T. asmeniškai organizavo narkotinių medžiagų platinimą, suimtasis niekada nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, iki suėmimo paskyrimo nebuvo kviečiamas į apklausą, nebuvo paskelbta jo paieška. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis bandė trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar paveikti liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, suklastoti ar paslėpti įrodymus ir dokumentus. Nurodoma, jog kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai turi būti pagrįsti bylos faktiniais duomenimis ir būtinai motyvuoti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, išsamiai neįvertino šių aplinkybių, jog kaltinamasis D. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir paleistas iš suėmimo turėtų galimybę vėl įsidarbinti, charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas specialistas. Suimtasis turi rimtų finansinių įsipareigojimų bankui, todėl labai apsunkina šeimos finansinę padėti. Kaltinamojo žmona D. T. dėl sunkios šeimos finansinės padėties pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo D. T. pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, tačiau pažymima, jog teismas į šį prašymą neatkreipė dėmesio.

Gynėjas prašo atsižvelgti, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems taip pat kaltinamiems už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, parinktos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės, nors konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas turi galioti visų kaltinamųjų atžvilgių.

Teismo pasėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas D. T. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Pažymima, jog kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog byloje pakanka duomenų, pagristai leidžiančių manyti, kad D. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina ir kaltinamajame akte nurodomi duomenys.

Teismas atkreipia gynėjo dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar D. T. yra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo, šioje proceso stadijoje nesprendžiama, tai padarys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

Taip pat teismas sutinka su Klaipėdos apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo D. T. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Be to, už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas D. T., baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Skunde D. T. gynėjo nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad iki suėmimo paskyrimo kaltinamasis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, du nepilnamečius vaikus, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir paleistas iš suėmimo turėtų galimybę vėl įsidarbinti, charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas specialistas, turi rimtų finansinių įsipareigojimų bankui, todėl labai apsunkina šeimos finansinę padėti, reikšmingi nustatant, ar kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam (įtariamajam) paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis D. T. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Veika, kurios padarymu kaltinamas D. T., yra priskiriama sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas (įtariamasis) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. D. T. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe. Veika, kurios padarymu jis kaltinamas, buvo vykdoma ilgą laiką, t. y. nuo 2006 m. iki 2008 m. Remiantis bylos aplinkybėmis atkreipiamas dėmesys, kad nors kaltinamasis ir turėjo legalų darbą, tačiau dalį lėšų pragyvenimui užsidirbo būtent iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtos prekybos. Šios aplinkybės davė teismui, priėmusiam skundžiamą nutartį, pakankamą pagrindą manyti, kad D. T. ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo D. T. gynėjo skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, jog suimtasis pats ar per kitus asmenis bandė trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar paveikti liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius, suklastoti ar paslėpti įrodymus ir dokumentus, atmetami kaip deklaratyvūs, kadangi kaltinamajam D. T. nepratęstas suėmimas, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto.

Taip pat teismas pažymi, kad gynėjo skundo teiginiai, jog kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės nei D. T. kardomosios priemonės ir taip pažeidžiamas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas kaltinamųjų atžvilgiu, nenagrinėtini. Baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės skiriamos individualizuojant kiekvieną kaltinamąjį (įtariamąjį). Kai byla perduodama teismui, kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Kaltinamojo D. T. gynėjo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę taip pat nenagrinėjamas. Pažymima, jog Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Be to, skunde nurodytos aplinkybės, jog būdamas laisvėje turėtų kur gyventi, dirbti, bei kiti skundo argumentai nepaneigia teismo nurodyto suėmimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu D. T. baudžiamoji byla yra Klaipėdos apygardos teismo žinioje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.

Skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

Teisėjas vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. T. gynėjo V. Žylės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis